Gruodžio 21 – 24 dienomis būna trumpiausia žiemos diena ir ilgiausia naktis. Nuo šios akimirkos dienos jau pradeda ilgėti, todėl sakoma, kad saulė sugrįžta.
Gruodžio 22 d. laikoma astronominės žiemos pradžia.
Elnias devyniaragis lietuvių pagonių tikėjime – mėnulio simbolis. Nuo priešpilnio mėnulio iki pilnaties – 9 paros, todėl jis vadinamas devyniaragiu.
Pvz., kalėdinėje dainoje:
„Oi atabėga bistrus alnelis
Lėliu Kalėda, Kalėda.
Bistrus alnelis devyniaragis
Lėliu Kalėda, Kalėda…“
Lietuviškas Elnias devyniaragis galbūt dar mena akmens amžiaus laikus. Kaip teigia profesorius etnologas Libertas Klimka, pirmieji žmonės į Lietuvą atėjo paskui elnių bandas, jis mano, kad elnio įvaizdžiai – labai tolimų laikų aidas. Iš dainų atsekama, kad Elnias devyniaragis vasarą eina žemai, todėl trumpa naktis, o žiemą jis eina aukštai, todėl naktis – ilga. Elnias išbėga per žiemos saulėgrįžą ir sugrįžta per Kalėdas, nešdamas naujai gimusią saulę raguose, naują laiko ciklą, o kartu ir džiaugsmą, naują gyvenimą.
Kaip šventė saulėgrįža daugelio kraštų ir tautų kalendoriuose švenčiama, kaip žinia, vėliau – gruodžio 25-ąją, įsitikinus, kad diena tikrai jau nebetrumpės. Krikščionių kraštuose tai Šv. Kalėdos, iškiliai pažymimos nuo IV a. kaip kūdikėlio Jėzaus gimimo diena. Kristus – krikščioniškajam pasauliui patekėjusi saulė… Šis palyginimas sutapatino žiemos saulėgrįžą su Išganytojo atėjimo į mūsų pasaulį data. Didžiosios šventės laukiame su viltimi, kad pasaulis taps gražesnis ir teisingesnis“, – aiškina etnologas ir profesorius L. Klimka.
