Archyvas

Broliai Mongolfjė (pranc. de Montgolfier), Joseph-Michel (adapt. Žozefas Mišelis, gimė 1740 m. rugpjūčio 26 d. Ardešo departamente, (Prancūzija), mirė 1810 m. birželio 26 d. Hero departamente), ir Jacques-Étienne (adapt. Žakas Etjenas, gimė 1745 m. sausio 6 d. Ardešo departamente, (Prancūzija), mirė 1799 m. rugpjūčio 2 d. Ardešo departamente. Broliai – oreivystės pradininkai, oro baliono išradėjai. Broliai Mongolfjė gimė popieriaus gamintojo šeimoje. Jie abu domėjosi fizika, matematika, oreivyste, o Žakas Etjenas taip pat studijavo architektūrą. Broliai pirmieji pasaulyje išbandė iš audinio, padengto alūnu ir pripildyto dūmų (vėliau – karšto oro) pagamintą karšto oro balioną. 1782 m. Žozefas Mišelis mąstydamas apie tuomet aktualų klausimą – Ispanijos vykdytą Gibraltaro apsiaustį, svarstė galimybes paimti tvirtovę kariuomenei puolant oru. 1782 m. gruodį Žozefas Mišelis atliko pirmuosius bandymus paleisti oro pripildytą balioną. Jiems pavykus, broliai nusprendė viešai pademonstruoti karšto oro baliono galimybes. Pirmasis baliono skrydis įvyko 1783 m. birželio 4 d. Anonė (Annonay) vietovėje Ardešo departamente, stebint grupei asmenų. Balionas pakilo iki 1600–2000 metrų aukščio ir per 10 minučių nuskriejo apie 2 km. 1783 m. rugsėjo 19 d. balionas su pintine, kurioje buvo avis, gaidys ir antis, priešais Versalio rūmus buvo pademonstruotas Prancūzijos karaliui Liudvikui XVI. 1783 m. lapkričio 21 d. pirmą kartą oro balionu skrido žmonės – fizikas Jean-François Pilâtre de Rozier ir markizas François Laurent d’Arlandes. Žozefas Mišelis, be oro baliono, taip pat sukūrė kitų techninių priemonių – hidraulinį taraną, garintuvą. Broliai tapo Prancūzijos akademijos nariais. Šaltinis: Vikipedija. Nuotrauka: Library of Congress via Picryl.com

Ryšiai su dangumi, pasireiškia tautos gyvenimo tradicijose, apeigose, materialiniame ir verbaliniame pavelde, moksle, technikoje, literatūroje, mene, filosofijoje, religijoje, futurologijoje. Kasdieniniame gyvenime dažnai šis ryšys buvo siejamas su tam tikra lauko darbų seka, šventėmis ir apeigomis. Suskaičiavus 40-dešimt dienų po Velykų atkeliauja šeštinės, o su jomis kartu pavasario sambariai. Jeigu apie Šeštines, Kryžiavos dienas, šiuolaikinis krikščionis turi žinių, kalbant apie pavasario sambarius kyla natūralus klausimas, kokia tai diena ir jos prasmė anuometinio žmogaus gyvenime? Pastaroji, baltiškoji šventė ilgainiui, metų tėkmėje, buvo sutapatinta su šeštinėmis. Šventė nustatoma atsižvelgiant į mėnulio fazę, o pagrindinis jos apeiginis tikslas apsaugoti pasėlius nuo vasaros sausrų ir ledų. Pavasario sambarių metu jaunimas susikibęs už rankų ir linksmai dainuodamas keliaudavo ratu aplink derantį lauką prašydami dievų gausaus derliaus. Taip pat laukuose ant kuolo pamaudavo raguočio kaukolę, buvo tikima, kad ji apsaugos nuo piktųjų dvasių . Na ir kaip gi be tradicinių-apeiginių patiekalų… Jeigu per Velykas valgome kiaušinius, per gandrines šaltanosius ir kratinių bandeles, pirmosios vagos dieną kiaušinienę iš kiaušinių sudėtų per Gandrines, tai šios šventės metu neapsieita be subertinio alaus (gaminamo iš kaimynų suneštų grūdų) ir kiaulės kojų su žirniais. Šešios kiaulės kojos simbolizavo būsimo derliaus gausą. Šeštinių šventinių pietų metu šeimininkės ruošdavo šeštinaičius – virtinius, kurie etnografiniuose regionuose buvo skirtingi: bulviniai, su mėsa užpilti spirgučiais ar miltiniai pagardinti aguonomis ar mėtomis. Ir suvalgyti buvo būtina šešis virtinius. Maldos kultas taip pat buvo itin svarbi kiekvienos prosenoviškos šventės dalis. Tris dienas prieš Šetines, per Kryžiavos dienas, žmonės lankydavo pakelės kryžius, išpuošdavo juos gėlių vainikais. Meldė dievų ir dangaus malonės, gausaus derliaus bei sveikatos. Straipsnį parengė Lietuvos etnokosmologijos muziejaus muziejininkė Jūratė Zamuškienė remiantis etnologų surinkta medžiaga. Nuotraukoje matomos muziejinės vertybės saugomos muziejaus fonduose.

