Pažinkime etnokosmologiją kartu – nuo etnologinių dangaus ženklų iki kosmoso atradimų

Lietuvos Etnokosmologijos muziejuje šią savaitę ekskursijos organizuojamos: Pirmadienis (rugsėjo 21 d.): 10.00, 11.00, 12.00, 13.00, 14.00 ir 15.00 val. Antradienis (rugsėjo 22 d.): 13.00, 14.00 ir 15.00 val. Trečiadienis (rugsėjo 23 d.): 10.00, 11.00, 12.00, 13.00, 13.30 (EN.k.), 14.00 ir 15.00 val. Ketvirtadienis (rugsėjo 24 d.): 10.00 ir 15.00 val. Penktadienis (rugsėjo 25 d.): 15.00 val. Šeštadienis (rugsėjo 26 d.): 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 15.30, 16.00 ir 17.00 val. Sekmadienis (rugsėjo 27 d. nemokamas muziejaus lankymas): 11.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00 ir 16.00 val. Organizuotos grupės (20 ir daugiau asmenų) gali registruotis ir kitu laiku.Dėmesio! Ekskursijoje gali dalyvauti ribotas dalyvių skaičius, todėl rekomenduojame registruotis.

Žmonės nuo seno stebėjo sezoninį Saulės judėjimą, jos tekėjimo ir leidimosi vietų kaitą, o saulėgrįžos, o kai kuriose kultūrose ir lygiadieniai, ilgainiui tapo svarbiais kalendoriniais orientyrais. Šiais laikais tam nebereikia stebėti horizonto – lygiadienių datos kalendoriuje pažymimos du kartus per metus, kovą ir rugsėjį. Lygiadienis žymi tikslų momentą, kai Saulės centras kerta Žemės pusiaujo plokštumą. Lygiadienio dieną ties pusiauju esantys stebėtojai vidurdienį Saulę mato tiesiai virš galvos. Rugsėjo lygiadienio metu Saulė kerta pusiaujo plokštumą ir toliau juda į pietus iki gruodžio saulėgrįžos, po kurios jos regimasis kelias vėl ima krypti į šiaurę. Lygiadienių metu Saulė vienodai apšviečia Šiaurės ir Pietų pusrutulius. Tai vieninteliai metų momentai, kai Saulės šviesa vienu metu pasiekia ir Žemės Šiaurės, ir Pietų ašigalį. Vis dėlto dienos ir nakties trukmė per lygiadienį nėra visiškai vienoda. Diena, kai šviesusis ir tamsusis paros metas tampa beveik vienodos trukmės, priklauso nuo geografinės platumos ir gali būti keliomis dienomis ankstesnė arba vėlesnė už patį lyiadienį (Prosper 2022, atnaujinta Troche 2026). Kada žmogus pradėjo išskirti būtent lygiadienį kaip ypatingą metų momentą, tiksliai nežinome. Archeologiniai duomenys liudija labai seną Saulės judėjimo ir jos tekėjimo bei leidimosi vietų stebėjimo tradiciją, tačiau archeoastronomas C. Ruggles perspėja, kad šiuolaikinės lygiadienio sampratos nereikėtų automatiškai perkelti į priešistorines kultūras. Į rytus ar vakarus orientuoti statiniai ar jų dalys savaime dar neįrodo, kad buvo siekiama pažymėti astronominį lygiadienį. Tokios orientacijos galėjo būti susijusios su konkrečiais sezoniniais darbais, apeigomis, reikšmingais kraštovaizdžio objektais ar kitomis tai bendruomenei svarbiomis metų ciklo ribomis (Ruggles 1997). Rudens lygiadienis mūsų platumose sutampa ir su ryškiu gamtos virsmu. Rugsėjo pabaigoje sparčiai trumpėja dienos, vėsta orai, vis dažniau pasirodo šalnos, keičiasi medžių spalvos, į pietus traukia migruojantys paukščiai (Klimka 2002). 2026 m. rugsėjo 23-iąją mūsų platumose šviesusis paros metas dar bus kiek ilgesnis nei 12 valandų. Tradiciniame lietuvių kalendoriuje rudens virsmo laikotarpis siejosi ir su Alutiniu, dar vadintu Ragautuvėmis. Apie šv. Mato dieną, rugsėjo 21-ąją, sakyta: „Nuo Mataušo vanduo ataušo“, „Nuo Mataušo – kepeliušas už pečiaus“ – šie posakiai primena apie vasaros pabaigą ir artėjantį šaltąjį metų laiką. Tuo metu buvo ragaujamas iš naujo derliaus miežių pagamintas alus, o pats gėrimas turėjo ir apeiginę reikšmę: juo buvo šlakstomos durys, langai, trobos kertės. Tokie papročiai siejami su platesne apeiginio gėrimo nuliejimo ir aukojimo tradicija (Klimka 2002). Kitus su šiuo metų laiku sietus papročius aprašo P. Dundulienė. Pasak jos, rugsėjo viduryje, pirmą kartą po vasaros, apeiginiu būdu būdavo uždegama balana ar žvakė; nuo pavasario lygiadienio namų apšvietimui ugnis esą nebūdavo naudojama. Rudens lygiadienio laikotarpį ji taip pat siejo su protėvių vėlių pagerbimu, aukomis mirusiesiems ir dievams bei vaišėmis iš naujo derliaus ir užaugintų gyvulių (Dundulienė 1988, p. 23). Taigi rudens lygiadienio laikotarpis tradicinėje kultūroje žymėjo ne vien astronominę ribą, bet ir perėjimą į kitą metų ciklo etapą – nuo intensyvaus vasaros darbų ritmo prie nuimto derliaus, namų erdvės, krosnies šilumos ir vis ilgėjančios tamsos. Literatūra: 1. Dundulienė, P. 1988, „Lietuvių liaudies kosmologija“, Vilnius „Mokslas“. 2. Klimka, L 2002, „Apie astronominį lygiadienį ir tradicinius papročius“ in: Liaudies kūryba, t. 5, red. Vacys Milius. Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 2002, p. 407–412. 3. Ruggles, Clive L. N. 1997. „Whose Equinox?“ Archaeoastronomy, No. 22 (Supplement to Journal for the History of Astronomy, Vol. 28), p. S45–S50.< https://journals.sagepub.com/doi/10.1177/002182869702802205> 4. Prosper, D. 2022. „Embracing the Equinox“. NASA Science.  Atnaujino Kat Troche, 2026 m. kovą. < https://science.nasa.gov/solar-system/skywatching/night-sky-network/embracing-the-equinox/ > Nuotraukos Dovaldės Butėnaitės-Širkės

