Archyvas

Lietuvos etnokosmologijos muziejuje ekskursijos pavieniams lankytojams organizuojamos: Antradienis (balandžio 11 d.): 10.00, 11.00, 12.00, 13.00, 14.00 ir 15.00 val.; Trečiadienis (balandžio 12 d.): 10.00, 11.00, 12.00, 13.00, 14.00 ir 15.00 val.; Ketvirtadienis (balandžio 13 d.): 10.00, 11.00, 12.00, 14.00 ir 15.00 val.; Penktadienis (balandžio 14 d.): 10.00, 11.00, 12.00, 13.00, 14.00 ir 15.00 val.; Šeštadienis (balandžio 15 d.): 11.00, 12.00, 13.00, 14.00, 15.00, 16.00 ir 17.00 val.; Sekmadienis (balandžio 16 d.): ekskursijos neorganizuojamos. Organizuotos grupės (20 ir daugiau asmenų) gali registruotis ir kitu laiku. Šiuo metu paskutinės dieninės ekskursijos registruojamos 17.00 val. Dėmesio! Ekskursijoje gali dalyvauti ribotas dalyvių skaičius, todėl rekomenduojame registruotis. Daugiau informacijos ir registracija telefonu +37061520688.

Galileo – NASA pasiųstas kosminis zondas, kuris tyrė Jupiterį ir jo palydovus. 1,3 mlrd. dolerių kainavusią 2719 kg masės kosminę stotį „Galileo“ į kosminę erdvę iškėlė iš Atlančio bagažo skyriaus 1989 m. spalio 18 d. Skrydžiui reikalingą greitį „Galileo“ įgyjo po gravitacinių manevrų Veneros (1990 vasario 10 d.) ir Žemės (1990 gruodžio 8 d. ir 1992 gruodžio 8 d.) planetų apylinkėse. Erdvėlaivis asteroidų žiede iš arti nufotografavo asteroidus 951 Gasprą (1991 spalio 29 d.) ir Idą (1993 rugpjūčio 28 d.). 1994 m. liepos mėnesį „Galileo“ iš 238 mln. km atstumo stebėjo Shoemaker-Levy kometos nuolaužų kritimą į Jupiterį. Kadangi misijos tyrimai buvo sėkmingi, „Galileo“ misija buvo pratęsta du kartus. Pirmasis pratęsimas buvo iki 1999 m. gruodžio 31 d. buvo skirtas Europai (Galileo Europa Mission), antrasis – visai Jupiterio sistemai (Galileo Millenium Mission). Kosminis zondas „Galileo“ Jupiterį apskriejo 35 kartus ir perdavė į Žemę daugiau kaip 30 GB duomenų, iš jų – 15000 nuotraukų. Didžiausias „Galileo“ priešas buvo radiacija Jupiterį gaubiančioje erdvėje: dar 1999 m. dėl jos sugedo pirmieji du iš 11 mokslinių „Galileo“ prietaisų. „Galileo“ gavo keturiskart didesnę, negu kaip buvo planuota, radiacijos dozę ir zondo darbas tapo visiškai nestabilus, dėl to jautrius prietaisus, tarp jų ir vaizdo kamerą buvo nuspręsta išjungti. 2002 m. lapkričio 5 d. lėkdama vos 160 km atstumu pro vidinį Jupiterio palydovą Amaltėją, jos nuotraukų „Galileo“ jau nebegalėjo perduoti. Iš misijos aplink Jupiterį buvo tikėtasi kur kas daugiau informacijos, tačiau sutrukdė pagrindinės 4,8 m skersmens radijo ryšio antenos gedimas: 1991 m. balandžio 11 d. užstrigus trims iš 18 parabolę formuojančių strypų, ji neišsiskleidė, todėl teko naudoti mažesnę anteną. Galileo atrado giliai po paviršiumi slūgsančius Europos, Ganimedo ir Kalistos vandenynus, kur galima tikėtis nežemiškos gyvybės. Pats „Galileo“ prieš startą nebuvo labai kruopščiai sterilizuotas. Saugantis neužteršti potencialiai gyvybei tinkamų vietų Žemės mikrobais, 2003 m. balandžio 14 d. atidirbęs bet vis dar valdomas erdvėlaivis buvo nukreiptas tiesiai į Jupiterį ir sudegė atmosferoje lėkdamas apie 48,26 km/s greičiu. Šaltinis: Vikipedija.

