Lietuvos Etnokosmologijos muziejuje šią savaitę ekskursijos organizuojamos:
Pirmadienis (liepos 20 d.): 10.00, 12.00, 13.00, 14.00 ir 15.00 val.
Antradienis (liepos 21 d.): 10.00, 11.00 (EN. k), 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30 (EN. k) ir 15.00 val.
Trečiadienis (liepos 22 d.): 10.00, 11.00, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30 (EN. k), 15.00, 16.00, 17.00 ir 18.00 val.
Ketvirtadienis (liepos 23 d.): 10.00, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30 (EN.k.), 15.00, 16.00, 17.00 ir 18.00 val.
Penktadienis (liepos 24 d.): 10.00, 11.00, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 15.00, 16.00, 17.00 ir 18.00 val.
Šeštadienis (liepos 25 d.): 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30 (EN. k.), 15.00, 15.30, 16.00, 17.00 ir 18.00 val.
Sekmadienis (liepos 26 d. nemokamas muziejaus lankymas): 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30 ir 16.00 val.
Organizuotos grupės (20 ir daugiau asmenų) gali registruotis ir kitu laiku.Dėmesio! Ekskursijoje gali dalyvauti ribotas dalyvių skaičius, todėl rekomenduojame registruotis.
Liepos 6-ąją, minint Valstybės ir Tautiškos giesmės dieną, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi apdovanojo fiziką, istoriką, etnologą, vieną Lietuvos etnokosmologijos muziejaus įkūrėjų prof. Libertą Klimką.
Valstybinis apdovanojimas profesoriui skirtas už Lietuvos mokslo istorijos ir etnologijos tyrimus, inicijuotą paleoastronomijos kryptį bei lietuvių liaudies kalendorinių papročių tyrimus ir jų sklaidą.
Prof. Libertas Klimka yra vienas Lietuvos etnokosmologijos muziejaus kūrėjų ir etnokosmologijos termino autorių. Kartu su astronomu Gunaru Kakaru jis formavo etnokosmologijos sampratą, jungiančią astronomijos mokslą, etnologiją ir žmogaus ryšio su Visata pažinimą. Ši samprata tapo Lietuvos etnokosmologijos muziejaus veiklos pagrindu. Nuoširdžiai sveikiname profesorių Libertą Klimką su garbingu valstybės įvertinimu ir dėkojame už ilgametį indėlį į Lietuvos mokslą, kultūrą bei Lietuvos etnokosmologijos muziejaus kūrimą ir puoselėjimą
Birželio 17–19 dienomis nacionalinio moksleivių palydovų konkurso „CanSat Lietuva 2026“ nugalėtojai – komandos „Oscar“ nariai Linas Danilčenko ir Danielius Tumėnas (IIG kl.) iš Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazijos bei Justina Šaluchanska (IIG kl.) iš Vilniaus r. Avižienių gimnazijos, lydimi fizikos mokytojų Loretos Tarvydienės ir Jolitos Puncevičienės iš Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazijos, lankėsi Europos kosmoso agentūros (ESA) technologijų centre ESTEC Nyderlanduose.
Daugiau nei 170 mokinių ir mokytojų iš 26 šalių susirinko į renginį „CanSat kosmoso inžinierius vienai dienai 2026“. Renginys prasidėjo atidarymo ceremonija, komandų prisistatymais, „CanSat“ projektų pristatymais kitoms komandoms ir ESA ekspertams bei smagiu kosminio filmo vakaru.
Tris dienas mokiniai gilino savo žinias dalyvaudami praktiniuose kosmoso iššūkiuose, mokydamiesi iš ESA ekspertų ir bendraudami su komandomis iš visos Europos bei Kanados. Jie tyrinėjo, kaip kuriamos tikros kosmoso misijos – nuo palydovo projektavimo, misijos tikslų formulavimo iki finansavimo planavimo. Veiklos atskleidė, kaip bendradarbiavimas, kūrybiškumas ir techninis mąstymas gali būti sėkmingai sujungti per trumpą laiką. Mokiniai taip pat daugiau sužinojo apie kosmoso inžineriją, kartu su ESA ekspertais nagrinėjo studijų ir karjeros galimybes kosmoso sektoriuje. Šie jaunieji kūrėjai jau žengė pirmuosius žingsnius į tikrąją kosmoso inžineriją – nuo misijos projektavimo iki palydovų bandymų ir paleidimo. Jie grįžo namo kupini naujų idėjų ir įkvėpimo kurti ateities kosmoso projektus.
Dėkojame Inovacijų agentūros „SpaceHub“ grupei, Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktoriui L. Šmigelskui ir muziejaus edukatoriams, be kurių šis renginys nebūtų įvykęs.
Taip pat nuoširdžiai dėkojame konkurso partneriams ir rėmėjams: dr. Vladui Lašui, UAB „Arginta Engineering“, Visorių informacinių technologijų parkui, UAB „Kongsberg NanoAvionics“, dr. Simonui Kareivai, UAB „PV Energy LT“, UAB „Melius Futurum“, Europos kosmoso agentūrai (ESA), Vilniaus Gedimino technikos universitetui (VILNIUS TECH), Kauno technologijos universitetui (KTU) ir Nacionaliniam fizinių ir technologijos mokslų centrui (NFTMC).
Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazijos fizikos mokytojos Loreta Tarvydienė ir Jolita Puncevičienė
Nuotraukų autoriai: ESA, L. Tarvydienė ir J. Puncevičienė.
AR KOSMINĖS KATASTROFOS GRĖSMĖ YRA REALI?
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog Saulės sistema – rami vieta, kurioje stinga netikėtų įvykių. Tačiau šis įspūdis – klaidingas: pasaulių ramybę drumsčia iš visatos gelmių atklystantys asteroidai ir kometos. Žemė jau patyrė ne vieną susidūrimą: ją nuolat atakuoja mažesni ir didesni meteoritiniai kūnai. Įvykiai Tunguskoje 1908-ųjų birželį ir Sichotė-Alinėje 1947-ųjų vasarį dar kartą priminė apie gąsdinančią kosminės stichijos galią, o 1994-ųjų liepą Šumeikerių-Levio kometos skeveldros negailestingai bombardavo Jupiterį…
Ko mokina krintančių žvaigždžių istorijos? Ar nuogastavimai dėl kosminės katastrofos grėsmės yra pagrįsti? Iš kur atkeliauja pavojingieji kosminiai klajūnai? Kur krinta dangiškieji akmenys ir kaip juos randa? Kas nutinka planetai, susitikusiai su nelauktu svečiu iš kosmoso platybių? Koks žinomų lietuviškųjų meteoritų likimas?
Klausimai ir atsakymai, netikėti faktai ir spėjimai, unikalūs vaizdai kino ekrane ir galimybė prisiliesti prie meteoritinės medžiagos – birželio 28 d., sekmadienį, 13 val. teminėje paskaitoje, skirtoje paminėti Tarptautinę asteroidų dieną.
Siekdami užtikrinti geriausią naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojami slapukai. Jei sutinkate, spauskite „Leisti visus“ mygtuką, arba “Tik būtini”. Taip pat galite keisti savo pasirinkimus spausdami mygtuką „Keisti pasirinkimą“
