Marsaeigis „Curiosity“ paleistas 2011 m. lapkričio 26 d. Marse nusileido 2012 m. rugpjūčio 6 d. „Curiosity“ (liet. „Smalsumas“ „smalsusis“) – automobilio dydžio robotas, tiriantys Geilo kraterį Marse. Jame sumontuota radioizotopų energiją naudojanti laboratorija. Marsaeigis prisideda prie „Mars Science Laboratory“ misijos. „Curiosity“ tikslai: nustatyti vandens poveikį planetai, tirti Marso klimatą ir geologiją, padėti išsiaiškinti, ar planetoje kada nors buvo sąlygos gyvybei. Misija padės nustatyti žmogaus nusileidimo Marse galimybes.

Viena iš naujovių – tai „Curiosity“ „kuras“ varikliams. Anksčiau buvo naudojamos saulės baterijos. Kadangi marsaeigis sunkus (900 kg – tai jo masė Žemėje, 340 kg – Marse), tai saulės baterijų neužtektų. Marsaeigyje naudojama plutonio – 238 skylimo energija. NASA tvirtina, kad 4,5 kg plutonio užteks 14 metų.

Rezultatai ir eiga: „Curiosity“ rado senovinių upių vagų požymių, o tai įrodo, kad planetoje buvo vandens,  įvykdė pirmą intensyvią planetos dirvožemio analizę, rado vandens, sieros, chloro pėdsakų, buvo aptikta sieros dioksido ir sieros vandenilio. Marsaeigis nukeliavo per 27 km, atliko per 800 tūkst. Marso paviršiaus nuotraukų.

Dabar „Curiosity“ padeda kitas marsaeigis – „Perseverance“, kuris Marse nusileido 2021 m. vasarį. Jo užduotis – rinkti uolienų ir dirvožemio mėginius, kuriuos būtų galima pargabenti į žemę. „Curiosity“ atlikti tyrimai atskleidė ne tik kaip keitėsi Marso klimatas, bet ir padėjo „Perseverance“ atsirinkti, kokius dirvožemio mėginius rinkti, kad juose būtų didesnė tikimybė rasti gyvybės pėdsakų.

Šaltinis: Wikipedija. Lrytas.lt.