Naujienos

Rašytojų rezidencijų programa „Parašyta Molėtų krašte“ vyks birželio 5 – 11 ir rugpjūčio 14 – 20 dienomis. Programa suteikia galimybę savaitę plėtoti būtent tą knygą ar kūrybinį projektą, kuris Jums dabar aktualiausias. Rezidencijos metu galėsite rinkti medžiagą, į ją gilintis, rašyti, perrašyti ar pradėti kurti iš naujo. Daugiau informacijos: https://moletai.rvb.lt/2023/04/25/kvieciame-rasytojus-i-rezidencija-moletu-kraste/

Galileo – NASA pasiųstas kosminis zondas, kuris tyrė Jupiterį ir jo palydovus. 1,3 mlrd. dolerių kainavusią 2719 kg masės kosminę stotį „Galileo“ į kosminę erdvę iškėlė iš Atlančio bagažo skyriaus 1989 m. spalio 18 d. Skrydžiui reikalingą greitį „Galileo“ įgyjo po gravitacinių manevrų Veneros (1990 vasario 10 d.) ir Žemės (1990 gruodžio 8 d. ir 1992 gruodžio 8 d.) planetų apylinkėse. Erdvėlaivis asteroidų žiede iš arti nufotografavo asteroidus 951 Gasprą (1991 spalio 29 d.) ir Idą (1993 rugpjūčio 28 d.). 1994 m. liepos mėnesį „Galileo“ iš 238 mln. km atstumo stebėjo Shoemaker-Levy kometos nuolaužų kritimą į Jupiterį. Kadangi misijos tyrimai buvo sėkmingi, „Galileo“ misija buvo pratęsta du kartus. Pirmasis pratęsimas buvo iki 1999 m. gruodžio 31 d. buvo skirtas Europai (Galileo Europa Mission), antrasis – visai Jupiterio sistemai (Galileo Millenium Mission). Kosminis zondas „Galileo“ Jupiterį apskriejo 35 kartus ir perdavė į Žemę daugiau kaip 30 GB duomenų, iš jų – 15000 nuotraukų. Didžiausias „Galileo“ priešas buvo radiacija Jupiterį gaubiančioje erdvėje: dar 1999 m. dėl jos sugedo pirmieji du iš 11 mokslinių „Galileo“ prietaisų. „Galileo“ gavo keturiskart didesnę, negu kaip buvo planuota, radiacijos dozę ir zondo darbas tapo visiškai nestabilus, dėl to jautrius prietaisus, tarp jų ir vaizdo kamerą buvo nuspręsta išjungti. 2002 m. lapkričio 5 d. lėkdama vos 160 km atstumu pro vidinį Jupiterio palydovą Amaltėją, jos nuotraukų „Galileo“ jau nebegalėjo perduoti. Iš misijos aplink Jupiterį buvo tikėtasi kur kas daugiau informacijos, tačiau sutrukdė pagrindinės 4,8 m skersmens radijo ryšio antenos gedimas: 1991 m. balandžio 11 d. užstrigus trims iš 18 parabolę formuojančių strypų, ji neišsiskleidė, todėl teko naudoti mažesnę anteną. Galileo atrado giliai po paviršiumi slūgsančius Europos, Ganimedo ir Kalistos vandenynus, kur galima tikėtis nežemiškos gyvybės. Pats „Galileo“ prieš startą nebuvo labai kruopščiai sterilizuotas. Saugantis neužteršti potencialiai gyvybei tinkamų vietų Žemės mikrobais, 2003 m. balandžio 14 d. atidirbęs bet vis dar valdomas erdvėlaivis buvo nukreiptas tiesiai į Jupiterį ir sudegė atmosferoje lėkdamas apie 48,26 km/s greičiu. Šaltinis: Vikipedija.

