Archyvas

Marsaeigis „Curiosity“ paleistas 2011 m. lapkričio 26 d. Marse nusileido 2012 m. rugpjūčio 6 d. „Curiosity“ (liet. „Smalsumas“ „smalsusis“) – automobilio dydžio robotas, tiriantys Geilo kraterį Marse. Jame sumontuota radioizotopų energiją naudojanti laboratorija. Marsaeigis prisideda prie „Mars Science Laboratory“ misijos. „Curiosity“ tikslai: nustatyti vandens poveikį planetai, tirti Marso klimatą ir geologiją, padėti išsiaiškinti, ar planetoje kada nors buvo sąlygos gyvybei. Misija padės nustatyti žmogaus nusileidimo Marse galimybes. Viena iš naujovių – tai „Curiosity“ „kuras“ varikliams. Anksčiau buvo naudojamos saulės baterijos. Kadangi marsaeigis sunkus (900 kg – tai jo masė Žemėje, 340 kg – Marse), tai saulės baterijų neužtektų. Marsaeigyje naudojama plutonio – 238 skylimo energija. NASA tvirtina, kad 4,5 kg plutonio užteks 14 metų. Rezultatai ir eiga: „Curiosity“ rado senovinių upių vagų požymių, o tai įrodo, kad planetoje buvo vandens,  įvykdė pirmą intensyvią planetos dirvožemio analizę, rado vandens, sieros, chloro pėdsakų, buvo aptikta sieros dioksido ir sieros vandenilio. Marsaeigis nukeliavo per 27 km, atliko per 800 tūkst. Marso paviršiaus nuotraukų. Dabar „Curiosity“ padeda kitas marsaeigis – „Perseverance“, kuris Marse nusileido 2021 m. vasarį. Jo užduotis – rinkti uolienų ir dirvožemio mėginius, kuriuos būtų galima pargabenti į žemę. „Curiosity“ atlikti tyrimai atskleidė ne tik kaip keitėsi Marso klimatas, bet ir padėjo „Perseverance“ atsirinkti, kokius dirvožemio mėginius rinkti, kad juose būtų didesnė tikimybė rasti gyvybės pėdsakų. Šaltinis: Wikipedija. Lrytas.lt.  

Liepos 28 d. 14.00 val. Lietuvos etnokosmologijos muziejus kviečia paminėti Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių 100 metų sukaktį. Šia proga Saulius Lapienis, portalo Aviacijos pasaulis Kosmoso temos redaktorius, papasakos apie vėliavas ir suvenyrus kosmose – diplomatiją, karus, sportą ir … skandalus. Bus galimybė išvysti meteoritą, kurio kilmė Mėnulis! Renginys nemokamas, tačiau vietų skaičius ribotas, todėl būtina registracija telefonu +37061520688. Laukiame Jūsų!

2022 m. liepos 12 d. (antradienis) 16.00 val. Lietuvos etnokosmologijos muziejus kviečia į nemokamą renginį skirtą naujajam kosminiam James Webb teleskopui! Renginio metu išvysime pirmąsias teleskopo nuotraukas, kurias pakomentuos astronomai Vidas ir Renata. Nepraleiskite progos įdomiai ir turiningai praleisti laiką, pasigrožėti nuostabiais Visatos vaizdais! Renginys nemokamas, tačiau vietų skaičius yra ribotas, todėl registracija vyksta telefonu +37061520688. Laukiame Jūsų!

