Archyvas

Balandžio 12 d. minime aviacijos ir astronautikos dieną, o taip pat prisimename tą pačią dieną prasidėjusį antrąjį lietuvių kilmės astronauto Karol Bobko skrydį į kosmosą, kuris įvyko 1985 metais. Šia proga, kviečiame jus dalyvauti konkurse „Mano kelionė kosmosu“. Kviečiame įvairiomis formomis (piešiniais, vaizdo įrašais, grafikos darbais) įsivaizduoti save keliaujant kosmoso erdve ir sukurtus darbus siųsti mums iki balandžio 26 d. į muziejaus Facebook arba Instagram paskyrą (siųsdami darbus sutinkate, kad jie bus viešinami). Muziejaus edukatoriai ir ekskursijų vadovai atrinks labiausiai juos įkvėpusių komandų darbus ir balandžio 30 d. paskelbsime nugalėtojus. Dalyvauti kviečiame po vieną, poromis, klasėmis, šeimomis, kaip tik norite. Svarbiausiai – įkvėpti svajoti ir pažinti kosmosą. Nugalėtojus pakviesime į išskirtinę ekskursiją muziejuje.

Jau visai netrukus minėsime Pasaulinę kvantinę dieną Lietuvoje. Fizinių ir technologijos mokslų centras kviečia visuomenę dalyvauti šiai dienai skirtoje viktorinoje. Kvantinė viktorina – tai viktorina, kuri įvyks šiemet balandžio 14 d., sekmadienį, nuo 8:00 iki 23:00 val. Sudalyvaukite, išbandykite savo jėgas, išmokite naujų dalykų, o jeigu pasiseks laimėkite Lietuvos kvantinių technologijų asociacijos Quantum Lithuania įsteigtus prizus. Kviečiame išbandyti savo jėgas FTMC organizuojamoje viktorinoje ir pažinti naujas mokslines sritis! Daugiau informacijos ir registracija: https://www.pasaulinekvantinediena.lt/

Šiandien minime 41 metus nuo pirmojo lietuvių kilmės astronauto Karol J. Bobko skrydžio į kosmosą. 1983 m. balandžio 4 d. iš  Kenedžio kosminio centro paleista STS-6 šeštoji NASA erdvėlaivio „Space Shuttle“ misija. Tai buvo pirmasis erdvėlaivio „Challenger“ skrydis. Misijos įgulą sudarė keturi žmonės: vadas − P. J. Weitzas, du specialistai – F. S. Musgrave’as ir D. H. Petersonas bei lietuviškų šaknų turintis pilotas − Karolis J. Bobko. 1983 m. balandžio 9 d. „Challenger“ grįžo į Žemę. Misijos metu, per 5 dienas, 23 minutes ir 42 sekundes, jis įveikė 3 200 000 km (2 000 000 mylių). Misija į orbitą išskleidė pirmąjį stebėjimo ir duomenų perdavimo palydovą TDRS-1. J. Bobko (1937 – 2023) seneliai iš mamos pusės yra kilę iš Kėdainių krašto, o XX a. pr. emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. 1969 m. rugsėjį K. J. Bobko tapo NASA astronautu. Pilotavo net tris skirtingus daugkartinio naudojimo erdvėlaivius: 1983 m. – „Challenger“, o 1985 m. – „Discovery“ ir „Atlantis“. Su „Challenger“ ir „Atlantis“ skrido pirmųjų misijų metu. 2011 m. gegužės 7 d. Karolis J. Bobko buvo įtrauktas į NASA astronautų šlovės muziejų. Lietuvoje astronautas lankėsi 2011 m. ir 2015 m., viešėjo ir Lietuvos etnokosmologijos muziejuje. Nuotraukoje: muziejinės vertybės fotoatvirukas (Astronautas Karol J. Bobko, 1980 m.) ir kosminės misijos „CHALLENGER/ STS-6“ emblema bei nuotrauka iš 2015 astronauto vizito muziejuje.

Kovo 28 – 29 dienomis Lietuvos etnokosmologijos muziejaus darbuotojai dalyvavo LITEXPO organizuotoje parodoje „Karjera & studijos”. Vaiva, Mindaugas ir Audrius mokiniams pasakojo apie istorikų ir astrofizikų darbo galimybes muziejuje. Džiaugiamės, kad vis daugiau mokinių domisi įvairiomis profesijomis ir darbu muziejuje. Laužome mitus bei standartus ir rodome, kad darbas muziejuje gali būti labai įdomus! Dėkojame Lietuvos muziejų asociacija už suteiktą galimybę pasidalinti su jumis savo patirtimi.

