Naujienos

Spalio 7- ą dieną sėkmingai startavo Europos kosminės agentūros misija „Hera“. Startas įvyko Space X raketa Falcom 9 iš Kanaverelo iškyšulio Floridoje. Hera graikų mitologijoje – santuokos ir santuokinės ištikimybės deivė. Ji yra pavydi ir kerštinga. Romėnų mitologijoje jos atitikmuo – Junona. Dzeuso žmona – baltarankė deivė Hera. Ši misija –  pirmoji Europos kosmoso agentūros misija, bendradarbiaujant su NASA, skirta planetos apsaugai nuo pavojingų asteroidų. „Hera“ tyrinės Dimorphos kūną iš Didymos asteroidų sistemos. Dimorphos bus 195 mln. km. atstumu nuo Žemės. „Hera“ asteroidą pasieks 2026 m. gruodį. Jis skrieja aplink Didymos asteroidą, kurio maksimalus ilgis 851 metras. Misijai buvo pagaminti du maži kosminiai aparatai. Jiems sukurtas eksperimentas testavimui naujam nusileidimo ant asteroido metodui, kuris vadinasi Robust Ballistic Landings. Tam bus panaudoti du kubo formos palydovai „Milani“ ir „Juventus“. Jų masė apie 12 kg. Moksliniai prietaisai: spektrometras, termogravimetras skirtas suradimui skraidančių dalelių ir organinių junginių, gravimetras ir radaras Dimorphos vidinės struktūros skenavimui. „Hera“, „Milani“ ir „Juventus“ tyrinės asteroidus apie šešis mėnesius. Įdomu tai, kad prie „Hera“ kūrimo prisidėjo mūsų kaimynai latviai ir lenkai.

Lietuvos etnokosmologijos muziejus pristato naują virtualią parodą „Gyvybės medis – kelias vedantis į kosmosą“. Kviečiame susipažinti su kultūriniais simboliais, kurie pasakoja šimtų metų istoriją užrašytą ant įvairių kasdienių daiktų. Muziejininkės Jūratės Zamuškienės paruoštoje parodoje galėsite nuodugniau susipažinti su gyvybės medžio simbolika ir sąsaja su kosmosu. Parodą apžiūrėti galite čia: https://www.limis.lt/v-exhibition/exhibitions/slides/805272/454184

Prieš keletą savaičių į muziejų atvyko nauja muziejinė vertybė – palydovo MP42 modelis. Detalus modelis lankytojams leis geriau suprasti palydovų gamybos bei veikimo principus. Jau dabar muziejuje galite pamatyti mažesnių palydovų modelius – LituanicaSat-1 ir LitSat-1, LituanicaSat-2, M6P, M12P. Tai vienintelė tokia kolekcija Lietuvoje, vertinga ne tik moksliniu, bet ir istoriniu požiūriu, pristatanti Lietuvos kaip kosminės valstybės raidą. MP42 palydovas iki šiol didžiausias Lietuvos mokslininkų sukurtas palydovas, žymintis perėjimą nuo nanopalydovų gamybos prie mikropalydovų ir atveriantis naujas galimybes lietuvių pasiekimams pasaulinės reikšmės misijose. Jau artimiausiu metu pakviesime jus apsilankyti muziejuje ir iš arti pažvelgti į mokslo pažangą ir inovacijas! Palydovo modelio MP42 kopija įsigyta iš muziejaus ir projekto lėšų, kurias pagal Muziejų veiklos skatinimo veiksmų plano projekto paraišką „Lietuviško dirbtinio Žemės palydovo MP42 įsigijimas“ skyrė Kultūros ministerija.

Polaris Dawn misijos startas jau rugpjūčio 27 d. 11.00 val., kviečiame kartu stebėti istorinį įvykį Lietuvos etnokosmologijos muziejuje. Renginio pradžia 10.30 val., pradėsime nuo misijos svarbos ir tikslų aptarimo su muziejaus kolegomis, o tada kartu stebėsime misijos pradžią. Polaris Dawn misija apima kelias skirtingas tyrimų sritis – pakilimo aukštį, Starlink komunikacijos galimybes, žmogaus sveikatos tyrimus. Ši misija įeis į istoriją kaip pirmoji, kurios metu įvyks komercinis išėjimas į atvirą kosmosą. Jared Isaacman – misijos vadovas ir Shift4 kompanijos generalinis direktorius, istoriją pradėjęs kurti dar prieš kelerius metus, savo pirmosios misijos Inspiration4 metu. Misijos metu buvo išskleista Lietuvos vėliavą, kurią galite pamatyti Lietuvos etnokosmologijos muziejuje. Jared Isaacman pavyzdys yra įkvėpimas daugybei žmonių, jo inicijuotos paramos akcijos leidžia ir kitiems siekti savo svajonių. Kviečiame kartu stebėti vienos iš jo svajonių išsipildymą ir atkaklaus darbo rezultatą. Daugiau informacijos apie misiją ir įgulą: https://polarisprogram.com/dawn/