Lietuvos vėliavai pasiekti kosmoso platybes prireikė dviejų žmonių: -JAV kompanijos „Shift4“ įkūrėjo Jared‘o Isaacman‘o, kurio iniciatyva keturi paprasti amerikiečiai su misija „Inspiration4“ pirmieji istorijoje pakilo į 585 km aukštį. -Ir Tado Vizgirdos, Amerikos Lietuvio, „Shift4 Payments“ vadovo Lietuvoje, kurio prašymu, mūsų trispalvė atsidūrė Jared‘o rankose, taip arti žvaigždžių. Birželio 2–3 dienomis „kosminę“ Lietuvos trispalvę galėsite pamatyti „Litexpo“ konferencijų centre, Vilniuje, SHIFT4 Payments stende, Lithuania LOGIN’22 EXPO zonoje. Išgirsite pasakojimus iš paties „Inspiration4“ įgulos vado Jared‘o Isaccman‘o apie misiją, kurios metu buvo išskleista Lietuvos vėliava, kosmoso programos POLARIS planus, verslą nuo 16 m., SHIFT4 sėkmę JAV ir Vilniuje, filantropinę veiklą bei daugelį kitų temų! Lietuvos vėliavą etnokosmologijos muziejaus lankytojai vėl galės išvysti muziejuje birželio 4 d!

Pirmą kartą pulsarą aptiko Joselyn Bell Burnel ir Antony Hewish 1967 m. birželį. Hewish už šį atradimą ir kitus darbus 1974 m. buvo apdovanotas Nobelio fizikos premija. Pulsaras – greitai besisukanti neutroninė žvaigždė, kuri skleidžia elektromagnetinę spinduliuotę radijo bangų, gama, rentgeno ir šviesos spindulių pavidalu. Pulsarai spinduliuoja statmenai jų paviršiui pluoštu, panašiu į siaurą kūgį iš magnetinių polių sričių. Spinduliavimas, kurio periodas kinta nuo 1,5 ms iki 8,5 s, registruojamas kaip trumpi impulsai ir tik tada, kai spinduliuotės pluoštas atsisuka į Žemę. Dėl šio efekto ir kilo tokio tipo neutroninių žvaigždžių pavadinimas. Greičiausias žinomas pulsaras apsisuka 642 kartus per sekundę. Pagal tai, iš kur gaunama energija spinduliavimui, pulsarai skirstomi į tris grupes: Radijo pulsarai, spinduliuojantis sekundinius impulsus, yra pavienės neutroninės žvaigždės, susidariusios po supernovos sprogimo. Rentgeniniai pulsarai yra glaudžiųjų dvinarių žvaigždžių nariai. Magnetarai yra neutroninės žvaigždės su ypač stipriu magnetiniu lauku. Yra kelios hipotezės, tačiau tvirtai pulsarų spinduliavimo kilmė nėra paaiškinta iki šiol. Šaltinis: Vikipedija.

Įžymus Nyderlandų matematikas ir astronomas V. de Siteris (Willem de Sitter) gimė 1872 m. gegužės 6 d. nedideliame Snyko (Sneek) miestelyje šiaurės Nyderlanduose. Dangaus mechanika jis domėjosi beveik visą savo gyvenimą ir šios srities darbų paskelbė daug ir svarbių, patikslino daugelį astronominių konstantų, susijusių su precesija, nutacija, Saulės ir Mėnulio paralaksais bei Mėnulio ir planetų masėmis. Svarbiausi darbai yra susiję su kosmologija. 1908 metais V. de Siteris tapo Leideno universiteto profesoriumi, o 1919 m. – Leideno universiteto astronomijos observatorijos direktoriumi. Šias pareigas ėjo iki mirties. 1932 metais de Siteris paskelbė bendrą darbą su A. Einšteinu, kuriame pasiūlė bendrosios reliatyvumo teorijos lygčių sprendimą besiplečiančiai Visatai, gavusį „Einšteino – de Siterio Visatos modelio“ pavadinimą. de Siteris buvo išrinktas Tarptautinės astronomų sąjungos prezidentu 1925 m. ir ėjo pareigas iki 1928 m. 1934 metais Vilemas de Siteris mirė . Jo vardu yra pavadintas krateris Mėnulyje ir asteroidas 1686 de Sitter. Šaltinis: Ištraukos iš A. Kazlausko straipsnio publikuoto leidinyje „Lietuvos dangus 2022“.