Šv. Liucija – mergina, tapusi kankine dėl savo krikščioniškojo tikėjimo išpažinimo. Po ilgai trukusių kankinimų   galiausiai jai buvo išluptos akys ir perpjauta gerklė. Nuo šio įvykio Liucija laikyta šventąja, šviesos skleidėja.

Didelę reikšmę šią dieną turi namuose uždegtos žvakės ir girliandos, lauke kūrenami laužai. Manyta, kad skleidžiama šviesa pripildo namus vilties ir laimės. Gal būt todėl, kad ši diena taip pat glaudžiai susijusi su saulės sugrįžimu, mat nuo šiandien iki pat Kūčių saulė leisi tuo pačiu metu, o ryte patekės minute vėliau.  Būtent šis laiko tamsusis periodas sustoja ir Lietuvoje.

Nuo šiandien iki Kalėdų liko vos 12 dienų, todėl senovės lietuviai manė, kad kiekviena diena iki šios šventės nurodo, kokie bus orai ateinančius naujuosius metus, visus dvylika mėnesių, o tai buvo itin svarbu žemdirbiams. Burdavo ir iš druskos. Prie durų slenksčio paberdavo dvylika žiupsnelių druskos ir stebėdavo kuris greičiausiai sudrėks, kas reikšdavo, jog tas mėnuo bus lietingiausias.

Nuotraukoje žibintas iš Lietuvos etnokosmologijos muziejaus fondų.