Archyvas 2023

ŠEŠTINĖS-PAVASARIO SAMBARIAI

ŠEŠTINĖS-PAVASARIO SAMBARIAI

Ryšiai su dangumi, pasireiškia tautos gyvenimo tradicijose, apeigose, materialiniame ir verbaliniame pavelde, moksle, technikoje, literatūroje, mene, filosofijoje, religijoje, futurologijoje. Kasdieniniame gyvenime dažnai šis ryšys buvo siejamas su tam tikra lauko darbų seka, šventėmis ir apeigomis.
Suskaičiavus 40-dešimt dienų po Velykų atkeliauja šeštinės, o su jomis kartu pavasario sambariai. Jeigu apie Šeštines, Kryžiavos dienas, šiuolaikinis krikščionis turi žinių, kalbant apie pavasario sambarius kyla natūralus klausimas, kokia tai diena ir jos prasmė anuometinio žmogaus gyvenime? Pastaroji, baltiškoji šventė ilgainiui, metų tėkmėje, buvo sutapatinta su šeštinėmis. Šventė nustatoma atsižvelgiant į mėnulio fazę, o pagrindinis jos apeiginis tikslas apsaugoti pasėlius nuo vasaros sausrų ir ledų. Pavasario sambarių metu jaunimas susikibęs už rankų ir linksmai dainuodamas keliaudavo ratu aplink derantį lauką prašydami dievų gausaus derliaus. Taip pat laukuose ant kuolo pamaudavo raguočio kaukolę, buvo tikima, kad ji apsaugos nuo piktųjų dvasių .
Na ir kaip gi be tradicinių-apeiginių patiekalų… Jeigu per Velykas valgome kiaušinius, per gandrines šaltanosius ir kratinių bandeles, pirmosios vagos dieną kiaušinienę iš kiaušinių sudėtų per Gandrines, tai šios šventės metu neapsieita be subertinio alaus (gaminamo iš kaimynų suneštų grūdų) ir kiaulės kojų su žirniais. Šešios kiaulės kojos simbolizavo būsimo derliaus gausą. Šeštinių šventinių pietų metu šeimininkės ruošdavo šeštinaičius – virtinius, kurie etnografiniuose regionuose buvo skirtingi: bulviniai, su mėsa užpilti spirgučiais ar miltiniai pagardinti aguonomis ar mėtomis. Ir suvalgyti buvo būtina šešis virtinius.
Maldos kultas taip pat buvo itin svarbi kiekvienos prosenoviškos šventės dalis. Tris dienas prieš Šetines, per Kryžiavos dienas, žmonės lankydavo pakelės kryžius, išpuošdavo juos gėlių vainikais. Meldė dievų ir dangaus malonės, gausaus derliaus bei sveikatos.

Straipsnį parengė Lietuvos etnokosmologijos muziejaus muziejininkė Jūratė Zamuškienė remiantis etnologų surinkta medžiaga.
Nuotraukoje matomos muziejinės vertybės saugomos muziejaus fonduose.

Mūsų draugai
Lietuvos etnokosmologijos muziejus

Kulionių k., Žvaigždžių g. 10, Čiulėnų sen., Molėtų r.
Tel./Faks: (8-383) 45-424

Kontaktai

tel. registracijai į ekskursijas 8-615-20688
El. paštas: info@etnokosmomuziejus.lt

Instagram

Sekite mus

Prenumeruoti naujienas