Naujienos

„Cassini-Huygens“ – bendra JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA), Europos kosmoso agentūros (ESA) ir Italijos kosmoso agentūros (ISA) misija, trukusi beveik 20 metų. Iš viso prie misijos sėkmės prisidėjo mokslininkų komandos iš net 17 pasaulio valstybių. Pagrindinis misijos tikslas – surinkti kuo daugiau duomenų apie Saulės sistemos „Žiedų valdovu“ vadinamą Saturną ir jo palydovus. Į Saturno orbitą nukreiptas „Cassini“, pavadintas italų astronomo Giovanni Cassini (1625–1712) garbei; ir Saturno palydove Titane turėjęs nutūpti „Huygens“, pavadintas olandų astronomo Christiaano Huygenso (1629–1695) garbei. Erdvėlaiviai į kosmosą pakilo 1997 m. spalio 15 d. ir po beveik septynerius metus trukusios kelionės pasiekė Saturno orbitą. „Huygens“ atsiskyrė nuo „Cassini“ ir Titane nusileido 2005 m. Iš ten mažytis erdvėlaivis mokslininkams į Žemę duomenis siuntė 219 minučių – tol, kol išsikrovė. Tai buvo tikras triumfas mokslininkams, nes „Huygens“ buvo pirmasis žmonių kurtas aparatas, nutūpęs ant kosminio kūno išorinėje Saulės sistemos dalyje, už Asteroidų žiedo. Tuo metu „Cassini“ savo stebėjimus tęsė toliau, artėdamas prie Saturno ir siųsdamas vis daugiau duomenų apie žieduotąjį milžiną ir jo sistemą. Iš viso šis kosmoso aparatas sėkmingai tai darė daugiau nei 13 metų. 2016 m. lapkričio 26 d. erdvėlaivis praskriejo Titaną ir taip prasidėjo paskutinė misijos fazė, pasibaigusi „Cassini” susidūrimu su planeta. 2017 m. rugsėjo 15 d. erdvėlaivis įskriejo į Saturno atmosferą. Manoma, jog „Cassini” visiškai sudegė per 45 sekundes. Jo surinkti duomenys iki šiol panaudoti jau daugiau nei 4000 mokslinių straipsnių. Šaltinis: Vikipedija. LRT.lt

Voyager 1 – bepilotis tarplanetinis JAV kosminių tyrimų erdvėlaivis, priklausantis programai  „Voyager“, paleistas 1977 m. rugsėjo 5 d. „Voyager 1“ yra 733 kg masės robotizuotas zondas, dabar esantis už Saulės sistemos ribų. Šis zondas aplankė Jupiterį ir Saturną, taip pat pirmasis nufotografavo šių dviejų planetų didžiuosius palydovus. „Voyager 1“ yra tolimiausias nuo Žemės žmonių sukurtas aparatas, skriejantis bene didžiausiu greičiu iš visų šiandien eksploatuojamų zondų (greitesnis tik „New Horizons “). Nors „Voyager 1“ identiškas erdvėlaivis „Voyger 2 “ ir paleistas mėnesiu anksčiau, jis niekada neaplenks savo „dvynio“. Pirminė „Voyager 1“ misija buvo ištirti Jupiterį, Saturną ir jų palydovus, dabartinė – saulės vėjo greičio išmatavimas ir tarpžvaigždinės erdvės sąlygų tyrimas. 2010 m. „Voyager 1“ ėmė trūkti energijos, todėl palaipsniui bus atjungiama jo įranga. „Voyager 1“ energijos ištekliai turėtų visiškai išsekti apie 2025 m. Nepaisant atstumo, informacija vis dar pasiekia NASA mokslininkus – šviesos greičiu keliaujantis signalas iš „Voyager 1“ Žemę pasiekia per 16 val. Skaičiuojama, kad kitą žvaigždės ir planetų sistemą „Voyager 1“ pasieks po 40 000 metų. Jei nutiktų taip, kad zondą pastebėtų kokia nors protinga nežemiška civilizacija, žmonės jiems yra paruošę lauktuvių – auksinę plokštelę su įvairiausiais vaizdais, garsais ir sveikinimais iš Žemės planetos. Šaltinis: Vikipedija.

