Archyvas

Birželio 27 dieną Lietuvos etnokosmologijos muziejuje lankysis ir pažintinį pranešimą skaitys Glazgo universiteto inžinerijos magistras, Miuncheno technikos universiteto Orlaivių projektavimo instituto mokslininkas, 2022 metų Europos kosmoso agentūros astronautų atrankos trečiojo etapo dalyvis Julius Bartaševičius. Julius buvo vienas iš 3 lietuvių, kurie pateko į trečią etapą kartu su likusiais 400 kandidatų. Svečias papasakos apie pasirinkimo tapti astronautu svajonę ir realybę siekiant juo būti. Taip pat pasidalins naujausiais aviacijos mokslo ir technikos pasiekimais, kurių kūrime pats asmeniškai dalyvauja. Renginio pradžia: 14:00 val. Registracija būtina tel. nr. +37061520688.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog Saulės sistema – rami vieta, kurioje stinga netikėtų įvykių. Tačiau šis įspūdis – klaidingas: pasaulių ramybę drumsčia iš visatos gelmių atklystantys asteroidai ir kometos. Kas nutinka planetoms, susitikusioms su kosmoso klajūnais? Žemė jau patyrė ne vieną susidūrimą: ją nuolat atakuoja mažesni ir didesni meteoritiniai kūnai. Įvykiai Tunguskoje 1908-ųjų birželį ir Sichotė-Alinėje 1947-ųjų vasarį dar kartą priminė apie gąsdinančią kosminės stichijos galią, o 1994-ųjų liepą Šumeikerių-Levio kometos skeveldros negailestingai bombardavo Jupiterį… Ko mokina krintančių žvaigždžių istorijos? Ar nuogastavimai dėl kosminės katastrofos grėsmės yra pagrįsti? Iš kur atkeliauja pavojingieji kosminiai klajūnai? Kas sukelia įspūdingąjį „žvaigždžių lietaus“ reiškinį? Kur krinta dangiškieji akmenys, kas ir kaip juos randa? Koks lietuviškųjų meteoritų likimas? Į šiuos ir kitus klausimus birželio 29 d. 18 val., šeštadienį, renginyje, skirtame Tarptautinei asteroidų dienai, mėgins atsakyti Lietuvos etnokosmologijos muziejaus ekskursijų vadovas, lektorius Martynas Juocevičius. Registracija telefonu +37061520688.

Antradienį finišo tiesiąją pasiekė vienas iš didesnių muziejaus projektų – mokiniams skirtas „CanSat“ (mažųjų palydovų) konkursas. Žinoma, labai džiaugiamės, kad konkursą organizavome kartu su Inovacijų agentūros „Space Hub LT“ grupe, kuri prisideda prie kosmoso populiarinimo Lietuvoje. Sunku patikėti, kad arti 100 mokinių iš artimiausių ir tolimiausių Lietuvos kampelių nusprendė išbandyti savo jėgas mažųjų palydovų konstravime. Labai džiaugiamės drąsiais jų mokytojais, kurie nepabijojo išbandymo ir komandas lydėjo kelis mėnesius vykusiuose pasiruošimo darbuose. Antradienį vykusio finalinio renginio metu, į dangų kilo raketos ir dronai, kurie paleidinėjo mokinių sukurtus palydovus. Skrydžių buvo visokių, nuo labai sėkmingų iki labai skaudžių. Nepaisant visų kilusių iššūkių, visos komandos įgavo patirties ir žadėjo sugrįžti dar kartą. Kiekvienos varžybos turi nugalėtojus, šios irgi ne išimti, labai sveikiname KTU inžinerijos licėjaus komandą, kuri laimėjo pirmą vietą ir garbingai atstovaus Lietuvą birželio mėnesį Nyderlanduose vyksiančiame Europos kosmoso agentūros tarptautiniame renginyje „Inžinierius vienai dienai“. Be teisėjų nebūtų ir nugalėtojų, todėl labai dėkojame vyr. teisėjui dr. Raimondui Pomarnacki, dr. Andriui Vilkauskui, dr. Simonui Kareivai, Eglei Elenai Šataitei ir Tomui Bučmiui. Dr. Domantui Bručui dėkojame už itin atsakingą pasiruošimą ir darbą su raketomis. Esame dėkingi ir Molėtų aerodromui už šiltą priėmimą bei galimybę skraidinti palydovus. Taip pat norime padėkoti konkurso rėmėjams, kurie padėjo svajonę paversti realiu renginiu. Garsiai tariame ačiū UAB „Teltonika Telematics“, Kongsberg NanoAvionics, Shift4 Payments Lithuania, dr. Vladaui Lašui ir SBA koncernui. Sunku patikėti, kad kelis mėnesius besitęsusi kelionė baigėsi, bet pažadame, kad artimiausiu metu turėsime naujienų apie kitus konkursus.

