Archyvas

Spalio 7- ą dieną sėkmingai startavo Europos kosminės agentūros misija „Hera“. Startas įvyko Space X raketa Falcom 9 iš Kanaverelo iškyšulio Floridoje. Hera graikų mitologijoje – santuokos ir santuokinės ištikimybės deivė. Ji yra pavydi ir kerštinga. Romėnų mitologijoje jos atitikmuo – Junona. Dzeuso žmona – baltarankė deivė Hera. Ši misija –  pirmoji Europos kosmoso agentūros misija, bendradarbiaujant su NASA, skirta planetos apsaugai nuo pavojingų asteroidų. „Hera“ tyrinės Dimorphos kūną iš Didymos asteroidų sistemos. Dimorphos bus 195 mln. km. atstumu nuo Žemės. „Hera“ asteroidą pasieks 2026 m. gruodį. Jis skrieja aplink Didymos asteroidą, kurio maksimalus ilgis 851 metras. Misijai buvo pagaminti du maži kosminiai aparatai. Jiems sukurtas eksperimentas testavimui naujam nusileidimo ant asteroido metodui, kuris vadinasi Robust Ballistic Landings. Tam bus panaudoti du kubo formos palydovai „Milani“ ir „Juventus“. Jų masė apie 12 kg. Moksliniai prietaisai: spektrometras, termogravimetras skirtas suradimui skraidančių dalelių ir organinių junginių, gravimetras ir radaras Dimorphos vidinės struktūros skenavimui. „Hera“, „Milani“ ir „Juventus“ tyrinės asteroidus apie šešis mėnesius. Įdomu tai, kad prie „Hera“ kūrimo prisidėjo mūsų kaimynai latviai ir lenkai.

Lietuvos etnokosmologijos muziejus pristato naują virtualią parodą „Gyvybės medis – kelias vedantis į kosmosą“. Kviečiame susipažinti su kultūriniais simboliais, kurie pasakoja šimtų metų istoriją užrašytą ant įvairių kasdienių daiktų. Muziejininkės Jūratės Zamuškienės paruoštoje parodoje galėsite nuodugniau susipažinti su gyvybės medžio simbolika ir sąsaja su kosmosu. Parodą apžiūrėti galite čia: https://www.limis.lt/v-exhibition/exhibitions/slides/805272/454184

Rugsėjo 14 d. kviečiame vakarą praleisti Lietuvos etnokosmologijos muziejuje. Kartu minėsime Tarptautinę Mėnulio stebėjimo naktį ir bandysime pažinti šį ryškų Žemės palydovą. Vakaro metu dr. Renata Minkevičiūtė skaitys pranešimą „Mėnulis – vienintelis toks ir nepakartojamas”, o mokslininkas Martynas Gaižutis pasakos apie Mėnulyje randamas uolienas ir jų ypatybes. Mažuosius vakaro dalyvius pakviesime pasvajoti ir nupiešti, kaip atrodys žmonių sugrįžimas į Mėnulį. Žinoma, esant palankioms oro sąlygoms, visus pakviesime pro lauko teleskopą pažvelgti į Mėnulio kraterius. Renginio trukmė: nuo 19 val. iki 22 val. Registracija telefonu +37061520688.

Prieš keletą savaičių į muziejų atvyko nauja muziejinė vertybė – palydovo MP42 modelis. Detalus modelis lankytojams leis geriau suprasti palydovų gamybos bei veikimo principus. Jau dabar muziejuje galite pamatyti mažesnių palydovų modelius – LituanicaSat-1 ir LitSat-1, LituanicaSat-2, M6P, M12P. Tai vienintelė tokia kolekcija Lietuvoje, vertinga ne tik moksliniu, bet ir istoriniu požiūriu, pristatanti Lietuvos kaip kosminės valstybės raidą. MP42 palydovas iki šiol didžiausias Lietuvos mokslininkų sukurtas palydovas, žymintis perėjimą nuo nanopalydovų gamybos prie mikropalydovų ir atveriantis naujas galimybes lietuvių pasiekimams pasaulinės reikšmės misijose. Jau artimiausiu metu pakviesime jus apsilankyti muziejuje ir iš arti pažvelgti į mokslo pažangą ir inovacijas! Palydovo modelio MP42 kopija įsigyta iš muziejaus ir projekto lėšų, kurias pagal Muziejų veiklos skatinimo veiksmų plano projekto paraišką „Lietuviško dirbtinio Žemės palydovo MP42 įsigijimas“ skyrė Kultūros ministerija.

Birželio 27 dieną Lietuvos etnokosmologijos muziejuje lankysis ir pažintinį pranešimą skaitys Glazgo universiteto inžinerijos magistras, Miuncheno technikos universiteto Orlaivių projektavimo instituto mokslininkas, 2022 metų Europos kosmoso agentūros astronautų atrankos trečiojo etapo dalyvis Julius Bartaševičius. Julius buvo vienas iš 3 lietuvių, kurie pateko į trečią etapą kartu su likusiais 400 kandidatų. Svečias papasakos apie pasirinkimo tapti astronautu svajonę ir realybę siekiant juo būti. Taip pat pasidalins naujausiais aviacijos mokslo ir technikos pasiekimais, kurių kūrime pats asmeniškai dalyvauja. Renginio pradžia: 14:00 val. Registracija būtina tel. nr. +37061520688.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog Saulės sistema – rami vieta, kurioje stinga netikėtų įvykių. Tačiau šis įspūdis – klaidingas: pasaulių ramybę drumsčia iš visatos gelmių atklystantys asteroidai ir kometos. Kas nutinka planetoms, susitikusioms su kosmoso klajūnais? Žemė jau patyrė ne vieną susidūrimą: ją nuolat atakuoja mažesni ir didesni meteoritiniai kūnai. Įvykiai Tunguskoje 1908-ųjų birželį ir Sichotė-Alinėje 1947-ųjų vasarį dar kartą priminė apie gąsdinančią kosminės stichijos galią, o 1994-ųjų liepą Šumeikerių-Levio kometos skeveldros negailestingai bombardavo Jupiterį… Ko mokina krintančių žvaigždžių istorijos? Ar nuogastavimai dėl kosminės katastrofos grėsmės yra pagrįsti? Iš kur atkeliauja pavojingieji kosminiai klajūnai? Kas sukelia įspūdingąjį „žvaigždžių lietaus“ reiškinį? Kur krinta dangiškieji akmenys, kas ir kaip juos randa? Koks lietuviškųjų meteoritų likimas? Į šiuos ir kitus klausimus birželio 29 d. 18 val., šeštadienį, renginyje, skirtame Tarptautinei asteroidų dienai, mėgins atsakyti Lietuvos etnokosmologijos muziejaus ekskursijų vadovas, lektorius Martynas Juocevičius. Registracija telefonu +37061520688.