Archyvas

Voyager 1 – bepilotis tarplanetinis JAV kosminių tyrimų erdvėlaivis, priklausantis programai  „Voyager“, paleistas 1977 m. rugsėjo 5 d. „Voyager 1“ yra 733 kg masės robotizuotas zondas, dabar esantis už Saulės sistemos ribų. Šis zondas aplankė Jupiterį ir Saturną, taip pat pirmasis nufotografavo šių dviejų planetų didžiuosius palydovus. „Voyager 1“ yra tolimiausias nuo Žemės žmonių sukurtas aparatas, skriejantis bene didžiausiu greičiu iš visų šiandien eksploatuojamų zondų (greitesnis tik „New Horizons “). Nors „Voyager 1“ identiškas erdvėlaivis „Voyger 2 “ ir paleistas mėnesiu anksčiau, jis niekada neaplenks savo „dvynio“. Pirminė „Voyager 1“ misija buvo ištirti Jupiterį, Saturną ir jų palydovus, dabartinė – saulės vėjo greičio išmatavimas ir tarpžvaigždinės erdvės sąlygų tyrimas. 2010 m. „Voyager 1“ ėmė trūkti energijos, todėl palaipsniui bus atjungiama jo įranga. „Voyager 1“ energijos ištekliai turėtų visiškai išsekti apie 2025 m. Nepaisant atstumo, informacija vis dar pasiekia NASA mokslininkus – šviesos greičiu keliaujantis signalas iš „Voyager 1“ Žemę pasiekia per 16 val. Skaičiuojama, kad kitą žvaigždės ir planetų sistemą „Voyager 1“ pasieks po 40 000 metų. Jei nutiktų taip, kad zondą pastebėtų kokia nors protinga nežemiška civilizacija, žmonės jiems yra paruošę lauktuvių – auksinę plokštelę su įvairiausiais vaizdais, garsais ir sveikinimais iš Žemės planetos. Šaltinis: Vikipedija.

Voyager 2 – bepilotis tarpplanetinis JAV kosminių tyrimų programos „Voyager“ erdvėlaivis. Paleistas 1977 m. rugpjūčio 20 d. „Voyager 2“ yra identiškas kitam programos  „Voyager“ kosminiam aparatui „Voyager 1“, tačiau „Voyager 2“, kitaip nei „Voyager 1“, trajektorija buvo šiek tiek kitokia ir jis skriejo mažesniu greičiu, todėl galėjo tirti ne tik Jupiterį ir Saturną, bet ir Uraną, ir Neptūną. Voyager 2“, ko gero, yra pats produktyviausias kosminis laivas, paleistas iš Žemės, aplankęs net keturias planetas, jų palydovus ir tapęs pavyzdžiu kitiems bepiločiams skrydžiams, kaip „Galileo“ ar „Cassini – Huygens“. Dabar „Voyager 2“ yra nuo Žemės nutolęs 18 milijardų kilometrų. Misijos operatoriai vis dar gali užmegzti ryšį su šiuo zondu, pradedančiu naują savo kelionės etapą, o informacija nuo zondo iki Žemės keliauja apie 16,5 valandas. Nors abu „Voyager“ zondai jau paliko heliosferą, tačiau jie vis dar yra Saulės sistemoje ir joje išbus dar ilgai. Laikoma, kad Saulės sistemos riba yra už išorinio Orto kometoidų debesies, kurio objektai vis dar yra veikiami Saulės gravitacijos, krašto. „Voyager 2“ tapo ilgiausia NASA misija. Zonduose yra auksinės plokštelės su įrašytais Žemės garsais, nuotraukomis, pranešimais ir žemėlapiu, rodančiu Žemės vietą. Jie tarp žvaigždžių gali skrieti dar milijardus metų, todėl gali tapti ir toliausiai nuskriejusiais žmogaus civilizacijos pėdsakais. Šaltinis: Vikipedija. Mokslo Lietuva.

