Naujienos

Lietuvos Etnokosmologijos muziejuje šią savaitę ekskursijos organizuojamos: Pirmadienis (birželio 29 d.): muziejus lankytojų nepriims. Antradienis (birželio 30 d):10.00, 12.00, 13.00, 13.30 (RU. K), 14.00, 14.30 (EN. K) ir 15.00 val. Trečiadienis (liepos 1 d.): 10.00, 11.00, 12.00, 13.00, 13.30 (RU. K), 14.00, 14.30 (EN. K) ir 15.00 val. Ketvirtadienis (liepos 2 d.): 10.00, 11.00, 12.00, 13.00, 13.30 (RU. K), 14.00, 14.30 (EN. K) ir 15.00 val. Penktadienis (liepos 3 d.): 10.00, 11.00, 12.00, 13.00, 13.30 (RU. K), 14.00, 14.30 (EN. K) ir 15.00 val. Šeštadienis (liepos 4 d.): 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30 (RU. K), 14.00, 14.30 (EN. K), 15.00, 15.30 ir 17.00 val. Sekmadienis (liepos 5 d.):1 1.00, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00 ir 16.00 val. Pirmadienis (liepos 6 d.): muziejus nedirbs. Organizuotos grupės (20 ir daugiau asmenų) gali registruotis ir kitu laiku.Dėmesio! Ekskursijoje gali dalyvauti ribotas dalyvių skaičius, todėl rekomenduojame registruotis. Daugiau informacijos ir registracija telefonu +37061520688.

Birželio 17–19 dienomis nacionalinio moksleivių palydovų konkurso „CanSat Lietuva 2026“ nugalėtojai – komandos „Oscar“ nariai Linas Danilčenko ir Danielius Tumėnas (IIG kl.) iš Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazijos bei Justina Šaluchanska (IIG kl.) iš Vilniaus r. Avižienių gimnazijos, lydimi fizikos mokytojų Loretos Tarvydienės ir Jolitos Puncevičienės iš Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazijos, lankėsi Europos kosmoso agentūros (ESA) technologijų centre ESTEC Nyderlanduose. Daugiau nei 170 mokinių ir mokytojų iš 26 šalių susirinko į renginį „CanSat kosmoso inžinierius vienai dienai 2026“. Renginys prasidėjo atidarymo ceremonija, komandų prisistatymais, „CanSat“ projektų pristatymais kitoms komandoms ir ESA ekspertams bei smagiu kosminio filmo vakaru. Tris dienas mokiniai gilino savo žinias dalyvaudami praktiniuose kosmoso iššūkiuose, mokydamiesi iš ESA ekspertų ir bendraudami su komandomis iš visos Europos bei Kanados. Jie tyrinėjo, kaip kuriamos tikros kosmoso misijos – nuo palydovo projektavimo, misijos tikslų formulavimo iki finansavimo planavimo. Veiklos atskleidė, kaip bendradarbiavimas, kūrybiškumas ir techninis mąstymas gali būti sėkmingai sujungti per trumpą laiką. Mokiniai taip pat daugiau sužinojo apie kosmoso inžineriją, kartu su ESA ekspertais nagrinėjo studijų ir karjeros galimybes kosmoso sektoriuje. Šie jaunieji kūrėjai jau žengė pirmuosius žingsnius į tikrąją kosmoso inžineriją – nuo misijos projektavimo iki palydovų bandymų ir paleidimo. Jie grįžo namo kupini naujų idėjų ir įkvėpimo kurti ateities kosmoso projektus. Dėkojame Inovacijų agentūros „SpaceHub“ grupei, Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktoriui L. Šmigelskui ir muziejaus edukatoriams, be kurių šis renginys nebūtų įvykęs. Taip pat nuoširdžiai dėkojame konkurso partneriams ir rėmėjams: dr. Vladui Lašui, UAB „Arginta Engineering“, Visorių informacinių technologijų parkui, UAB „Kongsberg NanoAvionics“, dr. Simonui Kareivai, UAB „PV Energy LT“, UAB „Melius Futurum“, Europos kosmoso agentūrai (ESA), Vilniaus Gedimino technikos universitetui (VILNIUS TECH), Kauno technologijos universitetui (KTU) ir Nacionaliniam fizinių ir technologijos mokslų centrui (NFTMC). Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazijos fizikos mokytojos Loreta Tarvydienė ir Jolita Puncevičienė Nuotraukų autoriai: ESA, L. Tarvydienė ir J. Puncevičienė.