Stebėdamas kaip keičiasi mėnulio fazės dar ankstyvajame paleolito laikotarpyje žmogus išmoko skaičiuoti laiką. Lietuviškasis mėnulio kalendorius, kuris naudotas dar ir XIV a., buvo vienas pagrindinių lauko darbų vadovu žemdirbio gyvenime. Ir neabejotinai šis nakties žibintas turėjo didelę reikšmę švenčių kalendoriaus sudaryme. Velykos – viena pagrindinių švenčių, kurių data priklauso nuo mėnulio fazės ir yra švenčiamos pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Būtent per šią pavasario šventę žmogus ypatingą dėmesį skirdavo gamtai ir joje vykstantiems reiškiniams. Ankstų rytą apeidavo ar apvažiuodavo savo laukus ratu, kad derlius geras būtų, kad šis magiškas ratas apsaugotų pasėlius nuo ledų. Ligi šių dienų išlikęs paprotys velykų rytą keliauti į bažnyčią [seniau kaimo žmonės Prisikėlimo laukdavo pernakt bažnyčioje; tai vadinamos velyknakčio budynės. L.K.], tačiau anuomet grįžimas iš jos prilygdavo lenktynėms. Buvo tikima, kad tas, kuris parskubės greičiau už kaimyną, tas pirmasis įveiks žemės ūkio darbus ir sulauks gausesnio javų derliaus. Vertėtų atkreipti dėmesį: jei vakaris pūs – bus vasara lietinga, jei pietys –šilta, jei šiaurys – šalta. Buvo tikima, kad visus metus sveikas būsi jei per Prisikėlimą nusimaudysi tekančiame vandenyje. O jeigu pačiam išsimaudyti nepavyko tai ūkininką aplaistyti reikėtų, kad linai geri būtų. [Maudydavosi ar prausdavosi upelyje, tekančiame rytų – vakarų kryptimi, saulei tekant Didįjį ketvirtadienį, o laistydavosi antrą Velykų dieną. L.K. ]. Magija apipintos ne tik dienos apeigos bet ir vaišių stalas. Pagrindinis patiekalas – velykinis kiaušinis. Margučio raštuose užkoduota informacija apie žmogų ir jį supantį pasaulį. Jo betarpišką ryšį su gamta ir kosmosu. Ne veltui jis dažnai minimas sakmėse kaip pirmtakas, iš kurio susikūrė žemė. Buvo tikima, kad valgyti negalima kol saulė nepatekėjo, ir šeimininkė tris kart, dėl santaikos ir ramybės namuose, stalo neperžengnojo. Kiaušinį mušti pirmą diena reiktų smailu galu, o antrą – buku. Toks paprotys rodo savotišką kiaušinio dalijimą į dieną ir naktį. O iš to kaip lukštas lupasi buvo sprendžiama apie būsimo linų derliaus gerumą. Jeigu margutis nesilupa – minant linus jie smuks po mintuvais, jeigu gerai lupasi – turėsi baltą stiprų pluoštą. Atsigręžkime į prosenovišką gyvenimą. Pajuskime jo dvasią, kurkime bendrystę, puoselėdami senolių kultūrinį paveldą. Velykų rytą pakelkite akis į dangų ir pasidžiaukite kartu su saule prisikeliančiu pavasariu, nes net ji šį ypatingą rytą patekėdama „ […] šokinėja: tris kart pašokinėja aukštyn ir žemyn, mainosi įvairiomis spalvomis ir plastėja, nes ji džiaugiasi, kad Kristus prisikėlė “. (Citata iš knygos „Lietuvių kalendorinės šventės. Iš J. Balio palikimo“). Straipsnį parengė Lietuvos etnokosmologijos muziejaus muziejininkė Jūratė Zamuškienė remiantis etnologų surinkta medžiaga. Nuotraukoje matoma muziejinės vertybės – margučiai (skutinėti, autorė R. Juodvalkytė). Audėklas – lovatiesė (audėja E. Patiejūnaitė). Saugomos Lietuvos etnokosmologijos muziejaus fonduose

Kviečiame atvykti į Lietuvos etnokosmologijos muziejų balandžio 13 d. Stebėsime “JUICE” (Jupiterio ledo palydovų tyrimai) misijos startą. 14.00 val. Jūsų laukia astrofiziko A. Sadausko pranešimas – „Naujausi Jupiterio atradimai: JUICE misija“ ir 15.14 val. tiesioginė „JUICE“ misijos startas iš Europos kosmodromo Prancūzijos Gvianoje. JUICE (Jupiter Icy Moon Explorer) misijai keliamas tikslas – ištyrinėti pagrindinius Jupiterio ledu padengtus palydovus. Pirmieji iš Jupiterio palydovų būtų tiriami Ganimedas, Europa ir Kalista. Misijos metu mokslininkai nori sužinoti, ar po juos dengiančiu ledo sluoksniu gali būti vandens ir ar ten tinkamos sąlygos gyvybei. Numatomas misijos startas 15:14 val. Renginio pabaiga 16:00 val. Renginys nemokamas, kviečiame registruotis tel. +37061520688 Laukiame Jūsų!

