Archyvas

Darbo pobūdis Rinkti eksponatus, vykdyti jų inventorizaciją; sisteminti naują ir jau esamą medžiagą, vykdyti eksponatų skaitmeninimą; kaupti ir rengti duomenis bei skaitmenines bylas apie muziejaus eksponatų ir muziejuje saugomų kitų vertybių (bibliotekos, audiotekos, archyvo objektų, kt.) kūrinių autorius LIMIS sistemai; rašyti straipsnius, pranešimus remiantis muziejaus eksponatais ar muziejaus fondų medžiaga; pagal planą rengti parodas muziejuje; dalyvauti įstaigoje veikiančių komisijų veikloje, teikti savo išvadas ir pasiūlymus; sudaryti eksponatų saugojimo vietų topografinius sąrašus (stalčių, stelažų, lentynų, dėžių, spintų ir t. t.); prižiūrėti saugyklose, ekspozicijų bei parodų salėse esančius eksponatus, apie pastebėtus pažeidimus informuoti direktoriaus pavaduotoją – vyriausiąjį fondų saugotoją. Iš Jūsų tikimės, kad: turite aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir bakalauro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją; ARBA turite ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį humanitarinių ar socialinių mokslų studijų srities su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintiną išsilavinimą arba aukštąjį koleginį išsilavinimą su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintiną išsilavinimą; gebate sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu lietuvių kalba (C1 lygis); . mokate anglų kalbą (B1 lygiu); esate susipažinęs su Lietuvos Respublikos muziejų įstatymu, Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu, Muziejuose esančių rinkinių apsaugos, apskaitos ir saugojimo instrukcija, Tarptautinės muziejų tarybos ( ICOM ) Muziejų etikos kodeksu; turite gerus darbo kompiuteriu įgūdžius – mokate dirbti Microsoft Office; esate susipažinęs(-usi) su Lietuvos etnokosmologijos muziejaus istorija, koncepcija, veikla, etnokosmologijos idėja, domitės etnologija, mokslo istorija, astronomija; gebate planuoti ir valdyti laiką, bendradarbiauti su kolegomis ir orientuotis į aukščiausius rezultatus; Darbo užmokestis Muziejus Jums siūlo: Nuo 1302 Eur mėnesinį atlygį (neatskaičius mokesčių), pagal darbo rezultatus atlygis gali būti didinamas. Kvalifikacijos tobulinimo kursus (pagal Jūsų poreikius). Draugišką ir bendradarbiaujančią komandą. 5 darbo dienų savaitę. Neterminuotą darbo sutartį po bandomojo laikotarpio. Darbą nuostabioje ir vaizdingoje vietoje (miškai, ežerai, žvaigždėtas dangus). Kaip žinia, Lietuvos muziejų darbuotojai turi nemažai nuolaidų lankant kitus muziejus. Gyvenimo aprašymą prašome atsiųsti iki kovo 27 d. el.paštu: info@etnokosmomuziejus.lt

Kultūrinės veiklos koordinatoriaus pareigybės aprašymas 1. Kultūrinės veiklos koordinatorius yra priskiriamas specialistų grupei. 2. Pareigybės lygis – A arba B. 3.Pareigybės paskirtis – užtikrinti kultūros, mokslo populiarinimo, etnokosmologijos tematikos ir kitų renginių organizavimą ir koordinavimą, ekskursijų ir edukacinių programų, paskaitų ir renginių vedimą, projektinių veiklų ir tarptautinių veiklų organizavimą bei vykdymą, kultūrinės veiklos viešinimą muziejaus internetinėje svetainėje, socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje. 4. Pareigybės pavaldumas. Kultūrinės veiklos koordinatorius – tiesiogiai pavaldus Lietuvos etnokosmologijos muziejaus Lankytojų aptarnavimo ir edukacijos skyriaus vedėjui. 