Frydrichas Vilhelmas Argelanderis (1799 m. kovo 22 d. Klaipėdoje – 1875 m. vasario 17 d. Bonoje) – vokiečių astronomas, žinomas už žvaigždžių ryškumo, padėčių ir atstumų nustatymus. Gimė 1799 m. kovo 22 d. Mėmelyje, Prūsijos karalystėje (dab. Klaipėda, Lietuva). 1823–1836 m. dirbo Suomijoje: iki 1832 m. buvo Turku observatorijos direktorius, observatorijoje nustatinėjo žvaigždžių savuosius judėjimus. Pagal šių stebėjimų medžiagą sudarė 560 žvaigždžių katalogą (1835). Išanalizavęs 390 žvaigždžių savuosius judėjimus, įtikinamai įrodė, kad Saulė juda kitų žvaigždžių atžvilgiu. Argelanderis buvo plataus sistemingo kintamųjų žvaigždžių tyrimo pradininkas. Nuo 1838 m. iki 1870 m. jis vykdė nuolatinius kintamųjų žvaigždžių stebėjimus. Sukūrė paprastą kintamųjų žvaigždžių regimojo stebėjimo metodą (tiriamos kintamosios žvaigždės spindesys vertinamas pagal gretimas pastovaus spindesio žvaigždes, tai vadinama Argelanderio metodu), dažnai naudojamą astronomijos mėgėjų. 1844 m. paskelbė straipsnį „Kreipimasis į astronomijos draugus“, kuris labai paskatino domėtis kintamųjų žvaigždžių stebėjimu ne tik specialistus, bet ir mėgėjus. 1846 m. apdovanotas Karališkosios Švedijos mokslų akademijos apdovanojimu. Argelanderis sistemingai matavo maždaug 40-ies kintamųjų žvaigždžių ryškius, su savo mokiniais atrado daug kintamųjų žvaigždžių. Sukūrė dabar naudojamą kintamųjų žvaigždžių nomenklatūrą. 1852–1859 m. vadovavo fundamentalaus katalogo „Bonos apžvalga“ sudarymui. 1863 m. apdovanotas Karališkosios astronomijos draugijos aukso medaliu. Nuo 1870 m. Prūsijos mokslų akademijos narys.  Mirė 1875 m. vasario 17 d. Bonoje užsikrėtęs šiltine epidemijos metu. 1993 m. Klaipėdoje prie senojo pašto, kur kadaise stovėjo pirklio Argelanderio namas, pritvirtinta atminimo lenta astronomui. Bareljefą miestui dovanojo vokiečių Taravos Anikės draugija. Bonos universiteto astronomijos institutas pavadintas astronomo garbei. Taip pat vienas iš kraterių Mėnulyje ir asteroidų pavadinti astronomo garbei. Šaltinis: Vikipedija. Nuotrauka: Visuotinė lietuvių enciklopedija (1868, dailininkas Augustas Bauschas)

Vienas žymiausių XX a. mokslininkų, atskleidęs esminius šiuolaikinės fizikos principus. Vokietijos ir Jungtinių Valstijų fizikas, suformulavęs specialiąją reliatyvumo teoriją, o vėliau ir bendrąją reliatyvumo teoriją. Einšteino masės ir energijos ekvivalentiškumo formulė E = mc2, išplaukianti iš reliatyvumo teorijos, kartais vadinama „pačia populiariausia formule pasaulyje“. Jo mokslinė veikla taip pat padarė didžiulę įtaką mokslo filosofijai. Jis nemažai nuveikė kvantinės mechanikos, statistinės mechanikos ir kosmologijos srityse. 1921 metais gavo Nobelio premiją fizikos srityje už fotoelektrinio efekto išaiškinimą. Albertas Einšteinas gimė 1879 m. kovo 14 d. Ulmo mieste, Vokietijoje. Alberto Einšteino gabumai fizikai ir matematikai pasireiškė nuo mažens ir jis netrukus ėmė lenkti savo bendraamžius. Būdamas dvylikos jis per vieną vasarą savarankiškai išmoko algebros ir Euklido geometrijos, nepriklausomai atrado savo paties Pitagoro teoremos įrodymą. Po universiteto baigimo A. Einšteinui nepavyko rasti fiziko darbo, todėl po beveik dvejų metų nesėkmingų paieškų jis įsidarbino Šveicarijos Patentų biure trečios klasės patentų ekspertu. Greta savo pagrindinės tarnybos jis tyrinėjo fizikos problemas ir 1905 m., dažnai laikomais Einšteino annus mirabilis, išspausdino keturis straipsnius, kuriuose suformulavo specialiąją reliatyvumo teoriją, paaiškino fotoelektrinį efektą, Brauno judėjimą bei paskelbė žymiąją energijos lygtį. Tai vėliau buvo pritaikyta kuriant atominę bombą. Nuo 1946 m. Einšteinas priešinosi atominių ginklų kūrimui. Viena iš daugelio jo teorijos išvadų teigė, kad joks fizinis kūnas negali judėti šviesos greičiu ar dar greičiau ir kad materija ir energija yra visiškai sukeičiamos, o tai buvo atominės energijos vystymo pagrindas. Po šių darbų A. Einšteinas greitai tapo vienu žymiausių mokslininkų, pradėjo dėstyti Berne, vėliau Prahoje, Berlyne. 1915 m. A. Einšteinas išplėtė reliatyvumo teoriją, papildydamas erdvę ketvirtuoju matmeniu – laiku, tuo pačiu paaiškindamas gravitaciją erdvėlaikio iškreipimu. 1935 m. kartu su Natanu Rozenu sukūrė kirmgraužų, dažnai vadinamų Einšteino-Rozeno tiltais, modelį. Albertas Einšteinas mirė 1955 m. balandžio 18 d. Prinstone (Naujajame Džersyje). Nuo pat 1919 m., kuomet buvo patvirtinta jo bendroji reliatyvumo teorija, Einšteinas tapo vienu populiariausių mokslininkų įžymybių. Prieš Antrąjį pasaulinį karą „The New Yorker“ rašė, kad Einšteino Amerikoje būta tokio populiaraus, kad jį stabdydavę praeiviai, prašydami jiems paaiškinti „tą teoriją“. Dėl to bėgant laikui Einšteinas smalsuoliams išmokęs atsakyti „Dovanokite! Mane nuolatos painioja su profesoriumi Einšteinu“. Einšteino asmenybė įkvėpė daugybę romanų, kino filmų, pjesių ir muzikos kūrinių. Populiariojoje kultūroje jis tapo viską aplink pamiršusio mokslininko prototipu, neretai pabrėžiant ar hiperbolizuojant jo išskirtinę šukuoseną ir veido bruožus. Nuotrauka: pixabay.com via Picryl.com