Balandžio 12 d. 10.00 val. kviečiame į Lietuvos etnokosmologijos muziejų paminėti Tarptautinę aviacijos ir kosmonautikos dieną! Renginys skirtas praktinės kosmonautikos pradininkui, raketų konstruktoriui Sergejui Koroliovui ir Ukrainai. Jūsų laukia filmas apie S. Koroliovą, jo gimtąjį Žytomyrą, vaikystę Niežine, mokslus gimnazijoje Odesoje ir Kijevo politechnikos institute, pirmus žingsnius kosmonautikoje, areštą, tremtį į Kolymą, indėlį į pirmojo žmogaus skrydį kosmose. Po filmo peržiūros mūsų laukia nuotolinis susitikimas su Žytomyro S. P. Koroliovo vardo kosmonautikos muziejaus direktore dr. Iryna Dyačiuk bei muziejaus atstovais. Pageidaujantiems, renginio pabaigoje, 11.30 val. bus surengta ekskursija Lietuvos etnokosmologijos muziejuje. Registracija ir informacija telefonu +37061520688. Renginys nemokamas, kviečiame registruotis. Laukiame Jūsų!

Dangaus reiškinių stebėjimas kitados buvo neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. „Sietynėlis pažare – jautelis vagoje“ taip sakydavo mūsų protėviai, kuomet šis padrikasis žvaigždžių spiečius, kartu su Tauro, kaime dažniau vadinamu Jaučio žvaigždynu, dangaus skliautu vakare nusileisdavo į dirvą. Ir ne tik sakydavo, bet suskubdavo pirmąją vagą arti. Svarbūs būdavo keli apeiginiai momentai. Į laukus artojas išeidavo anksti rytą, gerai išsiprausęs, naujus drobinius marškinius apsivilkęs. Į kišenę žiaubrę duonos įsidėjęs ir druskos įsibėręs. Šeimininkės savo ruoštu gelbėdavo vyrams. Vartus atkeldavo, botagus panešėdavo. Svarbu buvo prieš kinkant arklį tris kart jį aplink arklą apvesti, verba, kadagiu, švęstomis žolelėmis pasmilkyti. O tuomet žemelę pabučiuoti, persižengnoti ir vagoti pradėti. Pirmosios vagos velėną reikėtų atgal užversti, tam kad karvės būtų pieningos. Taip pat pirmojoje vagoje apardavo pasiimtą duonos riekelę. Tai tarsi auka motinai žemei, kad dovanotų gerą derlių. Kitur minimas paprotys, kad šią duoną pirmąją vagą išaręs pats artojas valgydavo ir arkliams duodavo, namo parnešdavo, šeimynai ir gyvuliams padalydavo. Kad vasaros dangus lietaus negailėtų ir arkliai riebūs būtų, po darbo grįžusį artoją, aukščiau pasilypėjusios šeimos mergelės apliedavo vandeniu. Tuomet šeimininkas sėsdavo valgyti kiaušinienės iš kiaušinių, sudėtų per Gandrines. Buvo tikima, kad toks apeiginis maistas užtikrins visų darbų sėkmę. Ypatingos reikšmės turėjo ne tik atliekami ritualai, bet ir arklas, kuriuo žemė dirbama. Viename iš straipsnių etnologas L.Klimka rašė „Arklą kitados darydavo iš perkūno trenkto ąžuolo. Buvo tikima, kad toks usnis iš dirvos išnaikina. Dygiosios usnys – velnio augalas. Šiame paprotyje slypi užuomina į prosenovišką mitą apie baltiškųjų dievybių Perkūno ir Velino nesantaiką. Jų tarpusavio kova sukanti gamtos ratą, nes šiltąjį pusmetį globojąs pirmasis, o šaltąjį – antrasis. Perkūno žaibu pašventintas arklas naikina velnio usnis. Naujai pagamintas arklas dar būdavo pertraukiamas per ugniakurą – ugnis jo galias sustiprinanti“. Dangaus šviesuliai žmogaus gyvenime ne tik rikiavo lauko darbus ir diktavo žmogaus gyvenimo ritmą, bet ir formavo tradicinę kultūrą, papročius ir tikėjimus. Visi šie stebėjimai turi didelę reikšmę lietuviškojo kalendoriaus švenčių semantikoje. Straipsnį parengė Lietuvos etnokosmologijos muziejaus muziejininkė Jūratė Zamuškienė remiantis etnologų surinkta medžiaga. Nuotraukoje matoma muziejinė vertybė (pavalkai) saugoma Lietuvos etnokosmologijos muziejaus fonduose.