Pažinkime etnokosmologiją kartu – nuo etnologinių dangaus ženklų iki kosmoso atradimų

Lietuvos Etnokosmologijos muziejuje šią savaitę ekskursijos organizuojamos: Pirmadienis (gegužės 11 d.): 12.00, 13.00, 14.00 ir 15.00 val. Antradienis (gegužės 12 d.): 13.00, 14.00 ir 15.00 val. Trečiadienis (gegužės 13 d.): 12.00, 13.00, 14.00 ir 15.00 val. Ketvirtadienis (gegužės 14 d.): 13.00, 14.00 ir 15.00 val. Penktadienis (gegužės 15 d.): 13.00, 14.00 ir 15.00 val. Šeštadienis (gegužės 16 d.): 12.00, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00 ir 17.00 val. Sekmadienis (gegužės 17 d.): Ekskursijos nėra organizuojamos. Organizuotos grupės (20 ir daugiau asmenų) gali registruotis ir kitu laiku.Dėmesio! Ekskursijoje gali dalyvauti ribotas dalyvių skaičius, todėl rekomenduojame registruotis. Daugiau informacijos ir registracija telefonu +37061520688.

Gegužės 9 d., šeštadienį, 17 val. kviečiame į naujos parodos Lietuvos etnokosmologijos muziejaus apžvalgos aikštelėje atidarymą. Parodos atidarymo metu turėsite galimybę susipažinti ir daugiau išgirsti apie kūrybinį procesą iš pačios autorės. Latvijoje gimusi, šiuo metu tarp Londono ir Baltijos regiono kurianti dailininkė Maija Briedė-Adomavičienė savo kūryboje jungia dvi iš pirmo žvilgsnio tolimas, tačiau giliai susijusias sritis – baltų etnokultūrinį paveldą ir šiuolaikinį kosmoso suvokimą. Menininkės darbuose atsiveria senųjų baltų simbolių sistema, užkoduota liaudies mene, mitologijoje ir ornamentikoje. Šie ženklai interpretuojami ne tik kaip dekoratyvūs elementai, bet kaip savita pasaulėžiūros kalba, atspindinti žmogaus, gamtos ir visatos ryšį. Naujausiame tapybos cikle žiūrovas kviečiamas į vizualinę kelionę po Saulės sistemą, kur kiekvienas dangaus kūnas susiejamas su jam artimais baltų simboliais. Ši sintezė atskleidžia paraleles tarp senovės pasaulio suvokimo ir šiuolaikinės astronomijos – tarp mito ir mokslo. Parodos kūriniai išsiskiria tamsia, kosmine erdve, kurioje skleidžiasi subtilūs šviesos, spalvos ir ženklų deriniai. Čia dangus suvokiamas ne tik kaip fizinė visatos erdvė, bet ir kaip kultūrinės atminties laukas, saugantis kolektyvinę patirtį ir žinias. Ši paroda kviečia ne tik žiūrėti, bet ir apmąstyti – apie mūsų vietą visatoje, apie ryšį su protėvių pasaulėžiūra ir apie tai, kaip senosios žinios gali būti perskaitomos iš naujo šiandienos kontekste. Šis projektas yra finansuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės pagal kultūros ir meno kūrėjų stipendiją.

Jau rytoj, kovo 21-ąją. minėsime Pasaulinę Dauno sindromo dieną. Vienas iš žinomiausių simbolių – skirtingų spalvų ar raštų kojinių mūvėjimas, taip išreiškiant paramą žmonėms su Dauno sindromu. Muziejaus darbuotojai šiandien pasipuošė skirtingomis kojinėmis ir nori atkreipti jūsų visų dėmesį į tai, kad visi žmonės turi teisę į lygias galimybes ir visuomenės palaikymą. Muziejai yra svarbi erdvė, kuri yra atvira bei tolerantiška įvairovei, palaikykime vieni kitus! Kviečiame rytoj visus užsidėti skirtingos spalvos kojines ir taip prisidėti prie šios nuostabios akcijos.

