Vasario 16 d. Lietuva švenčia Valstybės atkūrimo dieną. Šiam įvykiui jau daugiau nei šimtas metų.
Tada vyko nepriklausomybės kovos, buvo kuriama moderni respublika. Vėliau sekė okupacija ir
1990 m. kovo 11-oji – Nepriklausomybės atkūrimo diena. Dabar Lietuva yra nepriklausoma,
sparčiai žengianti į priekį, tarptautinių organizacijų aktyvi narė. Tačiau tikriausiai nedaug kas žino,
kad Lietuva yra ir kosminė valstybė.
Lietuviai visada buvo žingeidūs. Čia galima prisiminti ir Vilniaus universiteto auklėtinio, Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės bajoro Kazimiero Semenavičiaus knygą „Didysis artilerijos menas“,
kurioje pirmą kartą aprašytos daugiapakopės raketos, ir XIX a. Aleksandro Griškevičiaus
„Žemaičių garlėkį“, ir tarpukario Lietuvoje Antano Gustaičio kurtus lėktuvus.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui daug lietuvių emigravo į JAV, kur įsiliejo į NASA
organizaciją, dalyvavo „Apollo“ ir kitose programose. Likę Lietuvoje dalyvavo Sovietų Sąjungos
kosmoso programose: kūrė fotodetektorius, rengė kosmoso biologijos eksperimentus, kūrė
medicininius prietaisus, įvairias medžiagas, dalyvavo kosminio daugkartinio naudojimo laivo
„Buran“ projekte.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę atsivėrė naujos galimybės. Mezgėsi ryšiai su Europos kosmoso
agentūra, NASA, vyko kosmonautikai skirtos SEMWO konferencijos. Vienos iš jų metu į Lietuvą
atvyko buvęs NASA astronautas Karol Joseph Bobko (jo močiutė iš Kėdainių rajono) ir NASA
Ames tyrimų centro vadovas dr. Simon Peter Worden. Buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis,
kuri atvėrė kelią lietuvių studentams stažuotis NASA. Pirmieji buvo Laurynas Mačiulis ir Vytenis
Buzas. Netrukus jie grįžo su idėja – pagaminti ir paleisti lietuvišką palydovą. Tai skambėjo
fantastiškai ir nerealiai iki pat 2014 m. vasario 28 d., kai iš Tarptautinės kosminės stoties
savarankiškai skrieti buvo paleisti du pirmieji lietuviški nano palydovai – LituanicaSAT-1 ir
LitSat-1. Buvo padarytos žemės nuotraukos, ištransliuoti pirmieji lietuviški žodžiai. Dabar
Lietuvoje jau veikia tarptautine tapusi kompanija NanoAvionics, kuri Vilniuje renka palydovus,
GEOMATRIX, kuri apdoroja palydovinius duomenis ir kt., o Lietuva jau šiais metais taps
asocijuota Europos kosmoso agentūros nare.
Lietuvos etnokosmologijos muziejus, siekdamas visa tai paminėti, iškėlė idėją – nugabenti į
Tarptautinę kosminę stotį lietuvišką trispalvę. Tai tapo įmanoma padedant ir remiant dr. Vladui
Lašui. Trispalvė keliaus amerikiečių Northrop Grumman Cygnus NG – 15 misijos metu. Vasario 20
d. planuojamas startas. Yra tikimybė, kad dėl oro sąlygų ar techninių priežasčių startas gali būti
atidėtas, bet tikimės geriausio. Krovininiam laivui pasiekus kosminę stotį Lietuvos trispalvė bus
perkelta ant MISSE įrenginio stoties išorėje, skirto medžiagoms testuoti. Tą darbą atliks kosminės
stoties įgula naudodama robotizuotą ranką. Taip Lietuvos vėliavėlė, kartu su kitomis medžiagomis,
keliaus apie mūsų planetą šešis mėnesius. Tuo metu ji bus veikiama kosmoso aplinkos, patirs
ekstremalias temperatūras, elektromagnetinę spinduliuotę, kosminius spindulius, mikrogravitaciją ir
kosmoso vakuumą. Tada, po 127 milijonų kilometrų kelionės, trispalvė grįš į Žemę SpaceX Dragon
kapsule. Planuojamas grįžimas 2021 m. rugpjūčio mėn. Dar 4-6 savaitės užtruks NASA procedūros.
Tikėtina, kad Lietuvą vėliava pasieks 2021 m. spalio-lapkričio mėnesiais.
Tai nedidelė suvenyrinė vėliava. Tačiau tikime, kad šis simbolinis žingsnis prisidės prie lietuvių,
dirbusių ir tebedirbančių įvairiose srityse, susijusiose su kosmoso tyrimais, pagerbimo, o kartu
paskatins jaunimą prisidėti prie žmonijos kelio arčiau žvaigždžių. Lietuvos etnokosmologijos
muziejus turi idėją į kosminę stotį nugabenti ir didesnę vėliavą, surengti tiesioginę video transliaciją
su kosminės stoties įgula. Gal tai paskatins mūsų atstovą žengti Karols Joseph Bobko, Aleksejaus
Jelisejevo (Kuraičio), Rimanto Stankevičiaus pėdomis.
2021 m. rudenį grįžusią Lietuvos vėliavą planuojama eksponuoti atnaujintoje Lietuvos
etnokosmologijos muziejaus ekspozicijoje.