Marsaeigis „Curiosity“ paleistas 2011 m. lapkričio 26 d. Marse nusileido 2012 m. rugpjūčio 6 d. „Curiosity“ (liet. „Smalsumas“ „smalsusis“) – automobilio dydžio robotas, tiriantys Geilo kraterį Marse. Jame sumontuota radioizotopų energiją naudojanti laboratorija. Marsaeigis prisideda prie „Mars Science Laboratory“ misijos. „Curiosity“ tikslai: nustatyti vandens poveikį planetai, tirti Marso klimatą ir geologiją, padėti išsiaiškinti, ar planetoje kada nors buvo sąlygos gyvybei. Misija padės nustatyti žmogaus nusileidimo Marse galimybes. Viena iš naujovių – tai „Curiosity“ „kuras“ varikliams. Anksčiau buvo naudojamos saulės baterijos. Kadangi marsaeigis sunkus (900 kg – tai jo masė Žemėje, 340 kg – Marse), tai saulės baterijų neužtektų. Marsaeigyje naudojama plutonio – 238 skylimo energija. NASA tvirtina, kad 4,5 kg plutonio užteks 14 metų. Rezultatai ir eiga: „Curiosity“ rado senovinių upių vagų požymių, o tai įrodo, kad planetoje buvo vandens,  įvykdė pirmą intensyvią planetos dirvožemio analizę, rado vandens, sieros, chloro pėdsakų, buvo aptikta sieros dioksido ir sieros vandenilio. Marsaeigis nukeliavo per 27 km, atliko per 800 tūkst. Marso paviršiaus nuotraukų. Dabar „Curiosity“ padeda kitas marsaeigis – „Perseverance“, kuris Marse nusileido 2021 m. vasarį. Jo užduotis – rinkti uolienų ir dirvožemio mėginius, kuriuos būtų galima pargabenti į žemę. „Curiosity“ atlikti tyrimai atskleidė ne tik kaip keitėsi Marso klimatas, bet ir padėjo „Perseverance“ atsirinkti, kokius dirvožemio mėginius rinkti, kad juose būtų didesnė tikimybė rasti gyvybės pėdsakų. Šaltinis: Wikipedija. Lrytas.lt.  

Sergejus Koroliovas – sovietų mokslininkas, raketinės bei kosminės technikos konstruktorius ir gamybos organizatorius, praktinės kosmonautikos pradininkas gimė 1907 m. sausio 12 d. Ukrainoje Žitomire. Raketine technika susidomėjo susipažinęs su K. Ciolkovskiu. Subūręs vienminčių komandą, 1933 m. paleido pirmąją TSRS skysto kuro raketą ir buvo paskirtas Reaktyvinio mokslinio tyrimo instituto direktoriaus pavaduotoju. 1957.08.17 raketa-nešėja iš Baikonūro iki Kamčiatkos nuskraidino termobranduolinės galvutės imitaciją ir taip pradėjo tarpžemyninių ginklų erą. Po 6 savaičių į orbitą išvedė pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą „Sputnik“. Koroliovas visada buvo žingsneliu priekyje: pirmasis šuo orbitoje („Sputnik-2“), pirmasis stambus mokslinis palydovas (1,3 t svorio „Sputnik 3“), pirmasis žmogus kosmose (Jurijus Gagarinas 1960.04.12), pirmoji moteris (Valentina Tereškova 1963.06.16), pirmoji trijų žmonių įgula (1964.10.12), pirmasis išėjimas į atvirą kosmosą (1965.03.18), pirmasis Mėnulį pasiekęs aparatas (Luna-2), pirmasis Mėnulio palydovas („Luna-10“) ir Mėnulio nematomos pusės fotografavimas („Luna-3“), pirmas Venerą pasiekęs aparatas („Venera-3“ ir „Venera-4“). JAV jį aplenkė pirmieji iškėlę ryšių ir žvalgybos palydovus. Koroliovas galėjo, tačiau neįvykdė didžiausio savo troškimo – nuskraidinti žmogų į Mėnulį. Labiausiai stebina tai, kad šis daugiaplanis inžinierius buvo puikus konstruktorius, uždegantis lyderis, įžvalgus manipuliatorius, suktas politikas, disciplinuotas organizatorius, kartais keiksnojamas tironas ir tuo pačiu minkštaširdis vadovas. Juolab viskam vadovauti sugebėjo iš vienintelio konstruktorių biuro (OKB-1). JAV tam buvo skirti ištisi NASA centrai, kuriems padėjo per tuziną aerokosminių kompanijų, nekalbant apie universitetinius ir vyriausybinius tyrimų centrus. 1965 m. gruodžio mėn. medicininiai tyrimai parodė, kad jo inkste yra kraujuojantis auglys. Operacija numatyta 1966 m. sausio 14 d., 2 d. po jo 59-ojo gimtadienio. Jis mirė operacijos metu. Iki tol Sergejus Koroliovas tarybiniams piliečiams tebuvo žinomas tik kaip Vyriausiasis Konstruktorius. Pagaliau buvo galima atskleisti jo tikrąjį vardą. Po Koroliovo mirties, jo didinga misija aplenkti Ameriką teko Vasilijui Mišinui.   Šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Sergejus_Koroliovas http://www.nso.lt/russian/korolev.htm

