Lapkričio 11-oji dar viena diena senajame lietuviškame kalendoriuje, kuomet spėjami orai.

Šilta Šv. Martyno diena žada šaltą žiemos pradžią. Seniau kaimo žmonės iš Šv. Martyno dienos orų spręsdavo, koks būsiąs ne tik ateinančios žiemos oras, bet ir Kalėdos: „Jei Martynas su ledu, tai Kalėdos su bradu, jei Martynas su bradu, tai Kalėdos su ledu“, „Martynas ant ledo, Kalėdos ant vandenio“, „Jei per Martyną tauškės, tai per Kalėdas pliauškės, jei per Kalėdas tauškės, tai per Martyną pliauškės“.

Dar vienas įdomus būdas tądien orui nuspėti – žąsies kepimas. Reiktų atkreipti dėmesį jeigu žąsies krūtinkaulis daugiau baltos spalvos – daugiau sniego ir speigo laukia, o jeigu rudos – numatoma daugiau atlydžių.

Legendose pasakojama, kad Šv. Martynas buvo ne tik orų pranašas, bet ir laikomas piemenų, kareivių ir vargšų globėju. Vienuolis šventasis Martynas dėl savo geros širdies ir gražių darbų žmonių norėtas įšventinti į Turino vyskupus, bet jis pats to nenorėjęs ir pasislėpęs žąsų aptvare. Žąsys visgi aptikusios įsibrovėlį ir išdavė jį savo gagenimu, todėl Martynas kerštaudamas pažadėjo žąsims kaskart minint tą dieną suvalgyti po vieną jų.

O kodėl ši diena turi ne tik Šv. Martyno bet ir ožio dienos pavadinimą?

Kiekviena anuometinio žmogaus kalendoriuje pažymėta šventė reiškė tam tikrų darbų pradžią ir pabaigą. Ko ne pusmetį laisvai besidžiaugę gamtos gėrybėmis ir saulės šiluma gyvuliai genami į tvartus. Bet jeigu oras vis tik išlikdavo pakankamai šiltas, gyvulius į tvartelius suginti neskubėta. O tuomet piemenys belaukdami pirmojo sniego ir ganiavos pabaigos imdavosi įvairiausių gudrybių, kaip speigą prisišaukti. Tikėta, kad apvedus baltą ožį aplink baltą beržą žiema greičiau pasirodys. Na, o viename iš spaudoje publikuotų straipsnių smulkiau aprašo ožio vedimo aplink beržą tradiciją: „Veda oželį būtinai tris kartus ta kryptimi, kuria saulė eina aplink dangų – atseit, spartina laiką, artina žiemą. Ir tikėdavo, kad vėliausiai po trijų dienų pasnigs. Kitur ožį tempdavo net aplink tris beržus devynis kartus – tie skaičiai iš archajiškojo mėnulio kalendoriaus“. Taip pat žiemą prisišaukti bandyta ir įvairius apeiginius šokius, tokius kaip „Oželį“, „Ožkelę“,  šokant (baidydavosi ir erzindavo vienas kitą).