Archyvas

1967 m lapkričio 9 d. įvyko Apollo – 4 startas. Trys dienos iki starto, raketa buvo užpildyta kuru: skystas deguonis, skystas vandenilis ir išvalytas žibalas. Praėjus 12 min. po starto pagrindinis blokas pasiekė 188 km. aukščio orbitą 7789,25 km/s greičiu. Po dviejų apsisukimų aplink Žemę, trečiosios pakopos varikliai išvedė laivą į elipsinę orbitą 18 317 km. aukštyje. Prieš nusileidimą buvo pasiektas 11,144 km/s greitis. Po 8 val. 37 min. vykusio skrydžio, laivo modulis nusileido ant vandens 1000 km. atstumu šiaurės vakarų kryptimi nuo Havajų salų. Visų skyrių masė nusileidimo metu buvo –  4,8 t. Skrydžio filmuota medžiaga buvo panaudota dokumentikoje apie kitų „Apollo“ misijų skrydžius (pvz. filme „Visai žmonijai“), bei fantastiniame televizijos seriale „Žvaigždžių kelias“. Visi skrydžiai su „Saturn 5“ raketų startais buvo pradėti vadinti – „Apollo“ misijomis. Šaltinis: Vikipedija.  

Erasmus + programa Strateginės partnerystės Suaugusiųjų švietimo sektoriuje   KONTEKSTAS „VRSciT“ projektą sudaro virtuali edukacinė kelionė į kiekvieną dalyvaujančią EU šalį, virtualiai aplankantkultūrinio, socialinio ir gamtinio pobūdžio vietas, kurios yra Portugalijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Lietuvoje, o kelionės realizacijai panaudojant virtualios realybės įtraukimo ir sąveikos metodus, suteikiančius vartotojams unikalią mokymosi patirtį. Virtualios realybės technologijų įsisavinimas pašalina aplinkos nuotolinio vizualizavimo kliūtis, kurios, pasitelkus skaitmeninimą, leidžia patirti aukštą mokslo vertę. „VRSciT“ projektu siekiama ištirti naujus edukacinio turizmo metodus, panaudojus 3D modeliavimą bei 360o virtualios realybės aplinką tam, kad būtų pristatytos novatoriškos virtualios mokymosi kelionės keturiose skirtingose šalyse. Šiuo tikslu partneriai numatę sukurti šiuos produktus: virtualios realybės technologijų literatūros apžvalgą; interaktyvios virtualios realybės patirties „VRSciT SPOT“ įrankis ; internetinės svetainės priemonių rinkinys; mokymai, skirti dalintis gerąja praktika naudojant virtualios realybės technologijas edukaciniame turizme; projekto viešinimo renginiai (konferencijos) partnerių šalyse, skirti projekto rezultatams pristatyti, pasidalinti tarptautine patirtimi, įgyta projekto metu. „VRSciT SPOT“ įrankiu pasinaudoję  žmonės galės pasinerti ne tik į šiaurės rytų Trás-os-Montes peizažus (Portugalijoje), keliauti po kitus įspūdingus ar kultūriškai svarbius partnerių šalių regionus, ir taip praplėsti akiratį ir virtualiai, bet tarsi tikrovėje, aplankyti visos Europos partnerių subjektus. Projekte suteikta galimybė visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, naudotis moksline informacija ir įsitraukti į švietėjišką veiklą. Projekto komanda tikisi, kad tai palies ir sudomins sudėtingomis ar ne itin palankiomis sąlygomis gyvenančius žmones, pvz., sunkioje ekonominėje padėtyje esančius ar fizinę negalią turinčius asmenis, kurie galės naudotis naujausiomis technologijomis ir tai skatins socialinę įtrauktį, sudarant sąlygas nevaržomai prieigai ir sąveikai su technologijomis, kurios kitu atveju nebūtų įmanomos. TIKSLAS Projekto partnerystės nuomone, šis projektas leis tikslinėms grupėms ne tik įgyti ir konsoliduoti suaugusiųjų švietimo srityje reikalingus įgūdžius, bet ir juos tobulinti Europos pilietybės, kultūrų įvairovės, užimtumo ir bendruomenės plėtros srityse, pabrėžiant mokymosi, skaitmeninio raštingumo, diskusijų ir dalijimosi mokslo ir technologijų žiniomis skatinimą. Visa projekto idėja pagrįsta tarptautiniu požiūrių, klausimų, sprendimų ir gerosios patirties palyginimu įgyvendinant novatoriškas pažintinio mokomojo turizmo strategijas bei taikant naujas procedūras. Be to, tikimasi, kad kiekvienas partneris turės galimybę pasinaudoti įdiegtų naujovių moksliniais tyrimais ir grįsti tolimesnę savo veiklą projekto pasiekimais.   Projekto laikotarpis: 01/09/2020 – 31/08/2023