Marsaeigis „Curiosity“ paleistas 2011 m. lapkričio 26 d. Marse nusileido 2012 m. rugpjūčio 6 d. „Curiosity“ (liet. „Smalsumas“ „smalsusis“) – automobilio dydžio robotas, tiriantys Geilo kraterį Marse. Jame sumontuota radioizotopų energiją naudojanti laboratorija. Marsaeigis prisideda prie „Mars Science Laboratory“ misijos. „Curiosity“ tikslai: nustatyti vandens poveikį planetai, tirti Marso klimatą ir geologiją, padėti išsiaiškinti, ar planetoje kada nors buvo sąlygos gyvybei. Misija padės nustatyti žmogaus nusileidimo Marse galimybes. Viena iš naujovių – tai „Curiosity“ „kuras“ varikliams. Anksčiau buvo naudojamos saulės baterijos. Kadangi marsaeigis sunkus (900 kg – tai jo masė Žemėje, 340 kg – Marse), tai saulės baterijų neužtektų. Marsaeigyje naudojama plutonio – 238 skylimo energija. NASA tvirtina, kad 4,5 kg plutonio užteks 14 metų. Rezultatai ir eiga: „Curiosity“ rado senovinių upių vagų požymių, o tai įrodo, kad planetoje buvo vandens,  įvykdė pirmą intensyvią planetos dirvožemio analizę, rado vandens, sieros, chloro pėdsakų, buvo aptikta sieros dioksido ir sieros vandenilio. Marsaeigis nukeliavo per 27 km, atliko per 800 tūkst. Marso paviršiaus nuotraukų. Dabar „Curiosity“ padeda kitas marsaeigis – „Perseverance“, kuris Marse nusileido 2021 m. vasarį. Jo užduotis – rinkti uolienų ir dirvožemio mėginius, kuriuos būtų galima pargabenti į žemę. „Curiosity“ atlikti tyrimai atskleidė ne tik kaip keitėsi Marso klimatas, bet ir padėjo „Perseverance“ atsirinkti, kokius dirvožemio mėginius rinkti, kad juose būtų didesnė tikimybė rasti gyvybės pėdsakų. Šaltinis: Wikipedija. Lrytas.lt.  

Liepos 28 d. 14.00 val. Lietuvos etnokosmologijos muziejus kviečia paminėti Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių 100 metų sukaktį. Šia proga Saulius Lapienis, portalo Aviacijos pasaulis Kosmoso temos redaktorius, papasakos apie vėliavas ir suvenyrus kosmose – diplomatiją, karus, sportą ir … skandalus. Bus galimybė išvysti meteoritą, kurio kilmė Mėnulis! Renginys nemokamas, tačiau vietų skaičius ribotas, todėl būtina registracija telefonu +37061520688. Laukiame Jūsų!

2022 m. liepos 12 d. (antradienis) 16.00 val. Lietuvos etnokosmologijos muziejus kviečia į nemokamą renginį skirtą naujajam kosminiam James Webb teleskopui! Renginio metu išvysime pirmąsias teleskopo nuotraukas, kurias pakomentuos astronomai Vidas ir Renata. Nepraleiskite progos įdomiai ir turiningai praleisti laiką, pasigrožėti nuostabiais Visatos vaizdais! Renginys nemokamas, tačiau vietų skaičius yra ribotas, todėl registracija vyksta telefonu +37061520688. Laukiame Jūsų!

Lietuvos vėliavai pasiekti kosmoso platybes prireikė dviejų žmonių: -JAV kompanijos „Shift4“ įkūrėjo Jared‘o Isaacman‘o, kurio iniciatyva keturi paprasti amerikiečiai su misija „Inspiration4“ pirmieji istorijoje pakilo į 585 km aukštį. -Ir Tado Vizgirdos, Amerikos Lietuvio, „Shift4 Payments“ vadovo Lietuvoje, kurio prašymu, mūsų trispalvė atsidūrė Jared‘o rankose, taip arti žvaigždžių. Birželio 2–3 dienomis „kosminę“ Lietuvos trispalvę galėsite pamatyti „Litexpo“ konferencijų centre, Vilniuje, SHIFT4 Payments stende, Lithuania LOGIN’22 EXPO zonoje. Išgirsite pasakojimus iš paties „Inspiration4“ įgulos vado Jared‘o Isaccman‘o apie misiją, kurios metu buvo išskleista Lietuvos vėliava, kosmoso programos POLARIS planus, verslą nuo 16 m., SHIFT4 sėkmę JAV ir Vilniuje, filantropinę veiklą bei daugelį kitų temų! Lietuvos vėliavą etnokosmologijos muziejaus lankytojai vėl galės išvysti muziejuje birželio 4 d!