Archyvas

Šv. Liucija – mergina, tapusi kankine dėl savo krikščioniškojo tikėjimo išpažinimo. Po ilgai trukusių kankinimų   galiausiai jai buvo išluptos akys ir perpjauta gerklė. Nuo šio įvykio Liucija laikyta šventąja, šviesos skleidėja. Didelę reikšmę šią dieną turi namuose uždegtos žvakės ir girliandos, lauke kūrenami laužai. Manyta, kad skleidžiama šviesa pripildo namus vilties ir laimės. Gal būt todėl, kad ši diena taip pat glaudžiai susijusi su saulės sugrįžimu, mat nuo šiandien iki pat Kūčių saulė leisi tuo pačiu metu, o ryte patekės minute vėliau.  Būtent šis laiko tamsusis periodas sustoja ir Lietuvoje. Nuo šiandien iki Kalėdų liko vos 12 dienų, todėl senovės lietuviai manė, kad kiekviena diena iki šios šventės nurodo, kokie bus orai ateinančius naujuosius metus, visus dvylika mėnesių, o tai buvo itin svarbu žemdirbiams. Burdavo ir iš druskos. Prie durų slenksčio paberdavo dvylika žiupsnelių druskos ir stebėdavo kuris greičiausiai sudrėks, kas reikšdavo, jog tas mėnuo bus lietingiausias. Nuotraukoje žibintas iš Lietuvos etnokosmologijos muziejaus fondų.

Gruodžio 6-oji – Šv. Mikalojaus diena, skirta pagerbti pagrindiniam žemdirbio pagalbininkui – arkliui. Arklys žmogui kitados buvo ne tik svarbi darbo priemonė,  tačiau ir kalendorinių švenčių apeigų dalyvis, o jo motyvai nugulė raižiniuose, namų apyvokos daiktų puošmenose, dainose ir sakmėse. Senieji Lietuvos gyventojai, prūsai, į mirusiojo kapą ant kartu dedamų urnų ar puodų vaizdavo arklius kartu su kitais dangaus ženklais – saule ir žvaigždėmis. Lietuvių liaudies mene galime išvysti vaizduojamus arklių siluetus ar arklių poras, tarp kurių išauga gyvybės medis, o jie patys apsupti saulės ir kitais dangaus ženklais, arba  žirgą su raiteliu tarp saulės ir žalčio-gyvatės simbolių. Senuosiuose Lietuvos kaimo papročiuose prieš pradedant arti dirvą arklys buvo pasmilkomas šermukšnio, kadagio, žilvičio šakelės dūmais. Manyta, kad tai apsaugo gyvulį nuo piktų jėgų ir ligų. O štai kitur arkliui duodavo pirmojo derliaus apeiginės duonos paragauti, ar rugiapjūtės vainiką pauostyti, kad rugiai būtų tokie gražūs, kaip juos uodęs arklys. Užgavėnių šventės metu arklys atliko svarbų vaidmenį sugrįžtančios saulės apeigose. Saulės ir arklio motyvas glaudžiai susijęs su to meto žmogaus pasaulėžiūra. Buvo manoma, kad po žiemos solsticijos saulė grįžta moliniais ratais pakinkytais šyvais žirgais, o vasaros solsticijos metu palieka mus vežimu, kuriame įkinkyti du balti žirgai. Įdomu tai, kad kitados šį reiškinį,  nuo kurio dienos trumpėdavo ir ilgėdavo, kitos tautos įsivaizdavo panašiai. Skyrėsi tik tų stebuklingų žirgų išvaizda. Antai latvių saulė važinėja dviem auksiniais žirgais, slovėnų – margu vežimu, kuriame pakinkyti auksinis, sidabrinis ir deimantinis žirgai. Peržiemoję ir pailsėję, gausiai pamaitinti avižomis Kūčių naktį arkliai vėl skubės saulės parsivežti ir pavasario pradžios pranašauti. Nuotraukoje vertybės iš Lietuvos etnokosmologijos muziejaus fondų. Dėžutė mokykliniams reikmenims, pasaga ir kt.