Lietuvos Etnokosmologijos muziejuje šią savaitę ekskursijos organizuojamos: Ketvirtadienis (rugsėjo 17 d.): 10.00 val. Penktadienis (rugsėjo 18 d.): 13.00, 14.00, 14.30 (EN.k) ir 15.00 val. Šeštadienis (rugsėjo 19 d.): 11.00, 12.00, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00 ir 16.00 val. Sekmadienis (rugsėjo 20 d.): 11.00, 12.00, 13.00, 14.00 ir 15.00 val. Organizuotos grupės (20 ir daugiau asmenų) gali registruotis ir kitu laiku.Dėmesio! Ekskursijoje gali dalyvauti ribotas dalyvių skaičius, todėl rekomenduojame registruotis.

Šeštadienį, rugsėjo 19 d., vakarą kviečiame praleisti muziejuje ir geriau pažinti vienintelį natūralų Žemės palydovą – Mėnulį. Šio vakaro metu galite registruotis į dvi nemokamas ekskursijas muziejaus ekspozicijoje, kurios metu ne tik geriau pažinsite astronomiją, tačiau taip pat išgirsite aktualiausią informaciją apie Mėnulio tyrinėjimus. Vakaro pabaigoje, jeigu leis oro sąlygos, pakviesime visus per nešiojamą teleskopą muziejaus lauko ekspozicijoje iš arti pasižiūrėti į ryškiai šviečiantį Mėnulį. Jeigu oro sąlygos tokios galimybės nesuteiks, tada visi kartu susipažinsime su išskirtiniu muziejaus eksponatu – Mėnulio meteoritu. Registracija į ekskursijas yra privaloma. Registruotis galite paspaudę nuorodas muziejaus internetiniame puslapyje. 18.30 val. ekskursijos registracija 19.00 val. ekskursijos registracija

Lietuvos Etnokosmologijos muziejuje šią savaitę ekskursijos organizuojamos: Pirmadienis (rugsėjo 7 d.): 10.00, 11.00, 12.00, 13.00, 14.00 ir 15.00 val. Antradienis (rugsėjo 8 d.): 10.00, 11.00, 12.00, 13.00, 14.00 ir 15.00 val. Trečiadienis (rugsėjo 9 d.): 12.00, 13.00, 14.00 ir 15.00 val. Ketvirtadienis (rugsėjo 10 d.): 10.00, 11.00, 14.00 ir 15.00 val. Penktadienis (rugsėjo 11 d.): 10.00, 11.00, 12.00, 13.00, 14.00 ir 15.00 val. Šeštadienis (rugsėjo 12 d.): 11.00, 12.00, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30 (EN. k.), 15.00, 16.00 ir 17.00 val. Sekmadienis (rugsėjo 13 d.): 11.00, 12.00, 13.00, 14.00 ir 15.00 val. Organizuotos grupės (20 ir daugiau asmenų) gali registruotis ir kitu laiku.Dėmesio! Ekskursijoje gali dalyvauti ribotas dalyvių skaičius, todėl rekomenduojame registruotis.