„Cassini-Huygens“ – bendra JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA), Europos kosmoso agentūros (ESA) ir Italijos kosmoso agentūros (ISA) misija, trukusi beveik 20 metų. Iš viso prie misijos sėkmės prisidėjo mokslininkų komandos iš net 17 pasaulio valstybių. Pagrindinis misijos tikslas – surinkti kuo daugiau duomenų apie Saulės sistemos „Žiedų valdovu“ vadinamą Saturną ir jo palydovus. Į Saturno orbitą nukreiptas „Cassini“, pavadintas italų astronomo Giovanni Cassini (1625–1712) garbei; ir Saturno palydove Titane turėjęs nutūpti „Huygens“, pavadintas olandų astronomo Christiaano Huygenso (1629–1695) garbei. Erdvėlaiviai į kosmosą pakilo 1997 m. spalio 15 d. ir po beveik septynerius metus trukusios kelionės pasiekė Saturno orbitą. „Huygens“ atsiskyrė nuo „Cassini“ ir Titane nusileido 2005 m. Iš ten mažytis erdvėlaivis mokslininkams į Žemę duomenis siuntė 219 minučių – tol, kol išsikrovė. Tai buvo tikras triumfas mokslininkams, nes „Huygens“ buvo pirmasis žmonių kurtas aparatas, nutūpęs ant kosminio kūno išorinėje Saulės sistemos dalyje, už Asteroidų žiedo. Tuo metu „Cassini“ savo stebėjimus tęsė toliau, artėdamas prie Saturno ir siųsdamas vis daugiau duomenų apie žieduotąjį milžiną ir jo sistemą. Iš viso šis kosmoso aparatas sėkmingai tai darė daugiau nei 13 metų. 2016 m. lapkričio 26 d. erdvėlaivis praskriejo Titaną ir taip prasidėjo paskutinė misijos fazė, pasibaigusi „Cassini” susidūrimu su planeta. 2017 m. rugsėjo 15 d. erdvėlaivis įskriejo į Saturno atmosferą. Manoma, jog „Cassini” visiškai sudegė per 45 sekundes. Jo surinkti duomenys iki šiol panaudoti jau daugiau nei 4000 mokslinių straipsnių. Šaltinis: Vikipedija. LRT.lt

Spalio 16 d. 18.00 val. Lietuvos Etnokosmologijos muziejuje bus rodomas spektaklis „Plutonas” . Spektaklis sukurtas pagal britų dramaturgo Alistair McDowall 2016 m. parašytą pjesę „X“ , kurioje vaizduojama netolimos ateities distopija. Plutone įrengtoje kosminėje bazėje gyvena ir dirba astronautų komanda. Jie toli nuo Žemės. O Žemė jų gyvenimo laiku toli nuo tokios, kokią pažįstame. Mažas akmuo kosmose, knibždėte knibždėjęs gyvybe, dabar vos betinkamas gyventi. Todėl visi, kurie gali sau tai leisti, ieško kur išsikraustyti. Plutoną tyrinėjanti komanda čia laikinai. Jie atlieka misiją panašią į daugybę kitų, kitose Žemei artimose planetose. Jai pasibaigus atskris erdvėlaivis ir juos visus pargabens į Žemę. Tačiau ryšys su gimtąja planeta sutrinka, o pasiimti turintis erdvėlaivis vis neatskrenda. Plutone įstrigę astronautai mėgina ramintis kaip kas išmano: užsiimdami kasdiene veikla, eidami tyrinėti Plutoną, švilpaudami kaip paukščiai, klausydamiesi tylos. Tačiau nerimas negailestingai graužiasi pro išorinį ramumą ir pamažu užpildo erdvę, sąmones, santykius. Galiausiai ima trūkinėti ne tik ryšys, bet ir laikas, savęs ir aplinkos suvokimas. Augant nežiniai ir įtampai misijos komandai telieka laukti išgelbėjimo arba mirties. Daugiau informacijos ir repertuaras: www.mmlaboratorija.lt Dramaturgas: Allistair McDowall. Režisierius: Paulius Markevičius. Kompozitorius: Andrius Šiurys Scenografė: Bartė Liagaitė. Kostiumų dailininkė: Sandra Vasilevskaitė. Šviesų dailininkas: Julius Kuršis. Vaidina: Greta Grinevičiūtė, Marija Petravičiūtė, Simonas Dovidauskas, Laurynas Jurgelis, Gediminas Rimeika, Vygandas Vadeiša. Prodiuserė Rusnė Kregždaitė. Pjesę iš anglų kalbos vertė Kristina Steiblytė. Projekto partneriai: Lietuvos Etnokosmologijos muziejus, Vilniaus miesto savivaldybė, Projektą organizuoja Vilniaus miesto teatras „Meno ir mokslo laboratorija“ ir Lietuvos Etnokosmologijos muziejus Spektaklio sukūrimą finansavo Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė

