Naujienos

Blaise Pascal (Blezas Paskalis; 1623 m. birželio 19 d. – 1662 m. rugpjūčio 19 d.) – prancūzų filosofas, matematikas, fizikas. Gimė Klermonte, Prancūzijoje. Dar vaikystėje Blezas laikytas matematikos genijumi, būdamas 16 metų, sukūrė kūgio pjūvio teoriją, po trejų metų sukonstravo skaičiavimo mašiną, 1647 metais atrado hidraulinio preso veikimo principą, taip pat galimybę barometru matuoti oro slėgį. Tarptautinėje matavimo sistemoje (SI) slėgio matavimo vienetas yra Paskalis (Pa) – tai slėgis veikiantis 1 m2 plotą 1 Niutono (N) jėga. Taip pat Paskalis dirbo ir tikimybių teorijos srityje, 1654 metais atrado Paskalio trikampį bei jį paaiškinančią teoriją. Vėliau atitolo nuo matematikos ir fizikos ir užsiėmė religine filosofija. Jį patraukė jansenistų religinio sąjūdžio idėjos. Ketino parašyti veikalą „Krikščionybės apologija“, bet nespėjo – sukliudė mirtis. Po Paskalio mirties rasti rankraščiai – medžiaga „Krikščionybės apologijai“ – buvo 1670 m. išleisti pavadinimu „Pono Paskalio mintys apie religiją ir kai kuriuos kitus klausimus, rastos po jo mirties tarp jo popierių“. Vėliau šį fragmentišką veikalą imta vadinti tiesiog „Mintimis“ (Pensées). Blezas Paskalis sukūrė pirmąją skaičiavimo mašiną – Paskalina (kompiuterio prototipą) (1642 metais). Šaltinis: Vikipedija.

Rašytojų rezidencijų programa „Parašyta Molėtų krašte“ vyks birželio 5 – 11 ir rugpjūčio 14 – 20 dienomis. Programa suteikia galimybę savaitę plėtoti būtent tą knygą ar kūrybinį projektą, kuris Jums dabar aktualiausias. Rezidencijos metu galėsite rinkti medžiagą, į ją gilintis, rašyti, perrašyti ar pradėti kurti iš naujo. Daugiau informacijos: https://moletai.rvb.lt/2023/04/25/kvieciame-rasytojus-i-rezidencija-moletu-kraste/

Galileo – NASA pasiųstas kosminis zondas, kuris tyrė Jupiterį ir jo palydovus. 1,3 mlrd. dolerių kainavusią 2719 kg masės kosminę stotį „Galileo“ į kosminę erdvę iškėlė iš Atlančio bagažo skyriaus 1989 m. spalio 18 d. Skrydžiui reikalingą greitį „Galileo“ įgyjo po gravitacinių manevrų Veneros (1990 vasario 10 d.) ir Žemės (1990 gruodžio 8 d. ir 1992 gruodžio 8 d.) planetų apylinkėse. Erdvėlaivis asteroidų žiede iš arti nufotografavo asteroidus 951 Gasprą (1991 spalio 29 d.) ir Idą (1993 rugpjūčio 28 d.). 1994 m. liepos mėnesį „Galileo“ iš 238 mln. km atstumo stebėjo Shoemaker-Levy kometos nuolaužų kritimą į Jupiterį. Kadangi misijos tyrimai buvo sėkmingi, „Galileo“ misija buvo pratęsta du kartus. Pirmasis pratęsimas buvo iki 1999 m. gruodžio 31 d. buvo skirtas Europai (Galileo Europa Mission), antrasis – visai Jupiterio sistemai (Galileo Millenium Mission). Kosminis zondas „Galileo“ Jupiterį apskriejo 35 kartus ir perdavė į Žemę daugiau kaip 30 GB duomenų, iš jų – 15000 nuotraukų. Didžiausias „Galileo“ priešas buvo radiacija Jupiterį gaubiančioje erdvėje: dar 1999 m. dėl jos sugedo pirmieji du iš 11 mokslinių „Galileo“ prietaisų. „Galileo“ gavo keturiskart didesnę, negu kaip buvo planuota, radiacijos dozę ir zondo darbas tapo visiškai nestabilus, dėl to jautrius prietaisus, tarp jų ir vaizdo kamerą buvo nuspręsta išjungti. 2002 m. lapkričio 5 d. lėkdama vos 160 km atstumu pro vidinį Jupiterio palydovą Amaltėją, jos nuotraukų „Galileo“ jau nebegalėjo perduoti. Iš misijos aplink Jupiterį buvo tikėtasi kur kas daugiau informacijos, tačiau sutrukdė pagrindinės 4,8 m skersmens radijo ryšio antenos gedimas: 1991 m. balandžio 11 d. užstrigus trims iš 18 parabolę formuojančių strypų, ji neišsiskleidė, todėl teko naudoti mažesnę anteną. Galileo atrado giliai po paviršiumi slūgsančius Europos, Ganimedo ir Kalistos vandenynus, kur galima tikėtis nežemiškos gyvybės. Pats „Galileo“ prieš startą nebuvo labai kruopščiai sterilizuotas. Saugantis neužteršti potencialiai gyvybei tinkamų vietų Žemės mikrobais, 2003 m. balandžio 14 d. atidirbęs bet vis dar valdomas erdvėlaivis buvo nukreiptas tiesiai į Jupiterį ir sudegė atmosferoje lėkdamas apie 48,26 km/s greičiu. Šaltinis: Vikipedija.

