Archyvas

Antradienį finišo tiesiąją pasiekė vienas iš didesnių muziejaus projektų – mokiniams skirtas „CanSat“ (mažųjų palydovų) konkursas. Žinoma, labai džiaugiamės, kad konkursą organizavome kartu su Inovacijų agentūros „Space Hub LT“ grupe, kuri prisideda prie kosmoso populiarinimo Lietuvoje. Sunku patikėti, kad arti 100 mokinių iš artimiausių ir tolimiausių Lietuvos kampelių nusprendė išbandyti savo jėgas mažųjų palydovų konstravime. Labai džiaugiamės drąsiais jų mokytojais, kurie nepabijojo išbandymo ir komandas lydėjo kelis mėnesius vykusiuose pasiruošimo darbuose. Antradienį vykusio finalinio renginio metu, į dangų kilo raketos ir dronai, kurie paleidinėjo mokinių sukurtus palydovus. Skrydžių buvo visokių, nuo labai sėkmingų iki labai skaudžių. Nepaisant visų kilusių iššūkių, visos komandos įgavo patirties ir žadėjo sugrįžti dar kartą. Kiekvienos varžybos turi nugalėtojus, šios irgi ne išimti, labai sveikiname KTU inžinerijos licėjaus komandą, kuri laimėjo pirmą vietą ir garbingai atstovaus Lietuvą birželio mėnesį Nyderlanduose vyksiančiame Europos kosmoso agentūros tarptautiniame renginyje „Inžinierius vienai dienai“. Be teisėjų nebūtų ir nugalėtojų, todėl labai dėkojame vyr. teisėjui dr. Raimondui Pomarnacki, dr. Andriui Vilkauskui, dr. Simonui Kareivai, Eglei Elenai Šataitei ir Tomui Bučmiui. Dr. Domantui Bručui dėkojame už itin atsakingą pasiruošimą ir darbą su raketomis. Esame dėkingi ir Molėtų aerodromui už šiltą priėmimą bei galimybę skraidinti palydovus. Taip pat norime padėkoti konkurso rėmėjams, kurie padėjo svajonę paversti realiu renginiu. Garsiai tariame ačiū UAB „Teltonika Telematics“, Kongsberg NanoAvionics, Shift4 Payments Lithuania, dr. Vladaui Lašui ir SBA koncernui. Sunku patikėti, kad kelis mėnesius besitęsusi kelionė baigėsi, bet pažadame, kad artimiausiu metu turėsime naujienų apie kitus konkursus.

Vakar Lietuvos etnokosmologijos muziejuje lankėsi buvusi NASA astronautė Heidemarie Stefanyshyn–Piper. Vizito metu astronautė susitiko su mokiniais iš Vilniaus rajono, Utenos, Kauno ir Molėtų. Susitikimo metu astronautė dalinosi savo gyvenimo istorija, kuri galėtų būti įkvėpimu kiekvienam. Savo karjerą pradėjusi JAV kariniame laivyne, po pirmo nesėkmingo bandymo tapti astronaute, ji nepasidavė ir antrojo bandymo metu buvo atrinkta.  Nuo tos akimirkos prasidėjo jos nepaprasta kosminė kelionė, kurioje ji praleido 27 dienas 15 valandų ir 36 minutes, iš jų 33 valandas 42 minutes atvirame kosmose. Astronautė skyrė laiko ir Lietuvos etnokosmologijos muziejaus ekspozicijos aplankymui, kalbėjome apie žmogaus ryšius su kosmosu, lietuvių kilmės astronautą Karol Bobko ir muziejaus misiją. Heidemarie Stefanyshyn–Piper muziejui padovanojo savo misijų emblemas, nuotrauką su autografu ir nepamirštamus įspūdžius, kurie bus įrašyti į muziejaus istoriją. Buvusios NASA astronautės Heidemarie Stefanyshyn–Piper vizitą muziejuje organizavo JAV ambasada Lietuvoje. Esame dėkingi už ilgametį bendradarbiavimą ir šią nepaprastą galimybę.

Viena iš Lietuvos etnokosmologijos muziejaus misijų yra mokslo populiarinimas ir astronomijos pristatymas jauniesiems mūsų lankytojams. Ne tik kiekvieną dieną vaikams pasakojame apie kosmose vykstančius procesus, tačiau prisidedame ir prie kitų vykdomų projektų. Labai džiaugiamės, kad galėjome į naktinius dangaus stebėjimus pakviesti 22-osios Lietuvos mokinių astronomijos olimpiados nugalėtojus. Balandžio 18 – 20 Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros organizuotoje olimpiadoje mokiniai savo jėgas išbandė trijuose turuose – teoriniame, astronominių duomenų analizės ir naktinių stebėjimų. Didžiuojamės visais dalyvavusiais ir linkime sėkmės tiems, kurie Lietuvą atstovaus tarptautinėse olimpiadose Brazilijoje ir Nepale.

