Archyvas

Prancūzų fizikas, astronomas ir matematikas Ž. B. Bio (Jean – Baptiste Biot) gimė Paryžiuje 1774 m. balandžio 21 d. 1801 m. Bio paskelbė savo pirmąjį astronomijos darbą – studiją apie Laplaso veikalą. Pažintis su Laplasu labai prisidėjo prie tolesnės Bio karjeros. 1803 m. Bio tyrė Orne departamente nukritusių meteoritų rinkinį. Pateikęs Institutui liudytojų parodymus, meteoritų rinkinius ir cheminės analizės rezultatus Bio įrodė, kad šie akmenys tikrai atskriejo iš kosmoso. 1804 m. Bio kartu su kitu prancūzų fiziku J. L. Gei – Liusaku atliko skrydį oro balionu į 4000 m aukštį norėdami išmatuoti, kaip keičiasi su aukščiu Žemės magnetinis laukas. Tai buvo pirmasis moksliniu tikslu atliktas oro baliono skrydis. 1806 m. Bio buvo paskirtas į Ilgumų biuro astronomo asistento pareigas. Jis atlikinėjo geodezinius darbus Italijoje, Anglijoje ir paskelbė nemažai darbų apie Žemės formą. 1809 m. Bio gavo astronomijos profesoriaus vietą Prancūzijos universitete.1820 m. jis kartu su F. Savaru eksperimentiškai atrado vieną svarbiausių elektromagnetizmo dėsnių, aprašančių, kaip laidininku tekančios elektros srovės sukuriamo magnetinio lauko intensyvumas, priklauso nuo atstumo nuo laidininko. Šis dėsnis vadinamas Bio – Savaro dėsniu. Bio tyrinėjo, kaip šviesą poliarizuoja įvairūs tirpalai. Už šiuos darbus 1840 m. Bio buvo apdovanotas Londono Karališkosios draugijos Rumfordo medaliu. Žanas – Baptistas Bio mirė Paryžiuje 1862 m. vasario 3 d. Jis buvo išrinktas Londono Karališkosios draugijos užsienio nariu, Švedijos karališkosios mokslų akademijos nariu, Amerikos menų ir mokslų akademijos garbės nariu. Bio taip pat yra gavęs valstybinių apdovanojimų: jam buvo suteiktas Garbės Legiono ordino riterio ir komandoro vardai. Bio vardu yra pavadintas krateris Mėnulyje, mineralas biotitas, kyšulys Grenlandijoje ir gatvė Paryžiuje. Šaltinis: Panaudotas A. Kazlausko straipsnis leidinyje Lietuvos dangus 2024 m. Nuotrauka: Metropolitan Museum of Art (Picryl archyvas)

Šis ypatingas užsiėmimas prisideda ir prie svarbių bei didelių pradžių ar atradimų, tokių kaip, pirmosios lietuviškų palydovų LitSat-1 ir LituanicaSat-1 misijos. Kviečiame pasiklausyti dr. Simono Kareivos, Vilniaus universiteto radijo mėgėjų klubo stigėjo, pasakojimo apie tai, ką tie radijo mėgėjai veikia.

Balandžio 12 d. minime aviacijos ir astronautikos dieną, o taip pat prisimename tą pačią dieną prasidėjusį antrąjį lietuvių kilmės astronauto Karol Bobko skrydį į kosmosą, kuris įvyko 1985 metais. Šia proga, kviečiame jus dalyvauti konkurse „Mano kelionė kosmosu“. Kviečiame įvairiomis formomis (piešiniais, vaizdo įrašais, grafikos darbais) įsivaizduoti save keliaujant kosmoso erdve ir sukurtus darbus siųsti mums iki balandžio 26 d. į muziejaus Facebook arba Instagram paskyrą (siųsdami darbus sutinkate, kad jie bus viešinami). Muziejaus edukatoriai ir ekskursijų vadovai atrinks labiausiai juos įkvėpusių komandų darbus ir balandžio 30 d. paskelbsime nugalėtojus. Dalyvauti kviečiame po vieną, poromis, klasėmis, šeimomis, kaip tik norite. Svarbiausiai – įkvėpti svajoti ir pažinti kosmosą. Nugalėtojus pakviesime į išskirtinę ekskursiją muziejuje.

Jau visai netrukus minėsime Pasaulinę kvantinę dieną Lietuvoje. Fizinių ir technologijos mokslų centras kviečia visuomenę dalyvauti šiai dienai skirtoje viktorinoje. Kvantinė viktorina – tai viktorina, kuri įvyks šiemet balandžio 14 d., sekmadienį, nuo 8:00 iki 23:00 val. Sudalyvaukite, išbandykite savo jėgas, išmokite naujų dalykų, o jeigu pasiseks laimėkite Lietuvos kvantinių technologijų asociacijos Quantum Lithuania įsteigtus prizus. Kviečiame išbandyti savo jėgas FTMC organizuojamoje viktorinoje ir pažinti naujas mokslines sritis! Daugiau informacijos ir registracija: https://www.pasaulinekvantinediena.lt/

Šiandien minime 41 metus nuo pirmojo lietuvių kilmės astronauto Karol J. Bobko skrydžio į kosmosą. 1983 m. balandžio 4 d. iš  Kenedžio kosminio centro paleista STS-6 šeštoji NASA erdvėlaivio „Space Shuttle“ misija. Tai buvo pirmasis erdvėlaivio „Challenger“ skrydis. Misijos įgulą sudarė keturi žmonės: vadas − P. J. Weitzas, du specialistai – F. S. Musgrave’as ir D. H. Petersonas bei lietuviškų šaknų turintis pilotas − Karolis J. Bobko. 1983 m. balandžio 9 d. „Challenger“ grįžo į Žemę. Misijos metu, per 5 dienas, 23 minutes ir 42 sekundes, jis įveikė 3 200 000 km (2 000 000 mylių). Misija į orbitą išskleidė pirmąjį stebėjimo ir duomenų perdavimo palydovą TDRS-1. J. Bobko (1937 – 2023) seneliai iš mamos pusės yra kilę iš Kėdainių krašto, o XX a. pr. emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. 1969 m. rugsėjį K. J. Bobko tapo NASA astronautu. Pilotavo net tris skirtingus daugkartinio naudojimo erdvėlaivius: 1983 m. – „Challenger“, o 1985 m. – „Discovery“ ir „Atlantis“. Su „Challenger“ ir „Atlantis“ skrido pirmųjų misijų metu. 2011 m. gegužės 7 d. Karolis J. Bobko buvo įtrauktas į NASA astronautų šlovės muziejų. Lietuvoje astronautas lankėsi 2011 m. ir 2015 m., viešėjo ir Lietuvos etnokosmologijos muziejuje. Nuotraukoje: muziejinės vertybės fotoatvirukas (Astronautas Karol J. Bobko, 1980 m.) ir kosminės misijos „CHALLENGER/ STS-6“ emblema bei nuotrauka iš 2015 astronauto vizito muziejuje.

Kovo 28 – 29 dienomis Lietuvos etnokosmologijos muziejaus darbuotojai dalyvavo LITEXPO organizuotoje parodoje „Karjera & studijos”. Vaiva, Mindaugas ir Audrius mokiniams pasakojo apie istorikų ir astrofizikų darbo galimybes muziejuje. Džiaugiamės, kad vis daugiau mokinių domisi įvairiomis profesijomis ir darbu muziejuje. Laužome mitus bei standartus ir rodome, kad darbas muziejuje gali būti labai įdomus! Dėkojame Lietuvos muziejų asociacija už suteiktą galimybę pasidalinti su jumis savo patirtimi.