„Luna 10“ buvo viena iš TSRS bepiločių kosminių skrydžių programos „Luna“ misijų. Aparatas į kosminę erdvę iškeltas 1966 m. Tapo pirmuoju Mėnulio dirbtiniu palydovu.
„Luna 10“ 1966 m. kovo 31 d., 10:48:00 UTC laiku į kosminę erdvę iškėlė raketa-nešėja „Molnija 8K78M“. Mėnulio orbitą aparatas pasiekė balandžio 3 d. ir dar po 3 val. pirmą kartą apskriejo Mėnulį. Baterijomis aprūpintas aparatas Mėnulį apskriejo 460 kartų ir atliko 219 duomenų perdavimų iki kol 1966 m. gegužės 30 d. ryšys su juo nutrūko.
Dirbtinis Mėnulio palydovas orbitoje atliko ekstensyvius tyrimus: rinko svarbius duomenis apie Mėnulio magnetinio lauko stiprumą, tyrė jo radiacijos žiedus, Mėnulio uolienų savybes (kurios, kaip nustatyta, buvo panašios į Žemėje esančias bazalto uolienas), kosminę radiaciją, mikrometeoroidų tankumą. Bene svarbiausias atradimas buvo aptikti pirmieji masės koncentracijos (vadinamos maskonu), didelio tankio vietovių žemiau Mėnulio jūrų paviršiaus, kurios deformuoja Mėnulio orbitų trajektorijas, požymiai.
Pagrindiniai faktai:
- Paleidimo masė – 1582 kg.
- Grynoji masė – 540 kg.
- Ilgis – 2,7 m
- skersmuo – 1 m.
Misijos trukmė – 60 dienų.
Sumontuota įranga:
- 0,3–3 MeV (50–500 pJ) gama spindulių spektrometras
- Triašis magnetometras
- Meteoritų detektorius
- Saulės plazmos tyrimams bei infraraudonųjų spindulių emisijų iš Mėnulio ir jo aplinkos radiacijos sąlygų išmatavimams skirti prietaisai.
- Įranga skirta atlikti gravitaciniams tyrimams