Vakar Lietuvos etnokosmologijos muziejuje lankėsi buvusi NASA astronautė Heidemarie Stefanyshyn–Piper. Vizito metu astronautė susitiko su mokiniais iš Vilniaus rajono, Utenos, Kauno ir Molėtų. Susitikimo metu astronautė dalinosi savo gyvenimo istorija, kuri galėtų būti įkvėpimu kiekvienam. Savo karjerą pradėjusi JAV kariniame laivyne, po pirmo nesėkmingo bandymo tapti astronaute, ji nepasidavė ir antrojo bandymo metu buvo atrinkta.  Nuo tos akimirkos prasidėjo jos nepaprasta kosminė kelionė, kurioje ji praleido 27 dienas 15 valandų ir 36 minutes, iš jų 33 valandas 42 minutes atvirame kosmose. Astronautė skyrė laiko ir Lietuvos etnokosmologijos muziejaus ekspozicijos aplankymui, kalbėjome apie žmogaus ryšius su kosmosu, lietuvių kilmės astronautą Karol Bobko ir muziejaus misiją. Heidemarie Stefanyshyn–Piper muziejui padovanojo savo misijų emblemas, nuotrauką su autografu ir nepamirštamus įspūdžius, kurie bus įrašyti į muziejaus istoriją. Buvusios NASA astronautės Heidemarie Stefanyshyn–Piper vizitą muziejuje organizavo JAV ambasada Lietuvoje. Esame dėkingi už ilgametį bendradarbiavimą ir šią nepaprastą galimybę.

Prancūzų fizikas, astronomas ir matematikas Ž. B. Bio (Jean – Baptiste Biot) gimė Paryžiuje 1774 m. balandžio 21 d. 1801 m. Bio paskelbė savo pirmąjį astronomijos darbą – studiją apie Laplaso veikalą. Pažintis su Laplasu labai prisidėjo prie tolesnės Bio karjeros. 1803 m. Bio tyrė Orne departamente nukritusių meteoritų rinkinį. Pateikęs Institutui liudytojų parodymus, meteoritų rinkinius ir cheminės analizės rezultatus Bio įrodė, kad šie akmenys tikrai atskriejo iš kosmoso. 1804 m. Bio kartu su kitu prancūzų fiziku J. L. Gei – Liusaku atliko skrydį oro balionu į 4000 m aukštį norėdami išmatuoti, kaip keičiasi su aukščiu Žemės magnetinis laukas. Tai buvo pirmasis moksliniu tikslu atliktas oro baliono skrydis. 1806 m. Bio buvo paskirtas į Ilgumų biuro astronomo asistento pareigas. Jis atlikinėjo geodezinius darbus Italijoje, Anglijoje ir paskelbė nemažai darbų apie Žemės formą. 1809 m. Bio gavo astronomijos profesoriaus vietą Prancūzijos universitete.1820 m. jis kartu su F. Savaru eksperimentiškai atrado vieną svarbiausių elektromagnetizmo dėsnių, aprašančių, kaip laidininku tekančios elektros srovės sukuriamo magnetinio lauko intensyvumas, priklauso nuo atstumo nuo laidininko. Šis dėsnis vadinamas Bio – Savaro dėsniu. Bio tyrinėjo, kaip šviesą poliarizuoja įvairūs tirpalai. Už šiuos darbus 1840 m. Bio buvo apdovanotas Londono Karališkosios draugijos Rumfordo medaliu. Žanas – Baptistas Bio mirė Paryžiuje 1862 m. vasario 3 d. Jis buvo išrinktas Londono Karališkosios draugijos užsienio nariu, Švedijos karališkosios mokslų akademijos nariu, Amerikos menų ir mokslų akademijos garbės nariu. Bio taip pat yra gavęs valstybinių apdovanojimų: jam buvo suteiktas Garbės Legiono ordino riterio ir komandoro vardai. Bio vardu yra pavadintas krateris Mėnulyje, mineralas biotitas, kyšulys Grenlandijoje ir gatvė Paryžiuje. Šaltinis: Panaudotas A. Kazlausko straipsnis leidinyje Lietuvos dangus 2024 m. Nuotrauka: Metropolitan Museum of Art (Picryl archyvas)