Prieš 50 metų, 1970 m gruodžio 15 d, ant Veneros paviršiaus, pirmą kartą istorijoje, nusileido automatinė kosminė stotis “Venera 7”. Kosminio aparato paleidimas įvyko 1970 m rugpjūčio 17 d raketa “Molnija – M” iš Boikonuro kosmodromo ir po keturių mėnesių skrydžio jis sėkmingai nusileido naktinėje planetos pusėje. Automatinės stoties atsiskyrimas įvyko įeinant į atmosferą, parašiutas išsiskleidė 55 km aukštyje nuo Veneros paviršiaus. Ne viskas vyko sklandžiai – leidžiantis plyšo parašiutas ir sugedo telemetrijos komutatorius. Į Žemę buvo perduodama informacija tik apie išorės temperatūrą ir slėgį planetos paviršiuje. Bet pagrindinė užduotis buvo įvykdyta. „Venera 7“ nusileido ant planetos paviršiaus.

Aparatas buvo sukonstruotas Lavočkino vardo Mokslo – tyrimo institute, Veneros tyrimo programai. Stotis buvo sudaryta iš orbitinio modulio su koreguojamu variklių įrenginiu ir  aparato, skirto nusileidimui ant planetos. Nusileidimo zonde buvo daug aparatūros: kosminių dalelių skaitiklis, gama – spektrometras (planetos paviršiaus dalelių tyrinėjimui), slėgio, temperatūros ir nusileidimo pagreičio  tyrimo prietaisas.

„Venera 7“ nebuvo pirmasis aparatas planetos tyrinėjimui sukurtas Sovietų kosminės programos rėmuose. Pirmasis kosminis aparatas „Venera 1” buvo paleistas link kaimyninės planetos likus dviems mėnesiams iki Jurijaus Gagarino skrydžio, t.y. 1961 m vasario 12 d. Pirmasis aparatas pasiekęs Veneros planetą buvo automatinė stotis „Venera 3“. Tai įvyko 1966 kovo mėn, bet zondas, vietoje planuoto  „minkšto“ nusileidimo, trenkėsi į planetos paviršių.

Sėkmingo nusileidimo Veneroje penkiasdešimtmečiui, kompanija Roskosmos pateikė keletą išslaptintų dokumentų susijusių su šia misija. Perskaityti juos galite paskyroje :https://bit.ly/2KqAvsy