Archyvas

Tunguskos incidentas – sprogimas, įvykęs Sibire, Akmenuotosios Tunguskos (Podkamennaja Tunguska) upės baseine, 1908 m. birželio 30 d. Keletą sekundžių iki sprogimo apie 800 km spinduliu buvo matomas ryškus bolidas, skriejęs į šiaurės vakarus. Sprogimas buvo girdimas apie 1000 km nuo epicentro. Taigos medžiai buvo išguldyti 2000 km² plote. Sprogimo sukeltos seisminė ir smūginė oro bangos užregistruotos net Vakarų Europoje. Sprogimo galia galėjo sudaryti apie 15 mln. tonų trotilo galios. Kritimo vietoje nebuvo rasta nė vieno meteorito gabalo, tik meteoritinių dulkių. Ko gero, tikrosios tiesos niekada iš tikrųjų ir nesužinosime – bet remiantis recenzuotu moksliniu straipsniu, didelis iš geležies sudarytas asteroidas, įsiveržiantis į Žemės atmosferą santykinai mažame aukštyje, sukeliantis smūginę bangą ir toliau nuskriejantis į kosmosą galėjo sukelti Tunguskos įvykius atitinkančius padarinius. Incidento kaltininku greičiausiai buvo geležies meteoritas, kurio skersmuo siekė nuo 100 iki 200 metrų ir kuris Žemės atmosfera nuskriejo 3000 kilometrų. Jo greitis negalėjo būti mažesnis nei 11,2 kilometro per sekundę (40 320 km/h) ir jis negalėjo lėkti mažesniame nei 11 kilometrų aukštyje. Sprogimui paaiškinti iškeltos ir meteoritui alternatyvios hipotezės, kurios šiuo metu yra mažiau populiarios: Iš žemės išsiveržusio didelio metano dujų debesies sprogimas, maža juodoji skylė, kuri pervėrė Žemę kiaurai (tačiau nėra duomenų apie antrą panašų sprogimą, kurį tokia skylė turėjo palikti išlėkdama kitoje Žemės pusėje), antimaterijos gabalas (nors apie tokių egzistavimą astronomai duomenų neturi), dėl stiprių magnetinių audrų atmosferoje savaime prasidėjusi termobranduolinė reakcija, ateivių kosminis laivas, Nikolo Teslos bokštas, kuriame buvo sukauptas itin didelis elektros krūvis, kuris eksperimento metu buvo paleistas į už kelių tūkstančių kilometrų esančią negyvenamą teritoriją, NSO avarija ir kt. Šaltinis: Vikipedija, LRytas.

Lietuvos etnokosmologijos muziejus kviečia lankytojus į naują edukaciją „Paukščių Takas – mūsų namai”. Edukacijos tikslas – supažindinti mokinius su Paukščių Tako galaktika. Kas tai yra, iš ko susideda galaktikos ir ką mes apie jas žinome. Edukacijos metu išsiaiškinsime kokios yra dabartinės žinios apie mūsų Galaktiką ir ką žmonės dažniausiai įsivaizduoja neteisingai. Edukacija susideda iš paskaitos, viktorinos ir pokalbio. Ši edukacinė programa prisideda prie gilesnio supratimo kaip paprastai ir aiškiai kalbėti apie sudėtingus, bet be galo įdomius astronominius objektus ir reiškinius. Edukacija skirta 5 – 10 klasių mokiniams. Registracija į edukacijas tel. nr. +37061520688.

Blaise Pascal (Blezas Paskalis; 1623 m. birželio 19 d. – 1662 m. rugpjūčio 19 d.) – prancūzų filosofas, matematikas, fizikas. Gimė Klermonte, Prancūzijoje. Dar vaikystėje Blezas laikytas matematikos genijumi, būdamas 16 metų, sukūrė kūgio pjūvio teoriją, po trejų metų sukonstravo skaičiavimo mašiną, 1647 metais atrado hidraulinio preso veikimo principą, taip pat galimybę barometru matuoti oro slėgį. Tarptautinėje matavimo sistemoje (SI) slėgio matavimo vienetas yra Paskalis (Pa) – tai slėgis veikiantis 1 m2 plotą 1 Niutono (N) jėga. Taip pat Paskalis dirbo ir tikimybių teorijos srityje, 1654 metais atrado Paskalio trikampį bei jį paaiškinančią teoriją. Vėliau atitolo nuo matematikos ir fizikos ir užsiėmė religine filosofija. Jį patraukė jansenistų religinio sąjūdžio idėjos. Ketino parašyti veikalą „Krikščionybės apologija“, bet nespėjo – sukliudė mirtis. Po Paskalio mirties rasti rankraščiai – medžiaga „Krikščionybės apologijai“ – buvo 1670 m. išleisti pavadinimu „Pono Paskalio mintys apie religiją ir kai kuriuos kitus klausimus, rastos po jo mirties tarp jo popierių“. Vėliau šį fragmentišką veikalą imta vadinti tiesiog „Mintimis“ (Pensées). Blezas Paskalis sukūrė pirmąją skaičiavimo mašiną – Paskalina (kompiuterio prototipą) (1642 metais). Šaltinis: Vikipedija.