AR KOSMINĖS KATASTROFOS GRĖSMĖ YRA REALI? Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog Saulės sistema – rami vieta, kurioje stinga netikėtų įvykių. Tačiau šis įspūdis – klaidingas: pasaulių ramybę drumsčia iš visatos gelmių atklystantys asteroidai ir kometos. Žemė jau patyrė ne vieną susidūrimą: ją nuolat atakuoja mažesni ir didesni meteoritiniai kūnai. Įvykiai Tunguskoje 1908-ųjų birželį ir Sichotė-Alinėje 1947-ųjų vasarį dar kartą priminė apie gąsdinančią kosminės stichijos galią, o 1994-ųjų liepą Šumeikerių-Levio kometos skeveldros negailestingai bombardavo Jupiterį…               Ko mokina krintančių žvaigždžių istorijos? Ar nuogastavimai dėl kosminės katastrofos grėsmės yra pagrįsti? Iš kur atkeliauja pavojingieji kosminiai klajūnai? Kur krinta dangiškieji akmenys ir kaip juos randa? Kas nutinka planetai, susitikusiai su nelauktu svečiu iš kosmoso platybių? Koks žinomų lietuviškųjų meteoritų likimas?               Klausimai ir atsakymai, netikėti faktai ir spėjimai, unikalūs vaizdai kino ekrane ir galimybė prisiliesti prie meteoritinės medžiagos – birželio 28 d., sekmadienį, 13 val. teminėje paskaitoje, skirtoje paminėti Tarptautinę asteroidų dieną.

Šiandien norime pasidalinti akimirkomis, iš jau tradicinio CanSat konkurso, kuris prasidėjo dar 2025ųjų metų rudenį, tačiau finalinės varžybos vyko gegužės pabaigoje. Sezonas buvo ilgas ir intensyvus, tačiau komandos stipriai ruošėsi, todėl finalo metu mažieji palydovai kilo aukštai, o rezultatai buvo puikūs. Visą sezoną vainikavo stipriausių komandų apsilankymas Visorių informacinių technologijų parke, Kongsberg NanoAvionics, Atrolight ir kitose įmonėse. Dėkojame Inovacijų agentūros SpaceHub grupei, be kurių šis renginys neįvyktų. Taip pat norime padėkoti kitiems konkurso partneriams ir rėmėjams. Rėmėjai: Dr. Vladas Lašas, UAB „Arginta Engineering“, Visorių informacinių technologijų parkas, UAB „Kongsberg NanoAvionics“, dr. Simonas Kareiva, UAB „PV ENERGY LT“, UAB „Melius Futurum“. Partneriai: Europos kosmoso agentūra (ESA), Vilnius Gedimino technikos universitetas (VilniusTech), Kauno technologijos universitetas (KTU), Nacionalinis Fizinių ir technologijos mokslų centras (NFTMC).

Šiandien norime pasidalinti praėjusios muziejų nakties akimirkomis, kurios lankytojams leido geriau pažinti naujuosius muziejaus personažus – Aušrinę ir Vakarį. Personažai, kurie kažkada atsirado popieriaus lape, šiandien yra ekspozicijos ir etnokosmologijos muziejaus pasakojimo dalis. Nuoširdžiai norime padėkoti jaunajam astronomui Liudvikui, kuris lankytojams suteikė nuostabią galimybę pamatyti muziejų visai kitomis akimis muziejų nakties metu.

Birželio 12 d., 15 val., Lietuvos etnokosmologijos muziejuje minėsime Europos archeologijos dieną!  Kviečiame į susitikimą, kuriame išgirsite neįtikėtiną istoriją apie žmogaus ir šuns draugystę Lietuvoje. Kaip nutiko, kad prieš tūkstančius metų laukinis gyvūnas tapo ištikimiausiu žmogaus draugu ir nepakeičiamu bendrakeleiviu? Šio susitikimo metu atsiskleis skirtingais laikotarpiais gyvenusių šunų istorijos – nuo valdovų numylėtinių iki archeologiniuose radiniuose aptiktų jų pėdsakų. Pasakojimus pristatys knygos „Istorija vizgina uodegą: trumpos istorijos apie ilgą žmogaus ir šuns draugystę Lietuvoje“ autorė Sigita Mikšaitė. Istorijos nustebins ir mažuosius, ir kiek didesnius muziejaus lankytojus. Nepraleiskite progos smagiai praleisti popietę, o kartu ir susipažinti su įdomiausiomis archeologijos sritimis! Registracija į renginį