Esate girdėję terminą – meteoritas. Kas gi tai? Žinome, kad tai medžiaga atkeliavusi iš kosmoso. Bet būna žmonės labai dažnai painiojasi terminologijoje, meteoritas, meteoras, meteoroidas. Apie viską iš eilės. Kol objektas skrieja kosminėje erdvėje mes įpratę jį vadinti asteroidu (kartais gali ten skrieti ir kometa), jei asteroidas yra nedidelis – iki 10 m skersmens, jį jau reikėtų vadinti meteoroidu. Kai asteroidas, meteoroidas dideliu greičiu įlekia į Žemės atmosferą, prasideda degimo procesas, mes tą objektą vadiname meteoru arba krentančia žvaigžde. Tai kas nesudega atmosferoje ir paliečia Žemės paviršių, tie objektai vadinami meteoritais. Meteoritai yra klasifikuojami. Trys pagrindinės rūšys: akmeniniai, geležiniai ir pusiau akmeniniai-pusiau geležiniai. Dažniausiai aptinkami akmeniniai meteoritai, rečiausi yra pusiau geležies ir akmens. Kartais Žemėje pasitaiko aptikti ir vadinamuosius planetiškuosius meteoritus, tai yra Marso arba Mėnulio meteoritų. Meteoritai krenta visur ir nuolat. Yra radinių ir Lietuvoje: Juodžių meteoritas, Akmenės meteoritas, Andrioniškio meteoritas ir paskutinis Lietuvoję oficialiai fiksuotas – Žemaitkiemio meteoritas.Didžiausi aptikti pasaulyje meteoritai sveria tonas. Didžiausias – Hoba meteoritas, Namibijoje, Afrikoje, sveria apie 60 tonų.

Lietuvos Etnokosmologijos muziejuje šią savaitę ekskursijos organizuojamos: Trečiadienis (lapkričio 12 d.): 10.00, 12.00, 13.00, 14.00 ir 15.00 val. Ketvirtadienis (lapkričio 13 d.): 10.00, 11.00, 12.00, 13.00, 14.00 ir 15.00 val. Penktadienis (lapkričio 14 d.): 11.00, 12.00, 13.00, 14.00 ir 15.00 val. Šeštadienis (lapkričio 15 d.): 12.00, 13.00, 13.30, 14.00, 15.00 ir 16.00 val. Sekmadienis (lapkričio 16 d.): muziejus nedirbs.Organizuotos grupės (20 ir daugiau asmenų) gali registruotis ir kitu laiku.Dėmesio! Ekskursijoje gali dalyvauti ribotas dalyvių skaičius, todėl rekomenduojame registruotis.Daugiau informacijos ir registracija telefonu +37061520688.

