Tunguskos incidentas – sprogimas, įvykęs Sibire, Akmenuotosios Tunguskos (Podkamennaja Tunguska) upės baseine, 1908 m. birželio 30 d.

Keletą sekundžių iki sprogimo apie 800 km spinduliu buvo matomas ryškus bolidas, skriejęs į šiaurės vakarus. Sprogimas buvo girdimas apie 1000 km nuo epicentro. Taigos medžiai buvo išguldyti 2000 km² plote. Sprogimo sukeltos seisminė ir smūginė oro bangos užregistruotos net Vakarų Europoje. Sprogimo galia galėjo sudaryti apie 15 mln. tonų trotilo galios. Kritimo vietoje nebuvo rasta nė vieno meteorito gabalo, tik meteoritinių dulkių.

Ko gero, tikrosios tiesos niekada iš tikrųjų ir nesužinosime – bet remiantis recenzuotu moksliniu straipsniu, didelis iš geležies sudarytas asteroidas, įsiveržiantis į Žemės atmosferą santykinai mažame aukštyje, sukeliantis smūginę bangą ir toliau nuskriejantis į kosmosą galėjo sukelti Tunguskos įvykius atitinkančius padarinius. Incidento kaltininku greičiausiai buvo geležies meteoritas, kurio skersmuo siekė nuo 100 iki 200 metrų ir kuris Žemės atmosfera nuskriejo 3000 kilometrų. Jo greitis negalėjo būti mažesnis nei 11,2 kilometro per sekundę (40 320 km/h) ir jis negalėjo lėkti mažesniame nei 11 kilometrų aukštyje.

Sprogimui paaiškinti iškeltos ir meteoritui alternatyvios hipotezės, kurios šiuo metu yra mažiau populiarios: Iš žemės išsiveržusio didelio metano dujų debesies sprogimas, maža juodoji skylė, kuri pervėrė Žemę kiaurai (tačiau nėra duomenų apie antrą panašų sprogimą, kurį tokia skylė turėjo palikti išlėkdama kitoje Žemės pusėje), antimaterijos gabalas (nors apie tokių egzistavimą astronomai duomenų neturi), dėl stiprių magnetinių audrų atmosferoje savaime prasidėjusi termobranduolinė reakcija, ateivių kosminis laivas, Nikolo Teslos bokštas, kuriame buvo sukauptas itin didelis elektros krūvis, kuris eksperimento metu buvo paleistas į už kelių tūkstančių kilometrų esančią negyvenamą teritoriją, NSO avarija ir kt.

Šaltinis: Vikipedija, LRytas.