Kosmoso pasauliui šie metai ypatingi – sukanka 60 metų, kai 1961 metų balandžio 12 dieną 9 val. 07 min. Maskvos laiku kosminis laivas „Vostok“ (Rytai) iš Baikonuro kosmodromo pakilo į kosmosą. Juo pirmą kartą pasaulyje į kosmosą skrido Žmogus – 27 metų rusų kosmonautas Jurijus Gagarinas, kuris per 1 val. 48 min. trukusį skrydį vieną […]

Lietuvos etnokosmologijos muziejus džiaugiasi nuostabia dovana – Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai padovanojo tarptautinės parodos „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“ katalogą. Tai solidus, puikiai išleistas dviejų knygų leidinys. Parodoje, vykusioje 2019 m. spalio 10 d. – 2020 m. sausio 12 d. Valdovų rūmuose, buvo eksponuotas ir Lietuvos etnokosmologijos muziejaus eksponatas. Daugiau Informacijos apie […]

„Luna 10“ buvo viena iš TSRS bepiločių kosminių skrydžių programos „Luna“ misijų. Aparatas į kosminę erdvę iškeltas 1966 m. Tapo pirmuoju Mėnulio dirbtiniu palydovu. „Luna 10“ 1966 m. kovo 31 d., 10:48:00 UTC laiku į kosminę erdvę iškėlė raketa-nešėja „Molnija 8K78M“. Mėnulio orbitą aparatas pasiekė balandžio 3 d. ir dar po 3 val. pirmą kartą apskriejo Mėnulį. […]

Palydint į amžinybę nuoširdų lietuvių tautos bičiulį dr. Janį Kletnieką (Dr.sc.ing.h.c. Jānis Oļģerts Klētnieks,1929-2021). In memoriam Netekome įžymaus mokslo istoriko, Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos garbės nario, Latvijos MA garbės daktaro, aktyvaus Baltijos šalių nepriklausomybės kelio veikėjo, mūsų broliškų tautų mokslo ryšių tyrinėtojo ir puoselėtojo,  puikaus geodezijos inžinieriaus docento Janio  Kletnieko. Šių metų sausio 1 d. […]

Astronomai atrado nematomas struktūras, kurios sukuria „kosminio greitkelio“ tinklą iš gravitacinės sąveikos Saulės sistemoje. Šie kanalai leidžia greitai keliauti per kosmosą ir juos galima panaudoti mūsų pačių kosmoso tyrimams, taip pat kometų ir asteroidų tyrimams. Mokslininkų komanda taikydama stebėjimų ir duomenų modeliavimo analizę, vadovaujama Natašos Todorović (Nataša Todorović) iš Belgrado astronomijos observatorijos Serbijoje, pastebėjo, kad […]

Gruodžio 16 d. vakare Amerikos žemyno vakarų pakrantės ir Ramiojo vandenyno salų gyventojai galėjo stebėti kaip jauno Mėnulio pjautuvas praeina netoli Jupiterio ir Saturno. Tarp jų regimojo judėjimo atstumas buvo pusė laipsnio, o tai apytiksliai lygu kampiniam Mėnulio disko skersmeniui. Kosminis šou tuo nesibaigė, esant geram orui, galima jį stebėti. 2020 m gruodžio 21 d. […]

2018 m Hablo teleskopas Neptūno planetoje surado naują audrą. Tamsus viesulas, kurio skersmuo 7 tūkst. km, susiformavo šiauriniame planetos pusrutulyje. Kitais metais atlikti stebėjimai parodė, kad jis juda į pietus. Planetologai galvojo, kad priartėjus prie pusiaujo,  šis atmosferinis reiškinys suirs. Bet tai neįvyko. Neseniai atliktose fotografijose matyti kaip audra pakeitė kryptį ir juda į šiaurę. […]

Gruodžio 21 – 24 dienomis būna trumpiausia žiemos diena ir ilgiausia naktis. Nuo šios akimirkos dienos jau pradeda ilgėti, todėl sakoma, kad saulė sugrįžta. Gruodžio 22 d. laikoma astronominės žiemos pradžia. Elnias devyniaragis lietuvių pagonių tikėjime – mėnulio simbolis. Nuo priešpilnio mėnulio iki pilnaties – 9 paros, todėl jis vadinamas devyniaragiu. Pvz., kalėdinėje dainoje: „Oi […]

XX amžiaus 8-9 dešimtmetis  – įdomus ir svarbus Lietuvos mokslo laikotarpis, „tarybinis“ laikotarpis, apie kurį (gal kol kas?) kalbama nedrąsiai. Tačiau tuomet, baigę mokymo įstaigas, savo tiriamąją veiklą pradėjo pokario metais gimę jaunuoliai. Daugelio jų, deja, nebėra, o apie jų darbus žinoma mažai. Be to, mokslininkai nelinkę pasakoti apie save – dažniausiai išgirstame apie rezultatą: […]