Domiesi mokslu ir technologijomis? Nori kitiems papasakoti apie savo mėgiamą sritį? Galbūt nori ją dar geriau suprasti? Arba įžvelgi problemas, su kuriomis susiduria mokslas Lietuvoje ar pasaulyje? Dabar puikus šansas atskleisti šias įdomybes visuomenei! Dirbtinis intelektas, klimato krizė, atsinaujinanti energetika, virusų pasaulis, NASA Artemis misijos į Mėnulį, genų inžinerija, kaip mus veikia stresas – mokslininkai tyrinėja daugybę sričių. Griebk išmanųjį telefoną ir papasakok apie mokslą įdomiai. Kartu su „Konstanta42“ ir Lrt.lt skelbiame jau dešimtus metus organizuojamą tradicinį mokslo populiarinimo konkursą! Itin išpopuliarėjus „TikTok“ „Instagram Reels“ „YouTube Shorts“ filmukams, šiais metais kviečiame kurti trumpus vaizdo įrašus. Laukiame jūsų įdomių filmukų iki 2023 m. balandžio 30 d. 23:59:59 adresu konkursas@konstanta.lt. Plačiau: http://mokslosriuba.lt/kartumesgalime/mokslo-populiarinimo-konkursas-2023/?fbclid=IwAR0AZ-Hmi0Jh6N_mAXphZKqJ4WC5rURW1XIQ5gs89BOxJYtXCichbHrrPo8

Mikalojus Kopernikas (lenk. Mikołaj Kopernik; 1473 m. vasario 19 d. – 1543 m. gegužės 24 d.) – lenkų astronomas, matematikas ir ekonomistas. Paskelbė heliocentrinę Saulės sistemos teoriją. M. Koperniko heliocentrinę teoriją vėliau plėtojo Johanas Kepleris ir G. Galilėjus. Mikalojus Kopernikas ypač domėjosi astronomija. Po ilgų dangaus kūnų stebėjimų ir skaičiavimų jis padarė išvadą, kad Žemė sukasi aplink savo ašį, Mėnulis sukasi aplink Žemę, o Žemė ir kitos planetos sukasi aplink Saulę. Mikalojus Kopernikas knygoje „Apie dangaus sferų sukimąsi“ paneigė buvusią teoriją, kad Žemė yra Visatos centras. Knygoje, dedikuotoje popiežiui, jis detaliai aprašė savo teoriją ir pagrindė ją pavyzdžiais. Atsisakęs Ptolemėjaus teorijų, sukūrė naują sistemą, kuria pasiūlė atsisakyti iki tol buvusios geocentrinės sistemos (pagal ją Žemė buvo nejudantis Visatos centras) ir ją pakeisti heliocentrine. Saulei suteikiama vieta Visatos centre ir tai buvo visuotinio mokslo perversmo pradžia. Koperniko vardu pavadintas asteroidas nr. 1322 Coppernicus, krateriai Mėnulyje ir Marse, egzoplaneta 55 Cancri, kalnas Špicbergene, dirbtinis cheminis elementas kopernikis, universitetas Torunėje ir mokslinių tyrimų centras Varšuvoje.

Čeliabinsko meteorų lietus 2013 m. vasario 15 d. įvyko Rusijoje, virš Pietų Uralo. Meteoritas sprogo virš Čeliabinsko pietinių apylinkių, o didžiausia atplaiša rėžėsi į Čebarkulio ežerą. Ekspedicijos metu iš ežero dugno buvo iškelta 751 kg meteorito fragmentų. Didžiausios skeveldros, iškeltos iš ežero dugno spalio 16 d., masė – 654 kg. Tikslų meteoro sprogimo laiką padėjo nustatyti daugybė vaizdo įrašų, nufilmuotų kameromis, esančiomis automobiliuose. Meteoritas priklausė mokslininkams žinomų kosminių uolienų šeimai – Apolono asteroidams, kurių orbitos kertasi su Žemės orbita. Apytikslis efektyvusis asteroido skersmuo buvo apie 17 metrų, o masė – apie 10 000 tonų. Apytikslė bendra Čeliabinsko ugnies kamuolio smūgio energija galėjo sudaryti 440 kilotonų. Meteoro sprogimas įvyko likus 16-ai valandų prieš tai, kai šalia žemės praskriejo asteroidas 2012 DA14, tačiau mokslininkai tikina, jog šie du įvykiai yra visiškai nesusiję ir tėra tik sutapimas. Nuo sprogimo daug kur Čeliabinske sudužo pastatų stiklai, kurie sužalojo 1613 gyventojų. Taip pat sugriuvo cinko gamyklos stogas.Čeliabinsko ugnies kamuolio išskirta sprogimo energija laikoma pati galingiausia nuo pat Tunguskos sprogimo įvykio laikų 1908 m. 2014 m. Sočio žiemos olimpinių žaidynių nugalėtojams skirtuose aukso medaliuose buvo įdėti Čeliabinsko meteorų gabalėliai. Lietuvos etnokosmologijos muziejuje eksponuojama 5,160 kg masės Čeliabinsko meteorito skeveldra. Šaltinis: Vikipedija. Поиск и подъём Челябинского метеорита.