Voyager 1 – bepilotis tarplanetinis JAV kosminių tyrimų erdvėlaivis, priklausantis programai  „Voyager“, paleistas 1977 m. rugsėjo 5 d. „Voyager 1“ yra 733 kg masės robotizuotas zondas, dabar esantis už Saulės sistemos ribų. Šis zondas aplankė Jupiterį ir Saturną, taip pat pirmasis nufotografavo šių dviejų planetų didžiuosius palydovus. „Voyager 1“ yra tolimiausias nuo Žemės žmonių sukurtas aparatas, skriejantis bene didžiausiu greičiu iš visų šiandien eksploatuojamų zondų (greitesnis tik „New Horizons “). Nors „Voyager 1“ identiškas erdvėlaivis „Voyger 2 “ ir paleistas mėnesiu anksčiau, jis niekada neaplenks savo „dvynio“. Pirminė „Voyager 1“ misija buvo ištirti Jupiterį, Saturną ir jų palydovus, dabartinė – saulės vėjo greičio išmatavimas ir tarpžvaigždinės erdvės sąlygų tyrimas. 2010 m. „Voyager 1“ ėmė trūkti energijos, todėl palaipsniui bus atjungiama jo įranga. „Voyager 1“ energijos ištekliai turėtų visiškai išsekti apie 2025 m. Nepaisant atstumo, informacija vis dar pasiekia NASA mokslininkus – šviesos greičiu keliaujantis signalas iš „Voyager 1“ Žemę pasiekia per 16 val. Skaičiuojama, kad kitą žvaigždės ir planetų sistemą „Voyager 1“ pasieks po 40 000 metų. Jei nutiktų taip, kad zondą pastebėtų kokia nors protinga nežemiška civilizacija, žmonės jiems yra paruošę lauktuvių – auksinę plokštelę su įvairiausiais vaizdais, garsais ir sveikinimais iš Žemės planetos. Šaltinis: Vikipedija.

Voyager 2 – bepilotis tarpplanetinis JAV kosminių tyrimų programos „Voyager“ erdvėlaivis. Paleistas 1977 m. rugpjūčio 20 d. „Voyager 2“ yra identiškas kitam programos  „Voyager“ kosminiam aparatui „Voyager 1“, tačiau „Voyager 2“, kitaip nei „Voyager 1“, trajektorija buvo šiek tiek kitokia ir jis skriejo mažesniu greičiu, todėl galėjo tirti ne tik Jupiterį ir Saturną, bet ir Uraną, ir Neptūną. Voyager 2“, ko gero, yra pats produktyviausias kosminis laivas, paleistas iš Žemės, aplankęs net keturias planetas, jų palydovus ir tapęs pavyzdžiu kitiems bepiločiams skrydžiams, kaip „Galileo“ ar „Cassini – Huygens“. Dabar „Voyager 2“ yra nuo Žemės nutolęs 18 milijardų kilometrų. Misijos operatoriai vis dar gali užmegzti ryšį su šiuo zondu, pradedančiu naują savo kelionės etapą, o informacija nuo zondo iki Žemės keliauja apie 16,5 valandas. Nors abu „Voyager“ zondai jau paliko heliosferą, tačiau jie vis dar yra Saulės sistemoje ir joje išbus dar ilgai. Laikoma, kad Saulės sistemos riba yra už išorinio Orto kometoidų debesies, kurio objektai vis dar yra veikiami Saulės gravitacijos, krašto. „Voyager 2“ tapo ilgiausia NASA misija. Zonduose yra auksinės plokštelės su įrašytais Žemės garsais, nuotraukomis, pranešimais ir žemėlapiu, rodančiu Žemės vietą. Jie tarp žvaigždžių gali skrieti dar milijardus metų, todėl gali tapti ir toliausiai nuskriejusiais žmogaus civilizacijos pėdsakais. Šaltinis: Vikipedija. Mokslo Lietuva.