Archyvas

„Pioneer 10“ – bepilotis NASA erdvėlaivis, skirtas daugiausia Jupiterio tyrimams. Iš esmės „Pioneer 10“ yra pirmasis zondas, praskriejęs Saulės sistemos ribą, tačiau jis dar nekirto Koiperio žiedo. 1969 m. patvirtinus „Pioneer“ programą, „Pioneer 10“ ir jo „dvynys“ „Pioneer 11“ buvo sukurti taip, kad patvirtintų savo vardą (liet. pradininkas) – tai buvo pirmieji kosminiai laivai, surinkę informaciją apie asteroidų žiedą ir nufotografavę Jupiterį iš arti. Pirmosios Jupiterio nuotraukos Žemę pasiekė 1973 m gruodžio 3 d. 1973 m. kovo 3 d. pasiekė trečiąjį kosminį greitį. „Pioneer 10“ tapo pirmuoju erdvėlaiviu praskriejusiu pro Jupiterį 1973 m. gruodžio mėnesį. Zondas atliko daug vertingų tyrimų, kol 1997 m. kovo 31 d. baigė savo misiją. Paskutinis, labai silpnas „Pioneer 10“ signalas buvo užfiksuotas 2003 m. sausio 23 d., tada šis zondas buvo už 12 milijardų km nuo Žemės. Bandymas užmegzti kontaktą su „Pioneer 10“ 2003 m. vasario 7 d. buvo nesėkmingas. Paskutinis sėkmingas telematavimas įvyko 2002 m. balandžio 27 d., kiti signalai buvo per silpni zondo vietai nustatyti. Ryšys su „Pioneer 10“ buvo prarastas, ko gero, dėl per didelio atstumo ir senkančios energijos. Paskutinis bandymas kontaktuoti su zondu įvyko 2006 m. kovo 4 d., tačiau atsakymo nesulaukta. Į „Pioneer 10“ buvo įtaisyta metalinė plokštė su informacija nežemiškoms civilizacijoms. „Pioneer 10“ keliauja link Aldebarano Tauro žvaigždyne. Jei Aldebaranas neturėtų gravitacijos, „Pioneer 10“ šią žvaigždę pasiektų per 2 milijonus metų. Šaltinis: Vikipedija. Nuotrauka: NASA

XVIII – ame amžiuje Saulės sistema „baigdavosi“ ties Saturnu, žinomu nuo neatmenamų laikų. Nieks net negalvojo, kad už jo slepiasi kitos planetos. 42 metų profesionalus muzikantas Viljamas Heršelis gyvenimui užsidirbdavo mokydamas muzikos ir grodamas smuiku ir obojumi vietos orkestre, bet didžioji aistra jo gyvenime buvo – astronomija. Frederichas Viljamas Heršelis gimė 1738 m. lapkričio 15 d. Hanoveryje, Vokietijoje. Pertraukose tarp muzikos pamokų jis šlifuodavo metalinius teleskopų veidrodžius, vakarais koncertuodavo, naktimis stebėdavo žvaigždes. Kartu gyvenę jaunesnysis brolis Aleksandras ir sesuo Karolina, buvo pagrindiniai jo pagalbininkai buityje, gaminant instrumentus, apdorojant stebėjimų rezultatus. 1781 m. kovo 13 d. jis stebėjo dangaus šviesulius Tauro žvaigždyne. Viena iš žvaigždžių pasirodė gana keista – vietoj spindinčio taško buvo matomas mažas diskelis, todėl savo užrašuose Heršelis pažymėjo: „tai arba neįprasta žvaigždė apsupta ūko, arba kometa“. Pirmiausia objektą jis įvardino kaip kometą ir apie tai pranešė Karališkajai draugijai. Praėjus 2 mėnesiams nuo Heršelio atradimo, Peterburge, akademikas Andrejus Lekselis apskaičiavo šio dangaus kūno orbitą, parodančią, kad jis skrieja aplink Saulę ratu. Orbitos spindulys buvo 19 kartų didesnis už Žemės orbitos spindulį. Įdomiausia tai, kad Heršelio atrastas objektas judėjo apskritimine orbita, būdinga planetoms, tuo tarpu kometų orbitos yra parabolinės. Tapo aišku, jog Heršelis atrado naują planetą ir „praplėtė“ Saulės sistemos ribas dvigubai. Urano atradimas nulėmė tolesnę Heršelio karjerą. Karalius Georgas III, pats būdamas dideliu astronomijos entuziastu, nežiūrint į tai, kad planeta nebuvo pavadinta jo vardu, suteikė atradėjui riterio titulą ir 1782 m paskyrė jį Karališkuoju astronomu, o jo seserį Karoliną – Karališkojo astronomo padėjėja. Jiems iki gyvenimo pabaigos buvo paskirta 200 ir 50 svarų sterlingų alga. Karalius išskyrė lėšų observatorijos statybai į vakarus nuo Londono, netoli Vindzoro pilies. Per 40 metų Heršelis observatorijoje atliko daug astronominių atradimų. Kokie jie: šlifavo teleskopų metalinius veidrodžius, atrado 2 Urano palydovus, 2 Saturno palydovus, išmatavo Saturno ir jo žiedų apsisukimo periodus, atrado Marso poliarinių kepurių sezoninius dydžių pasikeitimus. 1784 m nustatė plokščią mūsų galaktikos formą. 1791 m. Heršelis pateikė žvaigždžių ir jų spiečių sutankėjimo iš difuzinės medžiagos, veikiant gravitacijai, hipotezę. Atrado virš 2500 naujų galaktikų (tada tai buvo vadinama ūkais), sudarė jų katalogus, nustatė, kad galaktikos telkiasi į milžiniškas sistemas bei tirdamas Saulės spektrą, 1800 m atrado infraraudonuosius spindulius. Frederikas Viljamas Heršelis – vokiečių kilmės anglų astronomas mirė 1822 m rugpjūčio 25 d. Šaltinis: Galspace.spb. Nuotrauka: Enlarged scan of BHC2764.CT: Sir William Herschel, 1738-1822, Art UK