Žemaitkiemio meteoritas Prieš 90 metų, 1933 m. vasario 2 d., apie 20 val. 30 min., tarp dviejų netoli Žemaitkiemio miestelio esančių kaimų – Kliepšių ir Rundžių, nukrito akmeninis meteoritas, chondritas. Lietuvoje iš viso per pastaruosius beveik 150 metų regėti ir rasti keturi meteoritai: Juodžių, kritęs 1877 m. birželio 17 d. Panevėžio rajone, Akmenės, oficialiuose dokumentuose minimas 1908 m. gegužės 25 d., Andrioniškio, žemę pasiekęs 1929 m. vasario 9 d. Anykščių rajone, ir Žemaitkiemio, kuris yra ne tik didžiausias, bet ir paskutinis – vėliau šių kosminių kūnų kritimo atvejų šalyje neužfiksuota. Rasti 22 Žemaitkiemio meteorito gabalai, kurių bendra masė 44,1 kg (didžiausiųjų masė 7,258, 7,080, 5,700 ir 5,360 kilogramo). Dauguma jų laikoma Vilniaus universiteto Geologijos, Gamtos tyrimų centro mineralų muziejuose, kiti (keli gabalai buvo išmainyti į kitų kraštų meteoritų pavyzdžius) – užsienio muziejuose (Rusijoje, Čekijoje, Didžiojoje Britanijoje). Pasak liudytojų, danguje pasirodė stipri šviesa ir pasigirdo į perkūniją panašus smarkus trenksmas. Kitą dieną netoli trobesių vietiniai gyventojai rado keletą 2–4 kg svorio meteorito gabalų (didžiausias svėrė daugiau nei 7 kg). Meteorito dalių paiešką (Kliebšių, Rundžių ir Žemaitkiemio kaimų apylinkėse) organizavo Lietuvos universiteto Matematikos-gamtos fakulteto mokslininkai M. Kaveckis ir K. Sleževičius. Buvo surinkta 20 įvairaus dydžio gabalų (bendra masė 42,194 kilogramo); pirmasis juos tyrinėjo ir detaliai aprašė M. Kaveckis (1935). 2019 metų balandį Žemaitkiemio apylinkėse dirbo tarptautinė ekspedicija, vadovaujama vilniečio profesionalaus meteoritų ieškotojo, licencijuoto Tarptautinės meteoritų kolekcininkų asociacijos (International Meteorite Collectors Association, I.M.C.A.) nario Michailo Ivanovo. Penkiolikos profesionalų grupė tyrinėjo Kliepšių ežero dugną, siekdami atrasti dalį 1933 metais nukritusio meteorito skeveldrų. Ekspedicija rėmėsi žinomu faktu, kad prieš 90 metų pasipylus meteoritų lietui iš dangaus, skeveldros pramušė ir dvi skyles ežero lede – iki tol ežero dugnas nebuvo žvalgytas. Tačiau ši ekspedicija norimų rezultatų nedavė.   Šaltiniai: Visuotinė lietuvių enciklopedija, 8 diena.lt, ukmergeinfo.lt.