Archyvas

Gruodžio 13-oji – Šviesos arba Šv. Liucijos diena. Šventoji Liucija – tai III-IV a. sandūroje Sirakūzuose gyvenusi mergelė. Neišsižadėjo krikščionybės nei grasinama atiduoti į gėdos namus, nei deginama ugnimi, žudoma kalaviju. Iš šventosios legendos sureikšminta tyrumo ir ugnies simbolika, taip reikalinga šio meto gamtos nykimo slegiamam žmogui. Todėl didelę reikšmę šią dieną turi namuose uždegtos žvakės ar girliandos, lauke sukurti laužai. Skleidžiama šviesa tepripildo namus vilties, jaukumo ir laimės! Ši diena taip pat glaudžiai susijusi su saulės sugrįžimu, – nuo gruodžio 13žsios iki pat Kūčių saulė leisi tuo pačiu metu, tik ryte patekės kokia minute vėliau. Tamsusis periodas tarsi sustoja ir nebeilgėja… Nuo Šv. Liucijos iki Kalėdų teliko vos 12 dienų, todėl senovės lietuviai manė, kad kiekviena šio tarpsnio diena nurodo, kokie bus orai ateinančiais metais, visus dvylika mėnesių. Žinoma, nuo to priklausys ir būsimas  derlius, o tai taip svarbu žemdirbiams. Orus burdavo ir iš druskos žiupsnelių. Prie durų slenksčio paberdavo jų dvylika ir stebėdavo, kuris greičiausiai sudrėks. Tai reikšdavo, jog tas mėnuo bus pats lietingiausias.  

Gruodžio 6-oji – Šv. Mikalojaus diena, skirta pagerbi pagrindiniam žemdirbio pagalbininkui – arkliui. Arklys žmogui kitados buvo ne tik svarbi darbo priemonė,  tačiau ir kalendorinių švenčių apeigų dalyvis, o jo motyvai nugulė raižiniuose, namų apyvokos daiktų puošmenose, dainose ir sakmėse. Senieji Lietuvos gyventojai, prūsai, į mirusiojo kapą ant kartu dedamų urnų ar puodų vaizdavo arklius kartu su kitais dangaus ženklais – saule ir žvaigždėmis. Lietuvių liaudies mene galime išvysti vaizduojamus arklių siluetus ar arklių poras, tarp kurių išauga gyvybės medis, o jie patys apsupti saulės ir kitais dangaus ženklais, arba  žirgą su raiteliu tarp saulės ir žalčio-gyvatės simbolių. Senuosiuose Lietuvos kaimo papročiuose prieš pradedant arti dirvą arklys buvo pasmilkomas šermukšnio, kadagio, žilvičio šakelės dūmais. Manyta, kad tai apsaugo gyvulį nuo piktų jėgų ir ligų. O štai kitur arkliui duodavo pirmojo derliaus apeiginės duonos paragauti, ar rugiapjūtės vainiką pauostyti, kad rugiai būtų tokie gražūs, kaip juos uodęs arklys. Užgavėnių šventės metu arklys atliko svarbų vaidmenį sugrįžtančios saulės apeigose. Saulės ir arklio motyvas glaudžiai susijęs su to meto žmogaus pasaulėžiūra. Buvo manoma, kad po žiemos solsticijos saulė grįžta moliniais ratais pakinkytais šyvais žirgais, o vasaros solsticijos metu palieka mus vežimu, kuriame įkinkyti du balti žirgai. Įdomu tai, kad kitados šį reiškinį,  nuo kurio dienos trumpėdavo ir ilgėdavo, kitos tautos įsivaizdavo panašiai. Skyrėsi tik tų stebuklingų žirgų išvaizda. Antai latvių saulė važinėja dviem auksiniais žirgais, slovėnų – margu vežimu, kuriame pakinkyti auksinis, sidabrinis ir deimantinis žirgai. Peržiemoję ir pailsėję, gausiai pamaitinti avižomis Kūčių naktį arkliai vėl skubės saulės parsivežti ir pavasario pradžios pranašauti.  