Rugsėjo 28 dieną Lietuvos etnokosmologijos muziejaus komanda Vilnius Space Days „Pamatyk kosmosą iš arti“ renginio metu lankytojams pristatė išskirtinę meteoritų kolekciją, Saulės stabėjimui skirtą teleskopą, edukacijų „Paukščių Takas – mūsų namai“ metu supažindino lankytojus su šios galaktikos ypatybėmis. Norime padėkoti Inovacijų agentūrai už suteiktą galimybę ir nepamirštamas renginio akimirkas. Muziejaus bendruomenės tikslas yra supažindinti visuomenę su kosmoso platybėmis ir vakar tam turėjome nepakartojamą progą! Dėkojame visiems aplankiusiems mūsų stendą ir taip aktyviai įsitraukusiems į veiklas bei diskusijas. Lauksime jūsų kituose renginiuose ir muziejuje!

Kanaveralo kyšulis, 2021 m. rugsėjo 15 d., „Inspiration 4“ – pirmosios pasaulyje civilinės žmonių kosminių skrydžių misijos į orbitą įgula oficialiai pradėjo naują kosmoso tyrinėjimų erą. „SpaceX Falcon 9“ raketa buvo pakeltas erdvėlaivis „Dragon” iš istorinio paleidimo komplekso 39A NASA Kenedžio kosmoso centre. „Inspiration 4” 3 dienas sukosi orbita aplink Žemę 585 km aukštyje. Įgulą sudarė 4 nariai: misijos vadas Jared Isaacman, Dr. Sian Proctor, Chris Sembroski, Hayley Arceneaux. Bendras įgulos tikslas buvo ne tik skristi į kosmosą, bet ir reikšmingai prisidėti prie kovos su vaikų vėžio išgydymu Žemėje. Ši misija buvo skirta ir surinkti lėšų Šv. Judo vaikų mokslinių tyrimų ligoninei, kur viena iš misijos dalyvių – H. Arceneaux – buvo vaikystėje gydoma, o dabar ten dirba. Po maždaug trijų dienų kelionės „Inspiration 4“ komanda grįžo  į Žemės atmosferą ir švelniai nusileido prie Floridos krantų. Misijos vadas Jared Isaacman į kosmosą nugabeno Lietuvos vėliavą. Tai didžiausia ir aukščiausiai kosmose pabuvojusi Lietuvos vėliava. Šiuo metu vėliava eksponuojama Lietuvos etnokosmologijos muziejaus apžvalgos aikštelėje. Šio, Lietuvai svarbaus įvykio iniciatorius, Shift4 Payments Lithuania vadovas Tadas Vizgirda.  

