Archyvas

Šiais metais Lietuvos etnokosmologijos muziejus turėjo nuostabią progą ir vėl prisijungti prie projekto „Kosmoteka“. Norime pasidalinti Molėtų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos parengtu straipsniu apie įvykusį projektą. Prabėgo dar vieni kosminių atradimų ir visatos paslapčių kupini metai bibliotekoje. „Moderni biblioteka: inovatyvi paslauga „Kosmoteka“ – tai Molėtų r. sav. viešosios bibliotekos vykdomas projektas, įtraukiantis vaikus ir šeimas į astronomijos mokslo ir literatūros pasaulį per žaidimus ir smagias, interaktyvias veiklas bei paskaitas su astronomais. Ne paslaptis, kad Molėtai garsūs kaip ežerų ir žvaigždžių kraštas. Čia pat įsikūręs Lietuvos etnokosmologijos muziejus bei VU TFAI astronomijos observatorija, o Molėtų biblioteka jau antrus metus tampa viena iš astronomijos mokslo populiarintųjų, kviečianti pažinti visatos paslaptis. „Kosmotekos“ projekto metu dalyviai turėjo progą išgirsti keturias profesionalių astronomų ir rašytojų paskaitas, aplankyti astrofotografijos parodą, sudalyvauti naktiniuose dangaus stebėjimuose, video filmukų kūrimo konkurse, aplankyti Lietuvos Etnokosmologijos muziejų, senąją Vilniaus universiteto astronomijos observatoriją bei idėjų observatoriją, STEAM centrą Utenoje. Edukacijų, išvykų bei paskaitų tikslas – perteikti suvokimą apie astronomiją bei etnokosmologiją platesniu kampu, per žaidimą mokintis pažinti saulės sistemą, kosminius kūnus, suprasti įvairius astronominius reiškinius bei susipažinti su didžiausiais žmonijos atradimais visatoje. Šiais metais 5-8 klasių moksleiviai įsitraukė į video filmukų apie kosmosą ir kosminius tyrimus kūrimo konkursą. Komisijos atrinktų geriausių darbų autoriams atiteko puikūs prizai – ausinukai, kolonėlės, knygos, kanceliarinės priemonės ir kitos atminimo dovanėlės. Mokiniai taip pat įsitraukė į interaktyvias pamokas, kurių metu mokėsi apie didžiausius žmonijos atradimus kosmose, ruošė prezentacijas, virtualios realybės akinių pagalba įsikūnijo į astronauto rolę. Kaip visuomet, „Kosmotekos“ projekte didžiausio dėmesio sulaukė Lego robotikos savaitgaliai. Kiekvieną šeštadienį šeimas ir vaikus biblioteka kvietė konstruoti marsaeigius, raketas, programuoti ir žaisti. Pažvelgti į astronominius reiškinius iš arčiau vykome į Lietuvos etnokosmologijos muziejų bei Dangaus šviesulių stebyklą. Vaikai taip pat vyko į Vilniaus universiteto biblioteką, senąją astronomijos observatoriją bei idėjų observatoriją, Utenos STEAM centrą. Klausėmės pasakojimų apie senovinius laiko skaičiavimo būdus, matavimo prietaisus, saulės sistemos planetas, įvairius kosminius kūnus, senovės papročius ir dangaus bei laiko svarbą žmogaus darbams senovėje, stebėjome įvairius teleskopus, kūrėme savo teleskopą, iš arčiau žvelgėme į nukritusių meteorų liekanas. Rugsėjį kartu su astronomu Sauliumi Lovčiku žvalgėmės po naktinį dangų, ieškojome dvinarių žvaigždžių, dangaus spiečių ir ryškiausių rugsėjo nakties dangaus objektų – Saturno, Jupiterio ir Mėnulio. Atšalus orams „Kosmoteka“ sukvietė į biblioteką dalyvauti įtraukiančiose astronomų paskaitose. Astronomas Saulius Lovčikas pradinių klasių mokiniams žaismingai pasakojo apie dangaus kūnus ir žvaigždynus, Lietuvos etnokosmologijos muziejaus vadovas Linas Šmigelskas lankėsi ne tik Molėtų viešojoje bibliotekoje, bet ir Zarasų viešojoje bibliotekoje, kur pasakojo apie įvairius astronominius reiškinius bei Lietuvos indėlį į kosminius tyrimus. Etnoastronomas Jonas Vaiškūnas mažiesiems smalsuoliams pasakojo apie savo knygelę „Žiūroniuko nuotykiai“, o vyresniems kosmoso tyrėjams Goda Raibytė-Aleksa, knygos „Kas vyksta kosmose?“ autorė, pasakojo apie žmonijos pastangas nežemiškos gyvybės paieškose. Tad šie „Kosmotekos“ metai buvo išties įdomūs ir įvairūs savo veiklomis. Kosmotekos“ projektas dar kartą tapo sėkminga Molėtų viešosios bibliotekos siūloma veikla. Tiek edukacijos, tiek išvykos sulaukė didelio susidomėjimo, o mes džiaugiamės, kad „Kosmoteka“ per žaidimą ir interaktyvias veiklas suteikė vaikams žvilgsnį į astronomijos mokslą kitu kampu. Projektą „Moderni biblioteka: inovatyvi paslauga „Kosmoteka“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Partneriai: Zarasų r. sav. viešoji biblioteka, Lietuvos etnokosmologijos muziejus, Molėtų rajono savivaldybė. Nuotrauka: Molėtų rajono savivaldybės viešoji biblioteka