5. Darbuotojas, einantis šias pareigas, turi atitikti šiuos specialius reikalavimus: 5.1. turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ; 5.2. mokėti anglų kalbą C1 lygiu; 5.3. mokėti dirbti su Microsoft Office programiniu paketu; 5.4. žinoti Lietuvos Respublikos muziejų įstatymą, Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą, Muziejuje esančių rinkinių  apsaugos, apskaitos ir saugojimo instrukciją bei kitus su muziejų bei kultūros paveldo apsauga susijusius teisės aktus ir gebėti juos taikyti praktikoje; 5.5. būti susipažinęs su Tarptautinės muziejų tarybos ( ICOM ) dokumentais (Statutu ir Etikos kodeksu) bei rekomendacijomis; 5.6. mokėti valdyti, kaupti, sisteminti, analizuoti, apibendrinti informaciją ir rengti išvadas, gebėti sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu; 5.7. gebėti dirbti komandoje, būti kūrybiškam, komunikabiliam, iniciatyviam, organizuotam, pareigingam. 5.8. sugebėti savarankiškai planuoti ir organizuoti savo darbą. 5.9. gebėti betarpiškai bendrauti su interesantais, viešojo ir privataus verslo atstovais. 5.10. žinoti  muziejaus veiklos organizavimo principus, muziejaus veiklos planą; 5.11. turėti lietuvių etnologijos, pasaulio mokslo istorijos, astronomijos, kosmonautikos istorijos, kosmologijos, religijų istorijos, filosofijos pagrindus; 5.12. žinoti Muziejaus nuostatus, darbo tvarkos taisykles, ekskursijų vedimo taisykles, darbų saugos, priešgaisrinės saugos ir higienos normų reikalavimus. Šias pareigas einantis darbuotojas vykdo šias funkcijas: 6.1. numato metininį vykdytinų renginių, projektų susijusių su kultūrinėmis veiklomis ir kitų projektų poreikį ir teikia jį skyriaus vedėjui; 6.2. organizuoja, koordinuoja renginius muziejuje ir išvykstamuosius renginius, jos veda; 6.3. veda ekskursijas ir edukacines programas muziejuje ir lauko ekspozicijoje; 6.4. priima muziejaus lankytojus, teikia informaciją apie muziejų, jo teikiamas paslaugas ir organizuojamus renginius. 6.5. rengia muziejaus dokumentus susijusius su renginių organizavimu.; 6.6. palaiko ryšius su meno, mokslo, kultūros atstovais Lietuvoje ir Užsienyje, kaupia jų kontaktų duomenų  bazę, pagal galimybes įtraukia juos į Muziejaus kultūrines ir projektines veiklas; 6.7. atsakingai ir savarankiškai organizuoja savo funkcijų įgyvendinimą, derindamas iškilusių problemų sprendimus ir vykdomas veiklas su tiesioginiu vadovu; 6.8. inicijuoja viešosius pirkimus; 6.9. kelia savo kvalifikaciją, dalyvauja seminaruose, mokymuose, tobulina užsienio kalbų žinias; 6.10. prižiūri tvarką ekskursijų ir renginių metu; 6.11. rūpinasi muziejaus lankytojų, eksponatų, patalpų ir įrangos saugumu ekskursijų bei renginių metu; 6.12. rengia straipsnius, informacinius plakatus apie muziejaus paslaugas, renginius, naujienas ir juos suderinęs su skyriaus vadovu publikuoja spaudoje, muziejaus internetinėje svetainėje, socialiniuose tinkluose; 6.13. dalyvauja įstaigos vadovo sudarytų komisijų veikloje įstaigos veiklos užtikrinimui; 6.15. dalyvauja įvairių projektų paraiškų rengime ir įgyvendinime; 6.16. savo kompetencijos ribose vykdyti atskirus lankytojų aptarnavimo ir edukacijos skyriaus vedėjo nurodymus bei pavedimus nenumatytus pareigybės aprašyme, ir neprieštaraujančius Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatytiems reikalavimams; 6.17. vykdo saugos darbe ir sveikatos, priešgaisrinės saugos bei Lietuvos etnokosmologijos muziejaus darbo tvarkos taisyklių reikalavimus dirbant Lietuvos etnokosmologijos muziejaus patalpose ir teritorijoje. 