Birželio 27 d. 14:30, kviečiame į susitikimą su dr. Inga Popovaite „Gyvenimas Marso dykumų tyrimų stotyje: lyčių lyderystės skirtumai kosmoso analogo erdvėse“. Dr. Inga Popovaitė – Kauno technologijų universiteto sociologė, daktaro laipsnį įgijusi Ajovos universitete. Mokslininkė savo tyrimus vykdė labai išskirtinėje vietoje – Marso dykumų tyrimų stotyje. Aplinka šioje dykumoje primena Marso paviršių, todėl tai leidžia pajusti galimus šios planetos iššūkius. Kosmoso analogijos misijos – viena iš galimybių pajusti gyvenimo ypatumus kosmose net nepalikus mūsų planetos Žemės. Šiose misijose dalyviai susiduria su kasdieniais iššūkiais, tokiais kaip buitis, atskirtis nuo artimųjų, buvimas ribotoje erdvėje su gana mažai pažįstamais žmonėmis. Šios misijos metu dr. Inga Popovaitė turėjo galimybę pajusti ne tik gyvenimo Marso paviršiaus simuliacijoje ypatybes, tačiau ir iš arti patyrinėti lyčių lyderystės skirtumus kosmoso analogo erdvėse. Mokslininkė atkreipia dėmesį į tai, kad duomenų apie moteris kosmose yra labai mažai, todėl naudodamasi sukaupta medžiaga iš mišrių grupių darbo kosmoso analogijos misijose, atliko tyrimą apie galimus grupių dinamikos iššūkius. Į renginį kviečiame registruotis tel. nr. +37061520688, renginys nemokamas.  

Lietuvos etnokosmologijos muziejus kviečia lankytojus į naują edukaciją „Paukščių Takas – mūsų namai”. Edukacijos tikslas – supažindinti mokinius su Paukščių Tako galaktika. Kas tai yra, iš ko susideda galaktikos ir ką mes apie jas žinome. Edukacijos metu išsiaiškinsime kokios yra dabartinės žinios apie mūsų Galaktiką ir ką žmonės dažniausiai įsivaizduoja neteisingai. Edukacija susideda iš paskaitos, viktorinos ir pokalbio. Ši edukacinė programa prisideda prie gilesnio supratimo kaip paprastai ir aiškiai kalbėti apie sudėtingus, bet be galo įdomius astronominius objektus ir reiškinius. Edukacija skirta 5 – 10 klasių mokiniams. Registracija į edukacijas tel. nr. +37061520688.

Broliai Mongolfjė (pranc. de Montgolfier), Joseph-Michel (adapt. Žozefas Mišelis, gimė 1740 m. rugpjūčio 26 d. Ardešo departamente, (Prancūzija), mirė 1810 m. birželio 26 d. Hero departamente), ir Jacques-Étienne (adapt. Žakas Etjenas, gimė 1745 m. sausio 6 d. Ardešo departamente, (Prancūzija), mirė 1799 m. rugpjūčio 2 d. Ardešo departamente. Broliai – oreivystės pradininkai, oro baliono išradėjai. Broliai Mongolfjė gimė popieriaus gamintojo šeimoje. Jie abu domėjosi fizika, matematika, oreivyste, o Žakas Etjenas taip pat studijavo architektūrą. Broliai pirmieji pasaulyje išbandė iš audinio, padengto alūnu ir pripildyto dūmų (vėliau – karšto oro) pagamintą karšto oro balioną. 1782 m. Žozefas Mišelis mąstydamas apie tuomet aktualų klausimą – Ispanijos vykdytą Gibraltaro apsiaustį, svarstė galimybes paimti tvirtovę kariuomenei puolant oru. 1782 m. gruodį Žozefas Mišelis atliko pirmuosius bandymus paleisti oro pripildytą balioną. Jiems pavykus, broliai nusprendė viešai pademonstruoti karšto oro baliono galimybes. Pirmasis baliono skrydis įvyko 1783 m. birželio 4 d. Anonė (Annonay) vietovėje Ardešo departamente, stebint grupei asmenų. Balionas pakilo iki 1600–2000 metrų aukščio ir per 10 minučių nuskriejo apie 2 km. 1783 m. rugsėjo 19 d. balionas su pintine, kurioje buvo avis, gaidys ir antis, priešais Versalio rūmus buvo pademonstruotas Prancūzijos karaliui Liudvikui XVI. 1783 m. lapkričio 21 d. pirmą kartą oro balionu skrido žmonės – fizikas Jean-François Pilâtre de Rozier ir markizas François Laurent d’Arlandes. Žozefas Mišelis, be oro baliono, taip pat sukūrė kitų techninių priemonių – hidraulinį taraną, garintuvą. Broliai tapo Prancūzijos akademijos nariais. Šaltinis: Vikipedija. Nuotrauka: Library of Congress via Picryl.com