1571 m. gruodžio 27 d. Veil der Štate, prie Štutgarto gimė Johanesas Kepleris – vokiečių astronomas, matematikas, suformulavęs Keplerio dėsnius, XVII a. padariusius perversmą astronomijos moksle, kuriais remdamasis Niutonas atrado gravitacijos dėsnį. Nepasiturinčių dvarininkų sūnus Johanesas augo silpnas ir ligotas. Niekas rimtai neužsiėmė berniuko auklėjimu. Buvo manoma, kad jis taps šventiku. Užsispyrimas, mokantis įvairiuose vienuolynuose, leido Kepleriui įstoti į Dvasinę akademiją ir universitetą. Baigęs jį, būsimasis mokslininkas dėstė matematiką ir astronomiją Aukštojoje mokykloje Graco mieste (Austrija). Išvykęs į Prahą, Kepleris padėjo astronomui T. Brahei skaičiuoti planetų orbitas. 1596 m. J. Kepleris išleido savo pirmąjį veikalą „Mysterium Cosmographicum“.Šiame veikale teigė, kad visos šešiuos tuo metu žinomos Saulės sistemos planetos (Saturnas, Marsas, Jupiteris, Venera, Žemė ir Merkurijus) išdėstytos pagal penkių tobulų briaunainių koncentrinę geometriją. Veikaluose „Naujoji astronomija“ ir „Pasaulio harmonija“ J. Kepleris pateikė tris dėsnius, matematiškai paaiškinančius elipsinį planetų judėjimą. Mokslininkas buvo Koperniko įdėjų tęsėjas, laikė Saulę viena iš daugybės žvaigždžių – apsuptų planetų. Žinomas jis ir kaip teleskopo (Keplerio vamzdis) autorius. XVII a. dar nebuvo aiškios ribos tarp astrologijos ir astronomijos, tad Kepleris laikomas ir astrologu. Taip pat savo darbuose naudojo ir religinius elementus. Mirė 1630 m. lapkričio 15 d. kelionėje į Regensburgą (Bavarija) siekdamas gauti nors dalį atlyginimo iš imperatoriškojo iždo už keleto metų darbą. Po mirties, jo žmonai ir keturiems mažamečiams vaikams priklausė 13 tūkst. guldenų, taip ir neišmokėto atlyginimo. „Akis žmogui duota, kad matytum šviesą, ausis – kad girdėtum garsus, o žmogaus protas – kad suprastum“ Johanesas Kepleris. Šaltinis: Vikipedija.

Lietuvos etnokosmologijos muziejuje surinktas naujai įsigytas teleskopas. Teleskopą planuojama išbandyti žiemos metu, o vėliau su juo vykdyti edukacines programas. Iki malonių susitikimų prie teleskopo!