Prieš 55 metus, 1966 vasario 3 d., sovietinė automatinė stotis (AMC) „Luna 9“ pirmą kartą kosmonautikos istorijoje atliko minkštą nusileidimą ant Mėnulio paviršiaus. Pirmas kosminis aparatas, pasiekęs Mėnulio paviršių buvo „Luna 2“, atlikęs kietą nusileidimą. Be minkšto nusileidimo nebuvo galima atlikti paviršiaus tyrinėjimo darbų ir planuoti pilotuojamų skrydžių (sovietų programa pasiųsti kosmonautą į Mėnulį buvo uždaryta 1974 m.). Nuo 1963 m. sausio mėn. iki 1965 m. gruodžio m. buvo atlikta 11 bandomųjų paleidimų.
Automatinę stotį sudarė: variklių skyrius, reikalingas skrydžio korekcijai ir stabdymui nusileidžiant, sferiniai talpų blokai, du numetami astroorientacijos skyriai „Jupiteris“, didelių aukščių radiometras ir pati Mėnulio stotis. Kosminio aparato starto masė buvo 1583,7 kg. Mėnulio automatinė stotis, kurios masė 100 kg, tai – sferos formos hermetinis konteineris. Ant išorinės dalies buvo optinė – mechaninė telekamera ir radiacijos skaitiklis. Viršutinėje sferos dalyje, nusileidus ant paviršiaus, atsidarydavo keturios lapo formos antenos. Visa stotis buvo apsaugota išoriniu amortizuojančiu įrenginiu.
„Luna 9“ startas įvyko 1966 m. sausio 31 d. iš Boikonuro kosmodromo. Artėjant prie Mėnulio greitis buvo 2,6 km/s. Vasario 3 d. įvyko minkštas nusileidimas ant Mėnulio Audrų vandenyne. Su stotimi įvyko 7 ryšio seansai, kurie truko 8 valandas.
Pagrindinis misijos tikslas buvo sėkmingas: minkštas nusileidimas, perdavimas į Žemę Mėnulio paviršiaus panoraminių vaizdų. Be to, skrydžio metu patikslinta Žemės išorinių radiacinių juostų padėtis, nerasta Mėnulio magnetinio lauko, atlikti kiti moksliniai tyrimai. Tų pačių metų kovo mėnesį buvo paleista „Luna 10“ stotis. Ji tapo pirmuoju Mėnulio dirbtiniu palydovu. Naujos kartos stotys „Luna 16“ (1970), „Luna 20“ (1972) ir „Luna 24“ (1976) automatiniu rėžimu nusileido ir atgabeno į Žemę Mėnulio grunto pavyzdžių. Savaeigis aparatas „Lunochod 1“ (nugabentas stoties „Luna 17“) pirmą kartą kosmonautikos istorijoje 1970 – 1971 m. atliko ilgą kelionę ant Mėnulio paviršiaus.
Iš viso nuo 1959 – 1976 m. buvo įvykdyti 24 automatinių stočių serijos „Luna“ skrydžiai.
