Prancūzų fizikas, astronomas ir matematikas Ž. B. Bio (Jean – Baptiste Biot) gimė Paryžiuje 1774 m. balandžio 21 d.
1801 m. Bio paskelbė savo pirmąjį astronomijos darbą – studiją apie Laplaso veikalą. Pažintis su Laplasu labai prisidėjo prie tolesnės Bio karjeros. 1803 m. Bio tyrė Orne departamente nukritusių meteoritų rinkinį. Pateikęs Institutui liudytojų parodymus, meteoritų rinkinius ir cheminės analizės rezultatus Bio įrodė, kad šie akmenys tikrai atskriejo iš kosmoso. 1804 m. Bio kartu su kitu prancūzų fiziku J. L. Gei – Liusaku atliko skrydį oro balionu į 4000 m aukštį norėdami išmatuoti, kaip keičiasi su aukščiu Žemės magnetinis laukas. Tai buvo pirmasis moksliniu tikslu atliktas oro baliono skrydis. 1806 m. Bio buvo paskirtas į Ilgumų biuro astronomo asistento pareigas. Jis atlikinėjo geodezinius darbus Italijoje, Anglijoje ir paskelbė nemažai darbų apie Žemės formą. 1809 m. Bio gavo astronomijos profesoriaus vietą Prancūzijos universitete.1820 m. jis kartu su F. Savaru eksperimentiškai atrado vieną svarbiausių elektromagnetizmo dėsnių, aprašančių, kaip laidininku tekančios elektros srovės sukuriamo magnetinio lauko intensyvumas, priklauso nuo atstumo nuo laidininko. Šis dėsnis vadinamas Bio – Savaro dėsniu. Bio tyrinėjo, kaip šviesą poliarizuoja įvairūs tirpalai. Už šiuos darbus 1840 m. Bio buvo apdovanotas Londono Karališkosios draugijos Rumfordo medaliu.
Žanas – Baptistas Bio mirė Paryžiuje 1862 m. vasario 3 d. Jis buvo išrinktas Londono Karališkosios draugijos užsienio nariu, Švedijos karališkosios mokslų akademijos nariu, Amerikos menų ir mokslų akademijos garbės nariu. Bio taip pat yra gavęs valstybinių apdovanojimų: jam buvo suteiktas Garbės Legiono ordino riterio ir komandoro vardai. Bio vardu yra pavadintas krateris Mėnulyje, mineralas biotitas, kyšulys Grenlandijoje ir gatvė Paryžiuje.
Šaltinis: Panaudotas A. Kazlausko straipsnis leidinyje Lietuvos dangus 2024 m.
Nuotrauka: Metropolitan Museum of Art (Picryl archyvas)