Lietuvos etnokosmologijos muziejus kartu su Tulūzos mokslo ir kultūros centru „Site de le space“ vykdo projektą „Lietuvių ryšiai su kosminiu pasauliu (angl. Lithuanian ethnocosmology: past, today and future)“, kuris yra Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 dalis. Sezoną organizuoja Lietuvos kultūros institutas kartu su Prancūzų institutu Paryžiuje. Lapkričio 18 – 21 dienomis vyko vizitas Tulūzoje, kurio metu buvo vykdomos kelios projekte numatytos veiklos. Lietuvos etnokosmologijos muziejus ir „Site de le space“ centras siekia vykdyti ilgalaikes veiklas, kurios būtų tęsiamos ir pasibaigus Lietuvos kultūros sezonui Prancūzijoje. Muziejaus edukatorius Aidas Sadauskas susitikimo metu pristatė muziejuje vykdomas veiklas bei supažindino „Site de le space“ centro edukatorius su kosmoso botanikos tyrinėjimais bei tuo, kaip šios veiklos gali būti pritaikytos mokinių edukacijoms. Kosmoso botanika ir lietuvių pasiekimai šioje srityje yra viena iš prioritetinių projekto temų, todėl susitikimų metu buvo pristatytos muziejaus fonduose esančios muziejinės vertybės, kurios geriau leidžia suprasti lietuvių pirmuosius pasiekimus šioje srityje. Muziejų atstovai aptarė muziejinių vertybių skolinimo bei eksponavimo galimybes. Taip pat buvo pristatytas trumpas leidinys apie prof. A. Merkio botanikų komandos pasiekimus ir Baltažiedžio vairenio išauginimą kosminėje stotyje 1982 metais. Prie vizito prisijungusios mokytojos iš Molėtų progimnazijos, Utenos Dauniškio gimnazijos bei Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazijos Vilma Mozūrienė bei Loreta Tarvydienė su mokiniais dalyvaus 2025 metais birželį vyksiančioje „Site de le space“ Vaikų mokslo konferencijoje, todėl jau šio vizito metu jos buvo supažindintos su eksperimentais ir veiklomis, kurios turi būti atliktos iki planuojamos konferencijos. Taip pat pristatymo metu buvo išduoti priemonių rinkiniai skirti eksperimentams atlikti, kuriuos mokytojos naudos grįžusios į savo mokyklas. Vizito metu Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Linas Šmigelskas ir „Site de le space“ centro direktorius Arnaud Mounier bei Edukacijos, mokslo ir kultūros direktorius Christophe Chaffardon aptarė ateities bendradarbiavimo galimybes, įvertino jau vykdomas veiklas. Projekto tikslas yra vystyti ryšius tarp Lietuvos ir Prancūzijos mokslo muziejų ir centrų bei muziejų lankytojus geriau supažindinti su lietuvių ir prancūzų pasiekimais kosmose, skatinti mokinius įsitraukimą į STEAM veiklas. Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje yra puiki galimybė garsinti lietuvių pasiekimus kosmose bei atkreipti dėmesį į jų indėlį kosmoso tyrinėjimuose. Šis projektas taip pat yra galimybė užmegzti naujus ryšius, jau 2025 metų vasarį Inovacijų agentūros „Space Hub LT“ grupė kartu su Tulūzos mokslo ir kultūros centru „Site de le space“ planuoja Lietuvos kosmoso technologijų verslo atstovų ir mokslininkų išvyką į Tulūzą, kurios metu bus vystomos bendradarbiavimo galimybės su Prancūzijoje esančiomis įmonėmis ir mokslo centrais.

