Gruodžio 13-oji – Šviesos arba Šv. Liucijos diena. Šventoji Liucija – tai III-IV a. sandūroje Sirakūzuose gyvenusi mergelė. Neišsižadėjo krikščionybės nei grasinama atiduoti į gėdos namus, nei deginama ugnimi, žudoma kalaviju. Iš šventosios legendos sureikšminta tyrumo ir ugnies simbolika, taip reikalinga šio meto gamtos nykimo slegiamam žmogui.

Todėl didelę reikšmę šią dieną turi namuose uždegtos žvakės ar girliandos, lauke sukurti laužai. Skleidžiama šviesa tepripildo namus vilties, jaukumo ir laimės! Ši diena taip pat glaudžiai susijusi su saulės sugrįžimu, – nuo gruodžio 13žsios iki pat Kūčių saulė leisi tuo pačiu metu, tik ryte patekės kokia minute vėliau. Tamsusis periodas tarsi sustoja ir nebeilgėja…

Nuo Šv. Liucijos iki Kalėdų teliko vos 12 dienų, todėl senovės lietuviai manė, kad kiekviena šio tarpsnio diena nurodo, kokie bus orai ateinančiais metais, visus dvylika mėnesių. Žinoma, nuo to priklausys ir būsimas  derlius, o tai taip svarbu žemdirbiams. Orus burdavo ir iš druskos žiupsnelių. Prie durų slenksčio paberdavo jų dvylika ir stebėdavo, kuris greičiausiai sudrėks. Tai reikšdavo, jog tas mėnuo bus pats lietingiausias.