„Pioneer 10“ – bepilotis NASA erdvėlaivis, skirtas daugiausia Jupiterio tyrimams. Iš esmės „Pioneer 10“ yra pirmasis zondas, praskriejęs Saulės sistemos ribą, tačiau jis dar nekirto Koiperio žiedo. 1969 m. patvirtinus „Pioneer“ programą, „Pioneer 10“ ir jo „dvynys“ „Pioneer 11“ buvo sukurti taip, kad patvirtintų savo vardą (liet. pradininkas) – tai buvo pirmieji kosminiai laivai, surinkę informaciją apie asteroidų žiedą ir nufotografavę Jupiterį iš arti. Pirmosios Jupiterio nuotraukos Žemę pasiekė 1973 m gruodžio 3 d. 1973 m. kovo 3 d. pasiekė trečiąjį kosminį greitį. „Pioneer 10“ tapo pirmuoju erdvėlaiviu praskriejusiu pro Jupiterį 1973 m. gruodžio mėnesį. Zondas atliko daug vertingų tyrimų, kol 1997 m. kovo 31 d. baigė savo misiją. Paskutinis, labai silpnas „Pioneer 10“ signalas buvo užfiksuotas 2003 m. sausio 23 d., tada šis zondas buvo už 12 milijardų km nuo Žemės. Bandymas užmegzti kontaktą su „Pioneer 10“ 2003 m. vasario 7 d. buvo nesėkmingas. Paskutinis sėkmingas telematavimas įvyko 2002 m. balandžio 27 d., kiti signalai buvo per silpni zondo vietai nustatyti. Ryšys su „Pioneer 10“ buvo prarastas, ko gero, dėl per didelio atstumo ir senkančios energijos. Paskutinis bandymas kontaktuoti su zondu įvyko 2006 m. kovo 4 d., tačiau atsakymo nesulaukta. Į „Pioneer 10“ buvo įtaisyta metalinė plokštė su informacija nežemiškoms civilizacijoms. „Pioneer 10“ keliauja link Aldebarano Tauro žvaigždyne. Jei Aldebaranas neturėtų gravitacijos, „Pioneer 10“ šią žvaigždę pasiektų per 2 milijonus metų. Šaltinis: Vikipedija. Nuotrauka: NASA

XVIII – ame amžiuje Saulės sistema „baigdavosi“ ties Saturnu, žinomu nuo neatmenamų laikų. Nieks net negalvojo, kad už jo slepiasi kitos planetos. 42 metų profesionalus muzikantas Viljamas Heršelis gyvenimui užsidirbdavo mokydamas muzikos ir grodamas smuiku ir obojumi vietos orkestre, bet didžioji aistra jo gyvenime buvo – astronomija. Frederichas Viljamas Heršelis gimė 1738 m. lapkričio 15 d. Hanoveryje, Vokietijoje. Pertraukose tarp muzikos pamokų jis šlifuodavo metalinius teleskopų veidrodžius, vakarais koncertuodavo, naktimis stebėdavo žvaigždes. Kartu gyvenę jaunesnysis brolis Aleksandras ir sesuo Karolina, buvo pagrindiniai jo pagalbininkai buityje, gaminant instrumentus, apdorojant stebėjimų rezultatus. 1781 m. kovo 13 d. jis stebėjo dangaus šviesulius Tauro žvaigždyne. Viena iš žvaigždžių pasirodė gana keista – vietoj spindinčio taško buvo matomas mažas diskelis, todėl savo užrašuose Heršelis pažymėjo: „tai arba neįprasta žvaigždė apsupta ūko, arba kometa“. Pirmiausia objektą jis įvardino kaip kometą ir apie tai pranešė Karališkajai draugijai. Praėjus 2 mėnesiams nuo Heršelio atradimo, Peterburge, akademikas Andrejus Lekselis apskaičiavo šio dangaus kūno orbitą, parodančią, kad jis skrieja aplink Saulę ratu. Orbitos spindulys buvo 19 kartų didesnis už Žemės orbitos spindulį. Įdomiausia tai, kad Heršelio atrastas objektas judėjo apskritimine orbita, būdinga planetoms, tuo tarpu kometų orbitos yra parabolinės. Tapo aišku, jog Heršelis atrado naują planetą ir „praplėtė“ Saulės sistemos ribas dvigubai. Urano atradimas nulėmė tolesnę Heršelio karjerą. Karalius Georgas III, pats būdamas dideliu astronomijos entuziastu, nežiūrint į tai, kad planeta nebuvo pavadinta jo vardu, suteikė atradėjui riterio titulą ir 1782 m paskyrė jį Karališkuoju astronomu, o jo seserį Karoliną – Karališkojo astronomo padėjėja. Jiems iki gyvenimo pabaigos buvo paskirta 200 ir 50 svarų sterlingų alga. Karalius išskyrė lėšų observatorijos statybai į vakarus nuo Londono, netoli Vindzoro pilies. Per 40 metų Heršelis observatorijoje atliko daug astronominių atradimų. Kokie jie: šlifavo teleskopų metalinius veidrodžius, atrado 2 Urano palydovus, 2 Saturno palydovus, išmatavo Saturno ir jo žiedų apsisukimo periodus, atrado Marso poliarinių kepurių sezoninius dydžių pasikeitimus. 1784 m nustatė plokščią mūsų galaktikos formą. 1791 m. Heršelis pateikė žvaigždžių ir jų spiečių sutankėjimo iš difuzinės medžiagos, veikiant gravitacijai, hipotezę. Atrado virš 2500 naujų galaktikų (tada tai buvo vadinama ūkais), sudarė jų katalogus, nustatė, kad galaktikos telkiasi į milžiniškas sistemas bei tirdamas Saulės spektrą, 1800 m atrado infraraudonuosius spindulius. Frederikas Viljamas Heršelis – vokiečių kilmės anglų astronomas mirė 1822 m rugpjūčio 25 d. Šaltinis: Galspace.spb. Nuotrauka: Enlarged scan of BHC2764.CT: Sir William Herschel, 1738-1822, Art UK