Lietuvos etnokosmologijos muziejus kartu su Inovacijų agentūra 14 – 19 metų amžiaus mokinius vėl kviečia burti komandas ir dalyvauti „CanSat“ konkurse! Tai puiki proga mokiniams išbandyti savo jėgas kosmoso technologijų kūrimo srityje. Komandų laukia ne tik palydovų modelių gamyba, tačiau ir bandomieji skrydžiai, kurių metu sukurtos technologijos bus patikrintos praktiškai. Žinoma, verta pasistengti ir dėl prizo – kelionės į Europos kosmoso agentūros padalinį Nyderlanduose. Komandas registruoti galite iki lapkričio 19 d., nedelskite! Daugiau informacijos: https://bit.ly/3NCCEin

Spalio 21 – 22 dienomis Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Linas Šmigelskas kartu su astrofizikos srities mokslininkais dalyvavo pažintiniame vizite Torunėje, kurį organizavo Lenkijos institutas Vilniuje. Išvyka buvo puiki proga geriau susipažinti su Mikalojaus Koperniko universiteto (UMK) Fizikos, astronomijos ir taikomosios informatikos fakultetu, pabendrauti su fakulteto dekanu ir institutų direktoriais. UMK prorektorė tarptautiniams ryšiams prof. habil. dr. Magdalena Barwiołek plačiau papasakojo apie universiteto tarptautines veiklas. Vizito metu buvo aplankyti UMK Fizikos ir Technikos institutai, Technikos mokslų centras. Kultūrinės programos metu buvo atkreiptas dėmesys į Mikalojaus Koperniko pėdsakus Torunėje, aplankyti jo namai,taip pat mieste esantis Planetariumas bei pabendrauta su planetariumo direktore Anna Broniewicz ir centro koordinatoriumi Krzysztofu Semrau. Tikimės, kad ateityje bendravimas su Torunės mokslo institucijomis tik stiprės ir galėsime pristatyti bendrus projektus.

Spalio 14 – 17 dienomis muziejaus atstovai dalyvavo Milane vykusiame 75-ajame Tarptautiniame astronautikos kongrese. Šis kongresas vienija tūkstančius kosmoso technologijų, švietimo, nacionalinių ir tarptautinių organizacijų ir įmonių. Pirmą kartą šiame kongrese galėjome išvysti ir Lietuvos stendą, kuriame kosmoso naujienas pristatė Inovacijų agentūros „Space Hub LT“ grupė bei įvairios Lietuvoje veikiančios kosmoso technologijų įmonės. Nors šis kongresas buvo skirtas atkreipti dėmesį į tvarumą ir ilgalaikiškumą kosmoso srityje, tačiau itin didelis dėmesys buvo skirtas ir žmonių sugrįžimui į Mėnulį bei tolimesniems planams pasiekti Marso planetą. Lietuvos etnokosmologijos muziejus yra Tarptautinės astronautikos federacijos Kosmoso muziejų ir mokslo centrų komiteto narys. Šio kongreso metu vyko komiteto susitikimas, kurio metu muziejaus direktorius Linas Šmigelskas dalinosi muziejaus praėjusių metų pasiekimais ir ateities planais bei pristatė Ukrainoje esančių mokslo ir kosmoso muziejų dabartinę situaciją. Muziejaus atstovai Milane taip pat dalyvavo Europos mokslo centrų ir muziejų tinklo susitikime, kurio metu Europos kosmoso agentūros atstovai pristatė kosmoso aktualijas bei ateities planus. Taip pat turėjome progą išgirsti kitose šalyse esančių mokslo muziejų patirtis bei atradimus. Tokios konferencijos ir susitikimai įkvepia mus tobulėti ir ieškoti naujų, dar nematytų, būdų lankytojams papasakoti apie itin sudėtingus kosmoso dalykus. Labai tikimės, kad jau visai netrukus dalis įgytų patirčių virs naujovėmis muziejuje.