Domiesi mokslu ir technologijomis? Nori kitiems papasakoti apie savo mėgiamą sritį? Galbūt nori ją dar geriau suprasti? Arba įžvelgi problemas, su kuriomis susiduria mokslas Lietuvoje ar pasaulyje? Dabar puikus šansas atskleisti šias įdomybes visuomenei! Dirbtinis intelektas, klimato krizė, atsinaujinanti energetika, virusų pasaulis, NASA Artemis misijos į Mėnulį, genų inžinerija, kaip mus veikia stresas – mokslininkai tyrinėja daugybę sričių. Griebk išmanųjį telefoną ir papasakok apie mokslą įdomiai. Kartu su „Konstanta42“ ir Lrt.lt skelbiame jau dešimtus metus organizuojamą tradicinį mokslo populiarinimo konkursą! Itin išpopuliarėjus „TikTok“ „Instagram Reels“ „YouTube Shorts“ filmukams, šiais metais kviečiame kurti trumpus vaizdo įrašus. Laukiame jūsų įdomių filmukų iki 2023 m. balandžio 30 d. 23:59:59 adresu konkursas@konstanta.lt. Plačiau: http://mokslosriuba.lt/kartumesgalime/mokslo-populiarinimo-konkursas-2023/?fbclid=IwAR0AZ-Hmi0Jh6N_mAXphZKqJ4WC5rURW1XIQ5gs89BOxJYtXCichbHrrPo8

Mikalojus Kopernikas (lenk. Mikołaj Kopernik; 1473 m. vasario 19 d. – 1543 m. gegužės 24 d.) – lenkų astronomas, matematikas ir ekonomistas. Paskelbė heliocentrinę Saulės sistemos teoriją. M. Koperniko heliocentrinę teoriją vėliau plėtojo Johanas Kepleris ir G. Galilėjus. Mikalojus Kopernikas ypač domėjosi astronomija. Po ilgų dangaus kūnų stebėjimų ir skaičiavimų jis padarė išvadą, kad Žemė sukasi aplink savo ašį, Mėnulis sukasi aplink Žemę, o Žemė ir kitos planetos sukasi aplink Saulę. Mikalojus Kopernikas knygoje „Apie dangaus sferų sukimąsi“ paneigė buvusią teoriją, kad Žemė yra Visatos centras. Knygoje, dedikuotoje popiežiui, jis detaliai aprašė savo teoriją ir pagrindė ją pavyzdžiais. Atsisakęs Ptolemėjaus teorijų, sukūrė naują sistemą, kuria pasiūlė atsisakyti iki tol buvusios geocentrinės sistemos (pagal ją Žemė buvo nejudantis Visatos centras) ir ją pakeisti heliocentrine. Saulei suteikiama vieta Visatos centre ir tai buvo visuotinio mokslo perversmo pradžia. Koperniko vardu pavadintas asteroidas nr. 1322 Coppernicus, krateriai Mėnulyje ir Marse, egzoplaneta 55 Cancri, kalnas Špicbergene, dirbtinis cheminis elementas kopernikis, universitetas Torunėje ir mokslinių tyrimų centras Varšuvoje.

Čeliabinsko meteorų lietus 2013 m. vasario 15 d. įvyko Rusijoje, virš Pietų Uralo. Meteoritas sprogo virš Čeliabinsko pietinių apylinkių, o didžiausia atplaiša rėžėsi į Čebarkulio ežerą. Ekspedicijos metu iš ežero dugno buvo iškelta 751 kg meteorito fragmentų. Didžiausios skeveldros, iškeltos iš ežero dugno spalio 16 d., masė – 654 kg. Tikslų meteoro sprogimo laiką padėjo nustatyti daugybė vaizdo įrašų, nufilmuotų kameromis, esančiomis automobiliuose. Meteoritas priklausė mokslininkams žinomų kosminių uolienų šeimai – Apolono asteroidams, kurių orbitos kertasi su Žemės orbita. Apytikslis efektyvusis asteroido skersmuo buvo apie 17 metrų, o masė – apie 10 000 tonų. Apytikslė bendra Čeliabinsko ugnies kamuolio smūgio energija galėjo sudaryti 440 kilotonų. Meteoro sprogimas įvyko likus 16-ai valandų prieš tai, kai šalia žemės praskriejo asteroidas 2012 DA14, tačiau mokslininkai tikina, jog šie du įvykiai yra visiškai nesusiję ir tėra tik sutapimas. Nuo sprogimo daug kur Čeliabinske sudužo pastatų stiklai, kurie sužalojo 1613 gyventojų. Taip pat sugriuvo cinko gamyklos stogas.Čeliabinsko ugnies kamuolio išskirta sprogimo energija laikoma pati galingiausia nuo pat Tunguskos sprogimo įvykio laikų 1908 m. 2014 m. Sočio žiemos olimpinių žaidynių nugalėtojams skirtuose aukso medaliuose buvo įdėti Čeliabinsko meteorų gabalėliai. Lietuvos etnokosmologijos muziejuje eksponuojama 5,160 kg masės Čeliabinsko meteorito skeveldra. Šaltinis: Vikipedija. Поиск и подъём Челябинского метеорита.