Senovėje žmonės neturėjo teleskopų ar palydovų. Jie žiūrėdavo į dangų plika akimi ir stebėdavo, kaip keičiasi metų laikai, kaip teka ir leidžiasi saulė, kaip danguje šviečia mėnulis ar žvaigždynai.
Iš tų stebėjimų gimė dainos, pasakos, raštai ant audinių, piešiniai ant margučių, puošybos elementai ant baldų, taip pat orų spėjimai ir kaimo darbų planavimas.