6.18. pagal iš anksto patvirtintą atostogų grafiką arba tiesioginio vadovo pavedimu laikinai pavaduoja kitą darbuotoją jo kasmetinių ar kitų atostogų laikotarpiu, ligos ir komandiruočių metu bei dėl kitos priežasties jam nesant darbe; Gyvenimo aprašymą prašome atsiųsti  iki kovo 17 d. el.paštu: info@etnokosmomuziejus.lt

Tikriausiai šiandien būtų sunku rasti žmogų, kuris nežinotų Vilniaus Kaziuko mugės ir nors kartą nebūtų dalyvavęs jos šurmulyje. Tačiau retam iš mūsų yra žinoma Kazimierinių, kitaip vadinamų kovarnių (kovų) arba špokų (varnėnų) dienos reikšmė ir tradicijos anuometinio žmogaus gyvenime. Pirmaisiais „kreivavėžio“ Kazimiero ženklais laikyti saulės spindulių išgraužti vėpūtiniai ir viena pratižusi rogių vėža. Tądien reikia pradžiuginti gyvulius. Leisti pro pravertas tvarto duris pasidžiaugti pirmaisiais saulės spinduliais ir bundančio pavasario garsais. Tačiau išgirdus vieversį džiūgauti nederėtų, mat jis pranašauja nederlingus metus. Rytų Aukštaitijoje sakoma „Kiek vieversys sniego užgiedos, tiek jo dar pridės“. Na, o šiandien vis tik svarbiausiu įvykiu kovo 4-ąja laikoma Vilniuje vykstanti Kaziuko mugė, kuri šiemet skaičiuos jau 419 – tuosius metus. Anuomet kermošius lydėdavo iškilmingą šventojo karalaičio Kazimiero pagerbimo procesiją, kurioje dalyvaudavo paeiliui išsirikiavę amatininkai, gildijų pirkliai, naktinės sargybos kariai, vienuolijos ir jų mokyklų auklėtiniai, Vilniaus universiteto studentai, krašto didikai su vasalų palydovais. Ant prekystalių mugėje puikuodavosi valstiečių rankomis pagaminti dirbiniai. Namų apyvokos daiktai tokie kaip sviestmušės, pintinės, duonkubiliai, gorčiai. Taip pat buvo galima įsigyti grėblių, dalgiakočių ar kinkymo lankų. Kaip ir šiandien vaikus džiugino žaislai, kurie anuomet buvo gaminami iš medžio, o daugiausia dėmesio sulaukdavę mediniai arkliukai. Tačiau vieną dalyką iš mugės parsivežti buvo būtina. Tai rudos, baltos ar rausvos spalvos, su medumi, mėtomis ar spanguolėmis gardinti meduoliai, kitaip dar vadinami Kaziuko širdimis. Na žinoma, retas kuris apsilankęs negrįždavo iš mugės be riestainių karolių ant kaklo. Viename savo leidinių L. Klimka rašė: „Kaziukas – Vilnijos krašto etninės kultūros savastis ir paveldas“ . Šis reiškinys tarsi praeities aidas, kuris iki šių dienų lyg koks pavasario šauklys išvilioja miestelėnus ir miesto svečius į gatves pasigrožėti amatininkų kurtais dirbiniais, įsigyti tradicinių skanumynų ir šventiniame šurmulyje pasitikti pavasarį. Straipsnį parengė Lietuvos Etnokosmologijos muziejaus muziejininkė Jūratė Zamuškienė remiantis Liberto Klimkos publikuotais straipsniais ir literatūra. Daiktai matomi fotografijoje iš Lietuvos Etnokosmologijos fondų. Patinka   Komentuoti Bendrinti    