Spalio 14 d. „SpaceX“ raketa „Falcon Heavy“ buvo sėkmingai iškeltas zondas „Europa Clipper“, kuris Jupiterį turėtų pasiekti iki 2030 m. NASA siunčia erdvėlaivį tirti Europos, nes tai viena perspektyviausių vietų Saulės sistemoje nežemiškos gyvybės paieškoms. Kelios misijos, įskaitant „Pioneer 10“ ir „11“, „Voyager 1“ ir „2“, „Galileo“, „Juno“, „Cassini“ ir „New Horizons“, surinko svarių įrodymų, kad Europos viduje po ledo apvalkalu, kurio storis, pasak NASA, yra nuo 3 iki 30 km., yra didžiulis vandenynas. Pagrindinis „Europa Clipper“  tikslas – nustatyti, ar po ledinio Jupiterio mėnulio Europa paviršiumi yra vietų, kuriose galėtų egzistuoti gyvybė. Trys pagrindiniai misijos moksliniai tikslai – išsiaiškinti ledo apvalkalo ir po juo esančio vandenyno prigimtį, taip pat mėnulio sudėtį ir geologiją. Misijos metu išsamiai ištyrus Europą, mokslininkai galės geriau suprasti astrobiologinį gyvenamų pasaulių už mūsų planetos ribų potencialą. NASA erdvėlaivis „Europa Clipper“ atliks dešimtis artimų praskriejimų pro Jupiterio mėnulį Europą ir surinks išsamius matavimus mėnuliui tirti. Judant virš Europos,  prie jos priartės iki 25 km. atstumu. Tokiame aukštyje kiekvieno praskridimo metu pakils virš  kitos vietos, kad galėtų nuskenuoti visą mėnulio paviršių.

Spalio 7- ą dieną sėkmingai startavo Europos kosminės agentūros misija „Hera“. Startas įvyko Space X raketa Falcom 9 iš Kanaverelo iškyšulio Floridoje. Hera graikų mitologijoje – santuokos ir santuokinės ištikimybės deivė. Ji yra pavydi ir kerštinga. Romėnų mitologijoje jos atitikmuo – Junona. Dzeuso žmona – baltarankė deivė Hera. Ši misija –  pirmoji Europos kosmoso agentūros misija, bendradarbiaujant su NASA, skirta planetos apsaugai nuo pavojingų asteroidų. „Hera“ tyrinės Dimorphos kūną iš Didymos asteroidų sistemos. Dimorphos bus 195 mln. km. atstumu nuo Žemės. „Hera“ asteroidą pasieks 2026 m. gruodį. Jis skrieja aplink Didymos asteroidą, kurio maksimalus ilgis 851 metras. Misijai buvo pagaminti du maži kosminiai aparatai. Jiems sukurtas eksperimentas testavimui naujam nusileidimo ant asteroido metodui, kuris vadinasi Robust Ballistic Landings. Tam bus panaudoti du kubo formos palydovai „Milani“ ir „Juventus“. Jų masė apie 12 kg. Moksliniai prietaisai: spektrometras, termogravimetras skirtas suradimui skraidančių dalelių ir organinių junginių, gravimetras ir radaras Dimorphos vidinės struktūros skenavimui. „Hera“, „Milani“ ir „Juventus“ tyrinės asteroidus apie šešis mėnesius. Įdomu tai, kad prie „Hera“ kūrimo prisidėjo mūsų kaimynai latviai ir lenkai.