Anglų astronomas Frensis Beilis (Francis Baily)  gimė 1774 m. balandžio 28 d. Anglijos Berkšyro grafystės mieste Niuberyje (Newbury). 1799 m. pabaigoje jis pradėjo dirbti biržos makleriu Londone. Verslas jam puikiai sekėsi ir Beilis susikrovė nemažą turtą. Laisvalaikiu jis pradėjo domėtis istorija ir paskelbė keletą darbų šia tema. 1820 m. sausio 20 d. Beilis tapo vienu iš 14 žmonių, įsteigusių Astronomų draugiją, kuri vėliau buvo pervadinta Karališkąja astronomų draugija. Pirmuosius trejus metus Beilis buvo šios draugijos sekretorius, atlikęs didžiulį darbą tvarkant draugijos įstatus, taisykles ir finansinius reikalus. Vėliau jis net 4 kartus buvo išrinktas draugijos prezidentu ir 11 kartų viceprezidentu. 1825 m. sulaukęs 54 – erių Beilis pasitraukė iš verslo ir visiškai atsidėjo savo pamėgtai astronomijai. Pirmasis jo darbas buvo aiškiai klaidingo Britų laivybinio almanacho korekcija. Jis perskaičiavo 2881 žvaigždės koordinates į 1830 m. sausio 1 d. epochą. Už šį darbą 1827 m. Karališkoji astronomų draugija įteikė jam aukso medalį. Įgijęs patirties, Beilis ėmėsi peržiūrėti ir kitus katalogus. Beilis taip pat bandė spręsti Žemės eliptiškumo ir tankio problemas. Jis pakartojo ir Kevendišo eksperimentą siekdamas nustatyti Žemės tankį. Už šį darbą Karališkoji astronomų draugija 1843 m. apdovanojo  jį antruoju aukso medaliu. Beilio vardas bene geriausiai žinomas dėl fenomeno, kartais stebimo Saulės užėmimo metu. Beilis stebėjo šį fenomeną 1836 m. gegužės 15 d. Saulės užtemimo metu ir aprašė jį kaip „šviesių karoliukų vėrinį“. Taip atsitinka, kai Saulės spinduliai Mėnulio disko pakraštyje suspindi tarp Mėnulio kalnų. Beilis ne pirmasis stebėjo šį reiškinį, tačiau taip tiksliai ir vaizdingai  aprašė, kad dabar jis vadinamas „Beilio karoliukais“. Frensis Beilis mirė Londone 1844 m. rugpjūčio 30 d.  Frensio Beilio vardu pavadintas krateris Mėnulyje. Šaltinis: Panaudotas A. Kazlausko straipsnis leidinyje Lietuvos dangus 2024. Nuotrauka T. Lupton og T. Phillips/Wellcome Collection, Store norske leksikon

Prancūzų fizikas, astronomas ir matematikas Ž. B. Bio (Jean – Baptiste Biot) gimė Paryžiuje 1774 m. balandžio 21 d. 1801 m. Bio paskelbė savo pirmąjį astronomijos darbą – studiją apie Laplaso veikalą. Pažintis su Laplasu labai prisidėjo prie tolesnės Bio karjeros. 1803 m. Bio tyrė Orne departamente nukritusių meteoritų rinkinį. Pateikęs Institutui liudytojų parodymus, meteoritų rinkinius ir cheminės analizės rezultatus Bio įrodė, kad šie akmenys tikrai atskriejo iš kosmoso. 1804 m. Bio kartu su kitu prancūzų fiziku J. L. Gei – Liusaku atliko skrydį oro balionu į 4000 m aukštį norėdami išmatuoti, kaip keičiasi su aukščiu Žemės magnetinis laukas. Tai buvo pirmasis moksliniu tikslu atliktas oro baliono skrydis. 1806 m. Bio buvo paskirtas į Ilgumų biuro astronomo asistento pareigas. Jis atlikinėjo geodezinius darbus Italijoje, Anglijoje ir paskelbė nemažai darbų apie Žemės formą. 1809 m. Bio gavo astronomijos profesoriaus vietą Prancūzijos universitete.1820 m. jis kartu su F. Savaru eksperimentiškai atrado vieną svarbiausių elektromagnetizmo dėsnių, aprašančių, kaip laidininku tekančios elektros srovės sukuriamo magnetinio lauko intensyvumas, priklauso nuo atstumo nuo laidininko. Šis dėsnis vadinamas Bio – Savaro dėsniu. Bio tyrinėjo, kaip šviesą poliarizuoja įvairūs tirpalai. Už šiuos darbus 1840 m. Bio buvo apdovanotas Londono Karališkosios draugijos Rumfordo medaliu. Žanas – Baptistas Bio mirė Paryžiuje 1862 m. vasario 3 d. Jis buvo išrinktas Londono Karališkosios draugijos užsienio nariu, Švedijos karališkosios mokslų akademijos nariu, Amerikos menų ir mokslų akademijos garbės nariu. Bio taip pat yra gavęs valstybinių apdovanojimų: jam buvo suteiktas Garbės Legiono ordino riterio ir komandoro vardai. Bio vardu yra pavadintas krateris Mėnulyje, mineralas biotitas, kyšulys Grenlandijoje ir gatvė Paryžiuje. Šaltinis: Panaudotas A. Kazlausko straipsnis leidinyje Lietuvos dangus 2024 m. Nuotrauka: Metropolitan Museum of Art (Picryl archyvas)

Šis ypatingas užsiėmimas prisideda ir prie svarbių bei didelių pradžių ar atradimų, tokių kaip, pirmosios lietuviškų palydovų LitSat-1 ir LituanicaSat-1 misijos. Kviečiame pasiklausyti dr. Simono Kareivos, Vilniaus universiteto radijo mėgėjų klubo stigėjo, pasakojimo apie tai, ką tie radijo mėgėjai veikia.