Education_Čiurlionis and cosmic visualisation

Lapkričio 11-oji dar viena diena senajame lietuviškame kalendoriuje, kuomet spėjami orai. Šilta Šv. Martyno diena žada šaltą žiemos pradžią. Seniau kaimo žmonės iš Šv. Martyno dienos orų spręsdavo, koks būsiąs ne tik ateinančios žiemos oras, bet ir Kalėdos: „Jei Martynas su ledu, tai Kalėdos su bradu, jei Martynas su bradu, tai Kalėdos su ledu“, „Martynas ant ledo, Kalėdos ant vandenio“, „Jei per Martyną tauškės, tai per Kalėdas pliauškės, jei per Kalėdas tauškės, tai per Martyną pliauškės“. Dar vienas įdomus būdas tądien orui nuspėti – žąsies kepimas. Reiktų atkreipti dėmesį jeigu žąsies krūtinkaulis daugiau baltos spalvos – daugiau sniego ir speigo laukia, o jeigu rudos – numatoma daugiau atlydžių. Legendose pasakojama, kad Šv. Martynas buvo ne tik orų pranašas, bet ir laikomas piemenų, kareivių ir vargšų globėju. Vienuolis šventasis Martynas dėl savo geros širdies ir gražių darbų žmonių norėtas įšventinti į Turino vyskupus, bet jis pats to nenorėjęs ir pasislėpęs žąsų aptvare. Žąsys visgi aptikusios įsibrovėlį ir išdavė jį savo gagenimu, todėl Martynas kerštaudamas pažadėjo žąsims kaskart minint tą dieną suvalgyti po vieną jų. O kodėl ši diena turi ne tik Šv. Martyno bet ir ožio dienos pavadinimą? Kiekviena anuometinio žmogaus kalendoriuje pažymėta šventė reiškė tam tikrų darbų pradžią ir pabaigą. Ko ne pusmetį laisvai besidžiaugę gamtos gėrybėmis ir saulės šiluma gyvuliai genami į tvartus. Bet jeigu oras vis tik išlikdavo pakankamai šiltas, gyvulius į tvartelius suginti neskubėta. O tuomet piemenys belaukdami pirmojo sniego ir ganiavos pabaigos imdavosi įvairiausių gudrybių, kaip speigą prisišaukti. Tikėta, kad apvedus baltą ožį aplink baltą beržą žiema greičiau pasirodys. Na, o viename iš spaudoje publikuotų straipsnių smulkiau aprašo ožio vedimo aplink beržą tradiciją: „Veda oželį būtinai tris kartus ta kryptimi, kuria saulė eina aplink dangų – atseit, spartina laiką, artina žiemą. Ir tikėdavo, kad vėliausiai po trijų dienų pasnigs. Kitur ožį tempdavo net aplink tris beržus devynis kartus – tie skaičiai iš archajiškojo mėnulio kalendoriaus“. Taip pat žiemą prisišaukti bandyta ir įvairius apeiginius šokius, tokius kaip „Oželį“, „Ožkelę“,  šokant (baidydavosi ir erzindavo vienas kitą).

Šią savaitę muziejaus darbuotojai Virginija, Gintas ir Mindaugas leidosi į kelionę, kurios tikslas buvo MUTEC paroda Leipcige, Vokietijoje. Tai yra tarptautinė muziejų ir parodų technologijų paroda. ​​Ši paroda skirta muziejų ekspertams, parodų centrams, kolekcionieriams, kultūros institucijoms, architektams bei savivaldybių, švietimo ir kultūros paveldo sektoriaus atstovams.​​ ​​ Muziejaus atstovai turėjo galimybę susipažinti su naujausiomis tendencijomis, technologijomis ir dar nematytais sprendimais, kuriuos ateityje galėsime pritaikyti ir muziejaus ekspozicijos atnaujinimo planuose.

Polaris Dawn misijos startas jau rugpjūčio 27 d. 11.00 val., kviečiame kartu stebėti istorinį įvykį Lietuvos etnokosmologijos muziejuje. Renginio pradžia 10.30 val., pradėsime nuo misijos svarbos ir tikslų aptarimo su muziejaus kolegomis, o tada kartu stebėsime misijos pradžią. Polaris Dawn misija apima kelias skirtingas tyrimų sritis – pakilimo aukštį, Starlink komunikacijos galimybes, žmogaus sveikatos tyrimus. Ši misija įeis į istoriją kaip pirmoji, kurios metu įvyks komercinis išėjimas į atvirą kosmosą. Jared Isaacman – misijos vadovas ir Shift4 kompanijos generalinis direktorius, istoriją pradėjęs kurti dar prieš kelerius metus, savo pirmosios misijos Inspiration4 metu. Misijos metu buvo išskleista Lietuvos vėliavą, kurią galite pamatyti Lietuvos etnokosmologijos muziejuje. Jared Isaacman pavyzdys yra įkvėpimas daugybei žmonių, jo inicijuotos paramos akcijos leidžia ir kitiems siekti savo svajonių. Kviečiame kartu stebėti vienos iš jo svajonių išsipildymą ir atkaklaus darbo rezultatą. Daugiau informacijos apie misiją ir įgulą: https://polarisprogram.com/dawn/