Seras Arturas Čarlzas Klarkas – britų rašytojas, išradėjas ir futuristas, geriausiai žinomas mokslinės fantastikos romanu„2001 metų kosminė odisėja“ bei to paties pavadinimo filmu, pastatytu kartu su Stanley Kubrick.  Klarkas, kartu  Robert A. Heinlein ir Isaac Azimov, priskiriamas Didžiajam mokslinės fantastikos rašytojų trejetui.

Klarkas gimė 1917 m. gruodžio 16 d. Minehead mieste, Somersete, Anglijoje. Vaikystėje mėgo stebėti žvaigždes ir skaityti senus amerikietiškus mokslinės fantastikos žurnalus. Po karo baigė Londono Kingo koledžą ir gavo aukščiausią matematikos ir fizikos laipsnį. 1947-1950 ir 1953 m. buvo Britų tarpplanetinės draugijos narys. 1951 m. BBC konkursui parašė „Sargybinį“. Nors ir istorija buvo atmesta, ji pakeitė visą Klarko tolimesnį gyvenimą. „Sargybinis“ įnešė mistinių ir kosminių elementų į Klarko kūrybą. Vėlesni darbai buvo paskirti technologiškai labiau išsivysčiusių ateivių kontaktui su žmonija. Išleidęs „2001 metų odisėją“ (1968 m.) Klarkas tapo daugiau mokslo ir technologijos patarėju, ypač „Apollo“ kosminės programos metu. 8-ojo dešimtmečio pradžioje pasirašė trijų knygų leidybos sutartį, tuo metu buvusia rekordine mokslinės fantastikos rašytojui. Pirmoji, „Susitikimas su Rama “, pasirodė 1973 m. ir pelnė jam pagrindinius šio žanro apdovanojimus. Kūrė televizijos programas „Arthur C. Clarke’s Mysterious World“ (Artūro Klarko paslaptingas pasaulis, 1981 m.), „Arthur C. Clarke’s World of Strange Powers“ (Artūro Klarko keistų galių pasaulis, 1984 m. ir „Arthur C. Clarke’s Mysterious Universe“ (Artūro Klarko paslaptinga visata, 1994 m.), kurios susilaukė didelio pasisekimo.

1998 m. jam suteiktas riterio vardas „už tarnavimą literatūrai“

Klarkas nebuvo geostacionarių palydovų kūrėjas, tačiau jis iškėlė idėja tokių palydovų panaudojimui telekomunikacijoms. Dėl šios priežasties, rašytojo garbei, geostacionarioji orbita kartais vadinama Klarko orbita.

Arturas Klarkas mirė 2008 m. kovo 19 d. Šri Lankoje dėl kvėpavimo problemų.

Šaltinis: Vikipedija.