1984 m. Gruodžio 15 ir 21 d. Iš BAIKONUR kosmodromo buvo paleistos automatinės tarpplanetinės stotys „Vega-1“ ir „Vega-2“. Tai buvo vienas ryškiausių Sovietų Sąjungos kosminių mokslinių projektų – „Vega“ – pirmoji automatinė tarpplanetinė stotis (AMS). Pasirodė, kad šis projektas buvo skirtas dviejų kosminių objektų – Veneros planetos ir Halio kometos – tyrimams atlikti vienu metu.
„Vega-1“ ir „Vega-2“ sudarė dvi dalys – 3170 kg masės skrydžio transporto priemonė ir 1750 kg masės nusileidimo modulis. Skraidančios transporto priemonės, atlikusios tikslinę užduotį (nuleisdamos zondus ant planetos paviršiaus), buvo nukreiptos į Halio kometą.
Kelias į Venerą jau buvo gerai išbandytas daugelio sovietinių tarpplanetinių stočių, nuo „Venera-2“ iki „Venera-16“, todėl abiejų „Vega“ stočių skrydis vyko praktiškai be komplikacijų. Skrydžio metu buvo atlikti moksliniai tyrimai, įskaitant tarpplanetinių magnetinių laukų, saulės ir kosminių spindulių, rentgeno spindulių erdvėje tyrimą tyrimus, neutralių dujų komponentų pasiskirstymą, taip pat dulkių dalelių registravimą. Skrydžio iš Žemės į Venerą trukmė buvo 178 dienos Vega-1 ir 176 dienos Vega-2 misijos metu.
„Vega“ tapo „International Halley Watch“ (IHW) programos dalimi, kurią iš pradžių organizavo Europos kosmoso agentūra, siekdama koordinuoti operacijas ir analizuoti įvairių Europos, Japonijos, JAV ir Sovietų Sąjungos planuojamų „Halley Comet“ žvalgymo programų duomenis.
Kosminius skrydžius į Halio kometą vykdė IHW narės, išskyrus JAV, kurių oficialus dalyvavimas apsiribojo radijo stebėjimų teikimu ir moksline parama. Projekte dalyvavo Austrija, Bulgarija, Čekoslovakija, Rytų Vokietija, Prancūzija, Vengrija, Vokietija, Lenkija ir JAV. Pavyzdžiui Vengrija pagamino dalį navigacijos sistemos, o Čekoslovakija pateikė automatinio nuskaitymo platformos optinę sistemą.
Halio kometa buvo tiriama penkių tarpplanetinių stočių: „Giotto“, „Vega 1“, „Vega 2“, „Sakigake“ ir „Suisei“ . „Vega 1“ ir „Vega 2“ perdavė į Žemę apie 1500 Halio kometos vaizdų, įskaitant pirmus kometos branduolio vaizdus.
Prie „Vegos“ aparato kūrimo yra prisidėję ir Lietuvos mokslininkai
„Vega“ kosminiuose laivuose buvo įrengtos dvi fotokameras. Vieną iš jų sukūrė Vilniaus universiteto mokslininkai. Joje buvo panaudoti prof. Juozo Vidmančio Vaitkaus sukurti fotodetektoriai. Įvertinant lietuvių mokslininkų indėlį, misijai pasibaigus buvo atsiųstos Halio kometos branduolio nuotraukos.
Šiuo metu Etnokosmologijos muziejuje yra eksponuojami prof. Juozo Vaitkaus ir kitų mokslininkų kurti prietaisai, kurie buvo panaudoti „Vegos“ kosminiame erdvėlaivyje atsarginėje fotokameroje.
Informacijos šaltinis: http://galspace.spb.ru