Šiais metais Lietuvos etnokosmologijos muziejus turėjo nuostabią progą ir vėl prisijungti prie projekto „Kosmoteka“. Norime pasidalinti Molėtų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos parengtu straipsniu apie įvykusį projektą. Prabėgo dar vieni kosminių atradimų ir visatos paslapčių kupini metai bibliotekoje. „Moderni biblioteka: inovatyvi paslauga „Kosmoteka“ – tai Molėtų r. sav. viešosios bibliotekos vykdomas projektas, įtraukiantis vaikus ir šeimas į astronomijos mokslo ir literatūros pasaulį per žaidimus ir smagias, interaktyvias veiklas bei paskaitas su astronomais. Ne paslaptis, kad Molėtai garsūs kaip ežerų ir žvaigždžių kraštas. Čia pat įsikūręs Lietuvos etnokosmologijos muziejus bei VU TFAI astronomijos observatorija, o Molėtų biblioteka jau antrus metus tampa viena iš astronomijos mokslo populiarintųjų, kviečianti pažinti visatos paslaptis. „Kosmotekos“ projekto metu dalyviai turėjo progą išgirsti keturias profesionalių astronomų ir rašytojų paskaitas, aplankyti astrofotografijos parodą, sudalyvauti naktiniuose dangaus stebėjimuose, video filmukų kūrimo konkurse, aplankyti Lietuvos Etnokosmologijos muziejų, senąją Vilniaus universiteto astronomijos observatoriją bei idėjų observatoriją, STEAM centrą Utenoje. Edukacijų, išvykų bei paskaitų tikslas – perteikti suvokimą apie astronomiją bei etnokosmologiją platesniu kampu, per žaidimą mokintis pažinti saulės sistemą, kosminius kūnus, suprasti įvairius astronominius reiškinius bei susipažinti su didžiausiais žmonijos atradimais visatoje. Šiais metais 5-8 klasių moksleiviai įsitraukė į video filmukų apie kosmosą ir kosminius tyrimus kūrimo konkursą. Komisijos atrinktų geriausių darbų autoriams atiteko puikūs prizai – ausinukai, kolonėlės, knygos, kanceliarinės priemonės ir kitos atminimo dovanėlės. Mokiniai taip pat įsitraukė į interaktyvias pamokas, kurių metu mokėsi apie didžiausius žmonijos atradimus kosmose, ruošė prezentacijas, virtualios realybės akinių pagalba įsikūnijo į astronauto rolę. Kaip visuomet, „Kosmotekos“ projekte didžiausio dėmesio sulaukė Lego robotikos savaitgaliai. Kiekvieną šeštadienį šeimas ir vaikus biblioteka kvietė konstruoti marsaeigius, raketas, programuoti ir žaisti. Pažvelgti į astronominius reiškinius iš arčiau vykome į Lietuvos etnokosmologijos muziejų bei Dangaus šviesulių stebyklą. Vaikai taip pat vyko į Vilniaus universiteto biblioteką, senąją astronomijos observatoriją bei idėjų observatoriją, Utenos STEAM centrą. Klausėmės pasakojimų apie senovinius laiko skaičiavimo būdus, matavimo prietaisus, saulės sistemos planetas, įvairius kosminius kūnus, senovės papročius ir dangaus bei laiko svarbą žmogaus darbams senovėje, stebėjome įvairius teleskopus, kūrėme savo teleskopą, iš arčiau žvelgėme į nukritusių meteorų liekanas. Rugsėjį kartu su astronomu Sauliumi Lovčiku žvalgėmės po naktinį dangų, ieškojome dvinarių žvaigždžių, dangaus spiečių ir ryškiausių rugsėjo nakties dangaus objektų – Saturno, Jupiterio ir Mėnulio. Atšalus orams „Kosmoteka“ sukvietė į biblioteką dalyvauti įtraukiančiose astronomų paskaitose. Astronomas Saulius Lovčikas pradinių klasių mokiniams žaismingai pasakojo apie dangaus kūnus ir žvaigždynus, Lietuvos etnokosmologijos muziejaus vadovas Linas Šmigelskas lankėsi ne tik Molėtų viešojoje bibliotekoje, bet ir Zarasų viešojoje bibliotekoje, kur pasakojo apie įvairius astronominius reiškinius bei Lietuvos indėlį į kosminius tyrimus. Etnoastronomas Jonas Vaiškūnas mažiesiems smalsuoliams pasakojo apie savo knygelę „Žiūroniuko nuotykiai“, o vyresniems kosmoso tyrėjams Goda Raibytė-Aleksa, knygos „Kas vyksta kosmose?“ autorė, pasakojo apie žmonijos pastangas nežemiškos gyvybės paieškose. Tad šie „Kosmotekos“ metai buvo išties įdomūs ir įvairūs savo veiklomis. Kosmotekos“ projektas dar kartą tapo sėkminga Molėtų viešosios bibliotekos siūloma veikla. Tiek edukacijos, tiek išvykos sulaukė didelio susidomėjimo, o mes džiaugiamės, kad „Kosmoteka“ per žaidimą ir interaktyvias veiklas suteikė vaikams žvilgsnį į astronomijos mokslą kitu kampu. Projektą „Moderni biblioteka: inovatyvi paslauga „Kosmoteka“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Partneriai: Zarasų r. sav. viešoji biblioteka, Lietuvos etnokosmologijos muziejus, Molėtų rajono savivaldybė. Nuotrauka: Molėtų rajono savivaldybės viešoji biblioteka

Lietuvos etnokosmologijos muziejus kartu su Inovacijų agentūra 14 – 19 metų amžiaus mokinius vėl kviečia burti komandas ir dalyvauti „CanSat“ konkurse! Tai puiki proga mokiniams išbandyti savo jėgas kosmoso technologijų kūrimo srityje. Komandų laukia ne tik palydovų modelių gamyba, tačiau ir bandomieji skrydžiai, kurių metu sukurtos technologijos bus patikrintos praktiškai. Žinoma, verta pasistengti ir dėl prizo – kelionės į Europos kosmoso agentūros padalinį Nyderlanduose. Komandas registruoti galite iki lapkričio 19 d., nedelskite! Daugiau informacijos: https://bit.ly/3NCCEin

Spalio 21 – 22 dienomis Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Linas Šmigelskas kartu su astrofizikos srities mokslininkais dalyvavo pažintiniame vizite Torunėje, kurį organizavo Lenkijos institutas Vilniuje. Išvyka buvo puiki proga geriau susipažinti su Mikalojaus Koperniko universiteto (UMK) Fizikos, astronomijos ir taikomosios informatikos fakultetu, pabendrauti su fakulteto dekanu ir institutų direktoriais. UMK prorektorė tarptautiniams ryšiams prof. habil. dr. Magdalena Barwiołek plačiau papasakojo apie universiteto tarptautines veiklas. Vizito metu buvo aplankyti UMK Fizikos ir Technikos institutai, Technikos mokslų centras. Kultūrinės programos metu buvo atkreiptas dėmesys į Mikalojaus Koperniko pėdsakus Torunėje, aplankyti jo namai,taip pat mieste esantis Planetariumas bei pabendrauta su planetariumo direktore Anna Broniewicz ir centro koordinatoriumi Krzysztofu Semrau. Tikimės, kad ateityje bendravimas su Torunės mokslo institucijomis tik stiprės ir galėsime pristatyti bendrus projektus.