Iki pasaulinės parodos „EXPO 2020“ liko…
Laiką skaičiuojame ir mes, Lietuvos etnokosmologijos muziejaus darbuotojai, nes šioje parodoje bus pristatomi du muziejaus eksponatai – pirmųjų lietuviškų dirbtinių Žemės palydovų „LituanicaSat-1“ ir „LitSat-1“ modeliai.
„EXPO 2020“, kurią surengs Dubajus Jungtiniuose Arabų Emyratuose, vyks nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. (turėjusi duris atverti 2020-ųjų rudenį, paroda dėl COVID-19 pandemijos perkelta į 2021 metus).
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimą dėl dalyvavimo pasaulinėje parodoje „EXPO 2020“ Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose“ priėmė dar 2017 metais. Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, dalyvavęs „EXPO 2020“ Lietuvos paviljono statybos pradžios renginyje Dubajuje, sakė: „Esame priėmę politinį sprendimą dalyvauti parodoje „EXPO 2020“ ir pristatyti modernią, inovatyvią Lietuvą. Per tris nepriklausomybės dešimtmečius pasiekėme didelių laimėjimų visose, o ypač aukštųjų technologijų ir inovacijų srityse. Tikimės, jog sėkmingas Lietuvos pasirodymas parodoje ne tik padidins jau eksportuojamų prekių kiekius, bet ir atvers kelius į šią rinką“.
„EXPO“ parodos vyksta nuo 1851 metų, savo reikšme ir populiarumu jos lyginamos su Olimpinėmis žaidynėmis ir kitais svarbiausiais tarptautiniais renginiais. Šios pasaulinės parodos rengiamos kas penkerius metus ir trunka šešis mėnesius. Lietuva oficialiai „EXPO“ parodose dalyvauja nuo 1937 metų, atgavusi nepriklausomybę, dalyvavo trylikoje „EXPO“ parodų.
Lietuvos paviljonas Dubajuje vyksiančioje pasaulinėje parodoje „EXPO 2020“ pavadintas „Openarium“. Tai medinis pastatas, Lietuvą vaizduojantis kaip atvirą kūrybai, tvarumui, bendruomeniškumui ir naujovėms šalį. Paviljono tikslas parodoje – Lietuvą pristatyti kaip augančią ir darnią, išryškinti šalies unikalumą ir modernumą.
Lietuvos etnokosmologijos muziejaus eksponatai – Lietuviškų dirbtinių Žemės palydovų „LituanicaSat-1“ ir „LitSat-1“ modeliai – integruoti į audio-video įrenginius reprezentuos Lietuvą (projektą vykdo MB Tikras vaizdas, vadovas Artūras Lukševičius). Todėl, su jauduliu ir pasididžiavimu išlydėdami eksponatus, primename:
„LituanicaSAT-1“ – vienas iš dviejų pirmųjų Lietuvos palydovų. Projekto iniciatoriai – Vytenis Buzas ir Laurynas Mačiulis (VšĮ „Inovatyvūs inžineriniai projektai“), projekto komanda – Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Klaipėdos valstybinė kolegija, apie 20 Lietuvos įmonių. Tokiu palydovui suteiktu pavadinimu siekta pagerbti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį per Atlantą. Savarankiškai kosminėje erdvėje „LituanicaSAT-1“ skriejo nuo 2014 m. vasario 28 d. iki liepos 28 d.
Misijos tikslai – išbandyti lietuvių vystomas technologijas, testuoti alternatyviuosius energijos šaltinius – Lietuvoje pagamintas silicio saulės baterijas, palydovinio ryšio retransliatorių, nufotografuoti Žemę ir Lietuvą. Taip pat ištransliuoti LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimą „Linkėjimai visiems lietuviams visame pasaulyje“.
„LitSat-1“ – vienas iš dviejų pirmųjų Lietuvos palydovų. Projekto komanda: Lietuvos kosmoso asociacija, Kauno technologijos universitetas, Kosmoso mokslų ir technologijų institutas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
Palydovas savarankiškai skriejo kosminėje erdvėje nuo 2014 m. vasario 28 d. iki gegužės 22 d. „LitSat-1“ Žemės orbitą apskriejo 1 303 kartus ir maždaug 1,3 mln. kartų išsiuntė tautos žinutę iš kosmoso „Lietuva Myli Laisvę“.
Skrydžio tikslai: išbandyti kosmose pjezo variklius – išbandyti padėties nustatymo įrangos veikimą kosmose, jos duomenų apdorojimą bei išbandyti naują pagrindinę plokštę.
Palydove „LitSat-1“ buvo sumontuoti šie moduliai: pagrindinė palydovo plokštė, rėmėjų plokštė, komunikacinė siųstuvo-imtuvo plokštė, maitinimo šaltinio plokštė, tiesinis transponderis, komutacinė plokštė, saugaus paleidimo sistema.
Irma Balčiūnienė,
direktoriaus pavaduotoja – vyriausioji fondų saugotoja
