Pirmoji Kinijos Marso tyrimo misija pavadinta „Tianwen-1“. CNSA (Kinijos nacionalinė kosmoso administracija) pristatė misijos pavadinimą ir logotipą per ceremoniją, vykusią 2020 metų balandžio 24 dieną, minint pirmojo šalies palydovo paleidimo 50-metį.
Pasak administracijos, pirmasis šalies Marso zondas atliks mokslinius tyrimus apie Marso dirvožemį, geologinę struktūrą, aplinką, atmosferą, taip pat vandenį.
Robotas zondas sudarytas iš trijų dalių – palydovo, nuleidėjo ir marsaeigio. Marsaeigis turės šešis ratus ir keturis saulės kolektorius, jame bus 13 mokslinių prietaisų. Dirbs apie tris mėnesius planetoje, sakė Sun Zezhou, vyriausiasis zondo dizaineris Kinijos kosmoso technologijos akademijoje.
Nuvykus į Marsą, „Tianwen-1“ nusileidimo platforma pratęs rampą, leisdama marsaeigiui švelniai riedėti ant paviršiaus – panašiai kaip Kinijos „Chang’e Moon“ mėnuleigis. Marsaeigis gali tiesiogiai bendrauti su žeme arba su orbitoje „Tianwen-1“, kuri gali perduoti signalus. Orbitoje esantis dirbtinis palydovas turi savo mokslo priemonių rinkinį, skirtą Marso tyrimams, įskaitant aukštos raiškos kamerą, kuri turėtų sukurti stulbinančius vaizdus.
Marsaeigis turės fotoaparatus, prietaisus Marso klimatui ir geologijai tirti ir gautiems cheminiams parašams užfiksuoti, kaip ir NASA „Curiosity“ ir „Perseverance“ marsaeigiai. „Rover“ radaras veikia šaudydamas į paviršių radijo bangas ir matuodamas atspindėjimo laiką, leisdamas mokslininkams sudaryti 3D žemėlapį, kas yra po juo.
Mokslininkai išbandė marsaeigio dydžio radarą Kinijos Qaidim baseine – šaltame, dykumos regione, tokiame kaip Marsas, ir sugebėjo aptikti požemines vandens kišenes. Žemėje šios kišenės turi klestinčias mikrobų bendruomenes, todėl jų aptikimas Marse būtų svarbus žingsnis ieškant gyvenimo kituose pasauliuose.