Rašytojų rezidencijų programa „Parašyta Molėtų krašte“ vyks birželio 5 – 11 ir rugpjūčio 14 – 20 dienomis. Programa suteikia galimybę savaitę plėtoti būtent tą knygą ar kūrybinį projektą, kuris Jums dabar aktualiausias. Rezidencijos metu galėsite rinkti medžiagą, į ją gilintis, rašyti, perrašyti ar pradėti kurti iš naujo. Daugiau informacijos: https://moletai.rvb.lt/2023/04/25/kvieciame-rasytojus-i-rezidencija-moletu-kraste/

Dėmesio! Visos vietos į nemokamo sekmadienio (balandžio 30 d.) ekskursijas Lietuvos etnokosmologijos muziejuje yra rezervuotos. Šiuo metu laisvų vietų nėra. Norinčius apsilankyti nemokamo sekmadienio ekskursijose kviečiame registruotis gegužės 28 d. Daugiau informacijos ir registracija telefonu +37061520688.

Lietuvos etnokosmologijos muziejuje ekskursijos pavieniams lankytojams organizuojamos: Antradienis (balandžio 11 d.): 10.00, 11.00, 12.00, 13.00, 14.00 ir 15.00 val.; Trečiadienis (balandžio 12 d.): 10.00, 11.00, 12.00, 13.00, 14.00 ir 15.00 val.; Ketvirtadienis (balandžio 13 d.): 10.00, 11.00, 12.00, 14.00 ir 15.00 val.; Penktadienis (balandžio 14 d.): 10.00, 11.00, 12.00, 13.00, 14.00 ir 15.00 val.; Šeštadienis (balandžio 15 d.): 11.00, 12.00, 13.00, 14.00, 15.00, 16.00 ir 17.00 val.; Sekmadienis (balandžio 16 d.): ekskursijos neorganizuojamos. Organizuotos grupės (20 ir daugiau asmenų) gali registruotis ir kitu laiku. Šiuo metu paskutinės dieninės ekskursijos registruojamos 17.00 val. Dėmesio! Ekskursijoje gali dalyvauti ribotas dalyvių skaičius, todėl rekomenduojame registruotis. Daugiau informacijos ir registracija telefonu +37061520688.

Galileo – NASA pasiųstas kosminis zondas, kuris tyrė Jupiterį ir jo palydovus. 1,3 mlrd. dolerių kainavusią 2719 kg masės kosminę stotį „Galileo“ į kosminę erdvę iškėlė iš Atlančio bagažo skyriaus 1989 m. spalio 18 d. Skrydžiui reikalingą greitį „Galileo“ įgyjo po gravitacinių manevrų Veneros (1990 vasario 10 d.) ir Žemės (1990 gruodžio 8 d. ir 1992 gruodžio 8 d.) planetų apylinkėse. Erdvėlaivis asteroidų žiede iš arti nufotografavo asteroidus 951 Gasprą (1991 spalio 29 d.) ir Idą (1993 rugpjūčio 28 d.). 1994 m. liepos mėnesį „Galileo“ iš 238 mln. km atstumo stebėjo Shoemaker-Levy kometos nuolaužų kritimą į Jupiterį. Kadangi misijos tyrimai buvo sėkmingi, „Galileo“ misija buvo pratęsta du kartus. Pirmasis pratęsimas buvo iki 1999 m. gruodžio 31 d. buvo skirtas Europai (Galileo Europa Mission), antrasis – visai Jupiterio sistemai (Galileo Millenium Mission). Kosminis zondas „Galileo“ Jupiterį apskriejo 35 kartus ir perdavė į Žemę daugiau kaip 30 GB duomenų, iš jų – 15000 nuotraukų. Didžiausias „Galileo“ priešas buvo radiacija Jupiterį gaubiančioje erdvėje: dar 1999 m. dėl jos sugedo pirmieji du iš 11 mokslinių „Galileo“ prietaisų. „Galileo“ gavo keturiskart didesnę, negu kaip buvo planuota, radiacijos dozę ir zondo darbas tapo visiškai nestabilus, dėl to jautrius prietaisus, tarp jų ir vaizdo kamerą buvo nuspręsta išjungti. 2002 m. lapkričio 5 d. lėkdama vos 160 km atstumu pro vidinį Jupiterio palydovą Amaltėją, jos nuotraukų „Galileo“ jau nebegalėjo perduoti. Iš misijos aplink Jupiterį buvo tikėtasi kur kas daugiau informacijos, tačiau sutrukdė pagrindinės 4,8 m skersmens radijo ryšio antenos gedimas: 1991 m. balandžio 11 d. užstrigus trims iš 18 parabolę formuojančių strypų, ji neišsiskleidė, todėl teko naudoti mažesnę anteną. Galileo atrado giliai po paviršiumi slūgsančius Europos, Ganimedo ir Kalistos vandenynus, kur galima tikėtis nežemiškos gyvybės. Pats „Galileo“ prieš startą nebuvo labai kruopščiai sterilizuotas. Saugantis neužteršti potencialiai gyvybei tinkamų vietų Žemės mikrobais, 2003 m. balandžio 14 d. atidirbęs bet vis dar valdomas erdvėlaivis buvo nukreiptas tiesiai į Jupiterį ir sudegė atmosferoje lėkdamas apie 48,26 km/s greičiu. Šaltinis: Vikipedija.