2026 m. rugpjūčio 30 d. į kosmosą sėkmingai pakilo NASA „Nancy Grace Roman“ kosminis teleskopas – naujos kartos observatorija, skirta plačiai ir detaliai tyrinėti Visatą. Teleskopas buvo paleistas iš NASA Kennedy kosmoso centro Floridoje raketa „SpaceX Falcon Heavy“. Po paleidimo observatorija pradėjo kelionę Lagranžo taško (L2) link, esančio maždaug 1,5 mln. kilometrų nuo Žemės. Ši kosmoso misija turi ypatingą ryšį ir su Lietuvos etnokosmologijos muziejumi. Muziejuje viešėjusi dr. Begoña Vila yra inžinierė, dirbusi su Jameso Webbo kosminiu teleskopu ir prisidėjusi prie „Nancy Grace Roman“ kosminio teleskopo. NASA ją taip pat pristato kaip „Roman“ teleskopo sistemų inžinierę. „Roman“ pagrindinis veidrodis yra 2,4 metro skersmens – tokio pat dydžio kaip „Hubble“ kosminio teleskopo. Tačiau pagrindinis „Roman“ plataus lauko instrumentas (Wide Field Instrument) vienu stebėjimu aprėps bent 100 kartų didesnį dangaus plotą nei „Hubble“. Tai leis astronomams kurti didžiulius ir itin detalius kosmoso žemėlapius bei per palyginti trumpą laiką stebėti milžinišką kiekį galaktikų, žvaigždžių ir kitų dangaus objektų. Vienas svarbiausių misijos tikslų – geriau suprasti tamsiąją energiją ir tamsiąją materiją. Stebėdamas galaktikų pasiskirstymą ir Visatos struktūros raidą, teleskopas padės mokslininkams tirti, kodėl Visatos plėtimasis greitėja. „Roman“ taip pat atliks plataus masto egzoplanetų paieškas. Observatorijoje įrengtas ir koronografas, skirtas užslopinti ryškią žvaigždės šviesą, kad būtų galima tirti šalia jos esančias planetas. Šios technologijos bandymai svarbūs ir ateities kosminėms observatorijoms, kurios sieks tiesiogiai fotografuoti į Žemę panašias planetas.

Lietuvos Etnokosmologijos muziejuje šią savaitę ekskursijos organizuojamos: Pirmadienis (rugpjūčio 31 d.): Ekspozicijos tvarkymo diena. Antradienis (rugsėjo 1 d.): 12.00, 13.00, 14.00 ir 15.00 val. Trečiadienis (rugsėjo 2 d.): 11.00, 12.00, 13.00, 14.00 ir 15.00 val. Ketvirtadienis (rugsėjo 3 d.): 10.00, 11.00, 12.00, 13.00, 14.00 ir 15.00 val. Penktadienis (rugsėjo 4 d.): 10.00, 11.00, 11.30, 13.00, 14.00 ir 15.00 val. Šeštadienis (rugsėjo 5 d.): 11.00, 12.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30 (RU), 16.00 ir 17.00 val. Sekmadienis (rugsėjo 6 d.): 11.00, 12.00, 13.00, 14.00 ir 15.00 val. Organizuotos grupės (20 ir daugiau asmenų) gali registruotis ir kitu laiku.Dėmesio! Ekskursijoje gali dalyvauti ribotas dalyvių skaičius, todėl rekomenduojame registruotis.

Po itin darbingo savaitgalio, šiandien muziejuje ekspozicijos tvarkymo diena. Lankytojus priimsime nuo rytojaus, rugsėjo 1 d. 12 val. Registracija į ekskursijas tel. nr. +37061520688 arba internetinėje muziejaus svetainėje.

Muziejaus bendruomenės pastangos neliko nepastebėtos ir Čiurlionio metų atgarsiai skamba dar šiandien. Džiaugiamės ir nuoširdžiai esame dėkingi Čiurlionio draugijos pirmininkui Sauliui Valiui už tokią dovaną ir įvertinimą. Savo rankose laikome riboto leidimo monetą, kurioje matomas M. K. Čiurlionio kūrinys „Sonata nr. 6 (Žvaigždžių sonata)” mums dar kartą primena apie glaudų žmogaus ir kosminio pasaulio ryšį. Esame dėkingi visiems, kurie prisidėjo prie muziejuje vykusių veiklų skirtų paminėti kūrėjo 150-ąsias gimimo metines.

Dėl šeštadienį praūžusios audros, šiandien muziejuje turime papildomų ryšio sutrikimų, todėl kviečiame susisiekti tel. nr. +370 6 152 0688 prieš planuojant kelionę į muziejų.