  Ant dangaus Sietynas – Tai  mano brolelis, Šviesiosios žvaigždelės – Tai mano seselės (KID 1244, p.251) Lietuvių liaudies dainose dangaus kūnų prilyginimas žemiškajai šeimai atskleidžia nepaprastai glaudų ryšį tarp žmogaus ir Visatos. Brolelis, kuris vis ankščiau pasirodo naktiniame rugsėjo danguje – Plejades– padrikasis žvaigždžių spiečius, išsidėstęs Tauro žvaigždyne netaisyklingo keturkampio forma, kuri primena vežimą. Stebėdami jo padėtį dangaus skliaute, žemdirbiai galėjo nustatyti žemės darbų laiką. Pavasarį Sietynas besileisdamas vakaro žaroje pranešdavo, kad dirvą arti laikas, o trumpam pasirodydamas rytmetį liepos dešimtąją – apie lietingojo periodo laikotarpį, na, o rugsėjo pradžioje, būdamas aukščiausiame savo pakilimo taške, kviesdavo žemdirbius į laukus žiemkenčių sėti. Šiam darbui žmogus ruošdavosi itin kruopščiai, lyg pirmosios vagos arimui pavasarį. Svarbus momentas – tinkama mėnulio fazė. Geriausias laikas – trečioji mėnulio pilnaties diena ir ta savaitės diena, kurią yra gimęs pats sėjėjas.  Geras ženklas, jei sėjos rytą po pievą tirštas rūkas braidžios ir gaili rasa bus iškritus. Itin svarbūs bendri šeimyniniai pusryčiai, – manyta, kad tuomet vilkas bandos neišgrobstys. Po jų baltais švariais marškiniais apsivilkęs sėjėjas trumpam prisėsdavo ant „zaslano“, persižengnodavo, paimdavo sėtuvę, išsmilkytą šventais žolynais, ir išeidavo į laukus. Tiesa, darbus baigti būtina iki saulės laidos, nes mėnuliui apšviestus sėklą, javai bus dirsėti. Pasėjus senugalyje – rugių pasėlių kenkėjai nepuls, o per mėnulio jaunatį – šiaudas silpnas užaugs. Tačiau jei šiaurys danguje smulkius garbanotus debesėlius gainios, – tuomet pats laikas ruoštis į laukus ir duonos kelią nuo grūdo iki kepalėlio ant  stalo pradėti. Straipsnį parengė Lietuvos etnokosmologijos muziejaus muziejininkė Jūratė Zamuškienė remiantis etnologų surinkta medžiaga. Nuotraukoje matomos muziejinės vertybės saugomos Lietuvos etnokosmologijos muziejaus fonduose. Kretilas – rėtis grūdams vėtyti kresčiuojant. Jo dydis ir sieto tankumas priklausė nuo paskirties. Pirmajam vėtymui darytas retesnis, antrajam tankesnis.  

Persų astronomas, matematikas, istorikas ir kalbininkas Al – Birūnis (Abu Rayhan Muhammad ibn Ahmad al – Biruni) gimė Kato (dabartinis Uzbekijos Karakalpakijos autonominės respublikos miestas Birunijus) priemiestyje 973 metų rugsėjo 4 d. Pirmuosius savo gyvenimo metus jis praleido Chorezme studijuodamas islamo teisę, matematiką, astronomiją, mediciną ir teologiją. Apie 1000 m. jis paskelbė savo pirmąjį didelį veikalą „Senųjų tautų chronologija“, kuriame labai išsamiai aprašė Chorezmo, persų, žydų, iranėnų, arabų, graikų kalendorius. Al – Birūnį galima vadinti pirmuoju indologu. Jis gerai žinojo senovės graikų astronomiją ir savo 1030 m. baigtoje knygoje „India“ lygino abiejų šalių astronomijos darbus. Svarbiausioje astronomijos knygoje „Masūdo kanonas“, sudarytoje iš 11 traktatų, Al – Birūnis aprašo svarbiausias astronomijos ir kosmologijos sąvokas, įvairių tautų kalendorius, geodeziją ir geografiją, trigonometrijos sąvokas, Saulės judėjimo dėsnius, Mėnulio judėjimą, žvaigždes ir planetas, pateikiama 1029 žvaigždžių ryškių lentelė. Iš visų 146 žinomų jo veikalų (išlikę tik 22) didesnė dalis skirta astronomijai ir matematikai. Al – Birūnio vardas įamžintas ne tik minėto Uzbekijos miesto pavadinime, tačiau ir daugelyje šios šalies miestų – jo vardu pavadintos gatvės ir mokslo įstaigos. Taškente ir Teherane Al – Birūniui pastatyti paminklai, Mėnulyje jo vardu pavadintas krateris, asteroidas 9936 (Al – Biruni). Šaltinis: Algirdo Kazlausko straipsnis publikuotas leidinyje „Lietuvos dangus 2023“. Nuotrauka: Encyclopædia Britannica <https://www.britannica.com/biography/al-Biruni#/media/1/66790/128817>