Vakar Lietuvos etnokosmologijos muziejuje lankėsi buvusi NASA astronautė Heidemarie Stefanyshyn–Piper. Vizito metu astronautė susitiko su mokiniais iš Vilniaus rajono, Utenos, Kauno ir Molėtų. Susitikimo metu astronautė dalinosi savo gyvenimo istorija, kuri galėtų būti įkvėpimu kiekvienam. Savo karjerą pradėjusi JAV kariniame laivyne, po pirmo nesėkmingo bandymo tapti astronaute, ji nepasidavė ir antrojo bandymo metu buvo atrinkta.  Nuo tos akimirkos prasidėjo jos nepaprasta kosminė kelionė, kurioje ji praleido 27 dienas 15 valandų ir 36 minutes, iš jų 33 valandas 42 minutes atvirame kosmose. Astronautė skyrė laiko ir Lietuvos etnokosmologijos muziejaus ekspozicijos aplankymui, kalbėjome apie žmogaus ryšius su kosmosu, lietuvių kilmės astronautą Karol Bobko ir muziejaus misiją. Heidemarie Stefanyshyn–Piper muziejui padovanojo savo misijų emblemas, nuotrauką su autografu ir nepamirštamus įspūdžius, kurie bus įrašyti į muziejaus istoriją. Buvusios NASA astronautės Heidemarie Stefanyshyn–Piper vizitą muziejuje organizavo JAV ambasada Lietuvoje. Esame dėkingi už ilgametį bendradarbiavimą ir šią nepaprastą galimybę.

Viena iš Lietuvos etnokosmologijos muziejaus misijų yra mokslo populiarinimas ir astronomijos pristatymas jauniesiems mūsų lankytojams. Ne tik kiekvieną dieną vaikams pasakojame apie kosmose vykstančius procesus, tačiau prisidedame ir prie kitų vykdomų projektų. Labai džiaugiamės, kad galėjome į naktinius dangaus stebėjimus pakviesti 22-osios Lietuvos mokinių astronomijos olimpiados nugalėtojus. Balandžio 18 – 20 Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros organizuotoje olimpiadoje mokiniai savo jėgas išbandė trijuose turuose – teoriniame, astronominių duomenų analizės ir naktinių stebėjimų. Didžiuojamės visais dalyvavusiais ir linkime sėkmės tiems, kurie Lietuvą atstovaus tarptautinėse olimpiadose Brazilijoje ir Nepale.

Anglų astronomas Frensis Beilis (Francis Baily)  gimė 1774 m. balandžio 28 d. Anglijos Berkšyro grafystės mieste Niuberyje (Newbury). 1799 m. pabaigoje jis pradėjo dirbti biržos makleriu Londone. Verslas jam puikiai sekėsi ir Beilis susikrovė nemažą turtą. Laisvalaikiu jis pradėjo domėtis istorija ir paskelbė keletą darbų šia tema. 1820 m. sausio 20 d. Beilis tapo vienu iš 14 žmonių, įsteigusių Astronomų draugiją, kuri vėliau buvo pervadinta Karališkąja astronomų draugija. Pirmuosius trejus metus Beilis buvo šios draugijos sekretorius, atlikęs didžiulį darbą tvarkant draugijos įstatus, taisykles ir finansinius reikalus. Vėliau jis net 4 kartus buvo išrinktas draugijos prezidentu ir 11 kartų viceprezidentu. 1825 m. sulaukęs 54 – erių Beilis pasitraukė iš verslo ir visiškai atsidėjo savo pamėgtai astronomijai. Pirmasis jo darbas buvo aiškiai klaidingo Britų laivybinio almanacho korekcija. Jis perskaičiavo 2881 žvaigždės koordinates į 1830 m. sausio 1 d. epochą. Už šį darbą 1827 m. Karališkoji astronomų draugija įteikė jam aukso medalį. Įgijęs patirties, Beilis ėmėsi peržiūrėti ir kitus katalogus. Beilis taip pat bandė spręsti Žemės eliptiškumo ir tankio problemas. Jis pakartojo ir Kevendišo eksperimentą siekdamas nustatyti Žemės tankį. Už šį darbą Karališkoji astronomų draugija 1843 m. apdovanojo  jį antruoju aukso medaliu. Beilio vardas bene geriausiai žinomas dėl fenomeno, kartais stebimo Saulės užėmimo metu. Beilis stebėjo šį fenomeną 1836 m. gegužės 15 d. Saulės užtemimo metu ir aprašė jį kaip „šviesių karoliukų vėrinį“. Taip atsitinka, kai Saulės spinduliai Mėnulio disko pakraštyje suspindi tarp Mėnulio kalnų. Beilis ne pirmasis stebėjo šį reiškinį, tačiau taip tiksliai ir vaizdingai  aprašė, kad dabar jis vadinamas „Beilio karoliukais“. Frensis Beilis mirė Londone 1844 m. rugpjūčio 30 d.  Frensio Beilio vardu pavadintas krateris Mėnulyje. Šaltinis: Panaudotas A. Kazlausko straipsnis leidinyje Lietuvos dangus 2024. Nuotrauka T. Lupton og T. Phillips/Wellcome Collection, Store norske leksikon