Vasario 24-oji yra kalendorinis šv. Motiejus, senajame kaime vadinamas ir Vieversio diena. Juk pasak Kristijono Donelaičio, apie šį metą „jau vieversiai linksmai lakstydami čypsi“. Iš migruojančių paukščių vieversiukas pirmasis pargrįžta į tėviškę. Laukiamas paukštelis ne tik todėl, kad skelbia pavasarį ateinant; jis – artojo linksmintojas. Sakoma, Vieversio diena tinkama pavasario orams spėlioti. Pasak kaimo senolių, jeigu vieversiukas pavėluoja parskristi į savo šventę, pavasaris bus ankstyvas. O jei kartais parskristų anksčiau, pavasaris užsitęs, ilgokai bus žvarbu. Tada jo giesmelė nelabai linksma: „Čyru vyru, pavasaris, bet dar neišėjo pašalas…“ Betgi esama ir tokio kaimo išminčių pasakymo: „Jei ant Motiejaus sniegas – greit žiema pabus iš miego“. Kaip ten bebūtų su pavasariu, bet viena tikra: kokia bus vasara, vieversys gerai atspėja. Prieš lietingą vasarą lizdą suka ant kalnelio, o prieš karštą – lomelėje. Kaimo merginos stengdavosi iki paukštelio sutikimo dienos, vasario 24-osios užbaigti verpimą. Priežodis ragina: „Skubėk verpti, nes atskridęs vieversys iš kuodelio lizdelį susisuks“. Kaipgi – dienai pailgėjus, labai jau laikas sėsti audimo staklėsna. O norint veido skaistumą per vasaros darbymetį išsaugoti, Vieversio dieną reikia pažliugusiu sniegu triskart gerai išsiprausti. Vieversiukais vadinami tie žmonės, kurie anksti keliasi. Vaikus kas nors iš namiškių paragindavo: „Šast nuo pečiaus! Apibėkit dukart apie trobą, tada – į galulaukę ir vėl tekini namo, – visus metus būsit greiti kaip tas vyturys“. Todėl mokyklose Vieversio dieną pritiktų sporto varžybas rengti. Gal net įsteigus Vieversio taurę… Ši diena dažnai pavadinama ir pirmąja pavasario švente. Šaltinis: LRT.lt. Libertas Klimka. Vieversio dieną minint.

Informuojame, kad visos vietos vasario 26 d. (sekmadienis) į nemokamą apsilankymą Lietuvos etnokosmologijos muziejuje yra rezervuotos. Laisvų vietų nėra. Daugiau informacijos telefonu +37061520688.

Mikalojus Kopernikas (lenk. Mikołaj Kopernik; 1473 m. vasario 19 d. – 1543 m. gegužės 24 d.) – lenkų astronomas, matematikas ir ekonomistas. Paskelbė heliocentrinę Saulės sistemos teoriją. M. Koperniko heliocentrinę teoriją vėliau plėtojo Johanas Kepleris ir G. Galilėjus. Mikalojus Kopernikas ypač domėjosi astronomija. Po ilgų dangaus kūnų stebėjimų ir skaičiavimų jis padarė išvadą, kad Žemė sukasi aplink savo ašį, Mėnulis sukasi aplink Žemę, o Žemė ir kitos planetos sukasi aplink Saulę. Mikalojus Kopernikas knygoje „Apie dangaus sferų sukimąsi“ paneigė buvusią teoriją, kad Žemė yra Visatos centras. Knygoje, dedikuotoje popiežiui, jis detaliai aprašė savo teoriją ir pagrindė ją pavyzdžiais. Atsisakęs Ptolemėjaus teorijų, sukūrė naują sistemą, kuria pasiūlė atsisakyti iki tol buvusios geocentrinės sistemos (pagal ją Žemė buvo nejudantis Visatos centras) ir ją pakeisti heliocentrine. Saulei suteikiama vieta Visatos centre ir tai buvo visuotinio mokslo perversmo pradžia. Koperniko vardu pavadintas asteroidas nr. 1322 Coppernicus, krateriai Mėnulyje ir Marse, egzoplaneta 55 Cancri, kalnas Špicbergene, dirbtinis cheminis elementas kopernikis, universitetas Torunėje ir mokslinių tyrimų centras Varšuvoje.