Rugsėjo 28 dieną Lietuvos etnokosmologijos muziejaus komanda Vilnius Space Days „Pamatyk kosmosą iš arti“ renginio metu lankytojams pristatė išskirtinę meteoritų kolekciją, Saulės stabėjimui skirtą teleskopą, edukacijų „Paukščių Takas – mūsų namai“ metu supažindino lankytojus su šios galaktikos ypatybėmis. Norime padėkoti Inovacijų agentūrai už suteiktą galimybę ir nepamirštamas renginio akimirkas. Muziejaus bendruomenės tikslas yra supažindinti visuomenę su kosmoso platybėmis ir vakar tam turėjome nepakartojamą progą! Dėkojame visiems aplankiusiems mūsų stendą ir taip aktyviai įsitraukusiems į veiklas bei diskusijas. Lauksime jūsų kituose renginiuose ir muziejuje!

Kanaveralo kyšulis, 2021 m. rugsėjo 15 d., „Inspiration 4“ – pirmosios pasaulyje civilinės žmonių kosminių skrydžių misijos į orbitą įgula oficialiai pradėjo naują kosmoso tyrinėjimų erą. „SpaceX Falcon 9“ raketa buvo pakeltas erdvėlaivis „Dragon” iš istorinio paleidimo komplekso 39A NASA Kenedžio kosmoso centre. „Inspiration 4” 3 dienas sukosi orbita aplink Žemę 585 km aukštyje. Įgulą sudarė 4 nariai: misijos vadas Jared Isaacman, Dr. Sian Proctor, Chris Sembroski, Hayley Arceneaux. Bendras įgulos tikslas buvo ne tik skristi į kosmosą, bet ir reikšmingai prisidėti prie kovos su vaikų vėžio išgydymu Žemėje. Ši misija buvo skirta ir surinkti lėšų Šv. Judo vaikų mokslinių tyrimų ligoninei, kur viena iš misijos dalyvių – H. Arceneaux – buvo vaikystėje gydoma, o dabar ten dirba. Po maždaug trijų dienų kelionės „Inspiration 4“ komanda grįžo  į Žemės atmosferą ir švelniai nusileido prie Floridos krantų. Misijos vadas Jared Isaacman į kosmosą nugabeno Lietuvos vėliavą. Tai didžiausia ir aukščiausiai kosmose pabuvojusi Lietuvos vėliava. Šiuo metu vėliava eksponuojama Lietuvos etnokosmologijos muziejaus apžvalgos aikštelėje. Šio, Lietuvai svarbaus įvykio iniciatorius, Shift4 Payments Lithuania vadovas Tadas Vizgirda.