Archyvas

Šiais metais Europos muziejų naktį Lietuvos etnokosmologijos muziejus nusprendė skirti idėjoms, kurios prisidėjo prie svarbių pokyčių. Nuo Kazimiero Semenavičiaus artilerijos atradimų, Mikalojaus Koperniko ar Galilėjaus, M. K. Čiurlionio kūrybos iki planuojamų kelionių į Marso planetą. Ši naktis bus skirta atradimui ir pažinimui to, kas jau buvo atrasta. Paskaitos, ekskursijos muziejaus požemyje, edukacijos – tik dalis veiklų, kurios jūsų laukia gegužės 17 d. vakarą ir naktį. 18.00 – 19.00 Doc. Deivido Šlekio paskaita „K. Semenavičius: atradėjas ir inovatorius“. 19.15 – 22.00 Edukacija „Pasigamink savo erdvėlaivį kelionei į Marsą“. 19.15 – 20.00 Paskaita „Pirmosios žmonių kelionės į kosmosą, ar žmogaus kūnas pasirengęs skristi toliau?“ 20.30 – 21.15 Edukacija suaugusiems ir vaikams „M. K. Čiurlionio kosmosas: pamatyti tai, ko žmogus dar buvo nematęs”. 19.00, 20.00, 21.00, 22.00* Ekskursija „Etnokosmologija – ryšiai su kosminiu pasauliu“. 22.00 – 23.00 Lauko teleskopas, esant palankioms oro sąlygoms. *Dalyvavimas ekskursijose tik su išankstine registracija tel. nr. +37061520688

✨Puikios naujienos, rytoj (05 10) meteorologai žada giedrą naktį. Žinoma, visada yra tikimybė, kad tai pasikeis, bet kviečiame nepraleisti progos ir registruotis į naktinius stebėjimus! ❗️Registracija TIK tel. nr. +37061520688. Šeštadienis (05 10) 80 cm teleskopas – 00.10 ir 01.50 val. 40 cm teleskopas – 22.20, 00.00 ir 01.40 val.

Šiais metais Europos muziejų naktį Lietuvos etnokosmologijos muziejus nusprendė skirti idėjoms, kurios prisidėjo prie svarbių pokyčių. Nuo Kazimiero Semenavičiaus artilerijos atradimų, Mikalojaus Koperniko ar Galilėjaus, M. K. Čiurlionio kūrybos iki planuojamų kelionių į Marso planetą. Ši naktis bus skirta atradimui ir pažinimui to, kas jau buvo atrasta. Paskaitos, ekskursijos muziejaus požemyje, edukacijos – tik dalis veiklų, kurios jūsų laukia gegužės 17 d. vakarą ir naktį. Gegužės 5 d. paskelbsime tikslią programą ir pradėsime registraciją į nakties renginius! Daugiau informacijos: https://fb.me/e/1LuTD3AHa4

Rimantas Stankevičius – vienintelis lietuvis kosmonautas. Gimęs 1944 m. liepos 26 d. Marijampolėje, 1962  m. baigė Marijampolės 2-ąją vidurinę mokyklą. Įstojo į Černihivo aukštąją aviacijos mokyklą, kurią baigė 1966 m. ir iš karto pradėjo tarnauti kaip lakūnas kariniuose daliniuose. 1977 m. liepos 12 d. Skrydžių tyrimo instituto viršininko įsakymu buvo paskirtas į specialaus pasirengimo grupę skrydžiui daugkartinio naudojimo erdvėlaiviais „Buran“. 1979 m. sausio 19 d. Vyriausioji Medicinos komisija patvirtino jo tinkamumą kosminiams skrydžiams. 1979 m. vasario 1 d. Aviacijos pramonės ministro įsakymu buvo paskirtas į pagrindinę pasirengimo grupę. Buvo planuojama, kad R. Stankevičius bus pirmojo „Buran“ skrydžio pagrindinės įgulos antruoju pilotu, skrydžio vadu buvo paskirtas Igoris Volkas. 1990 m. R. Stankevičius dalyvavo kasmetinėje aviacijos šventėje JAV Everett mieste, pilotavo lėktuvą Su-27. Grįžęs iš JAV netrukus vėl išvyko į Italiją. 1990 m. rugsėjo 9 d. Trevizo provincijos Salgareda aerodrome aviacijos šou metu vykdydamas eilinį parodomąjį skrydį naikintuvu Su-27 ir darydamas vertikalią pilotažo figūrą, kilpą pradėjo aukščiausiame jos taške, kuris buvo kiek žemiau apskaičiuotojo. Nors beveik išlygino lėktuvą prie žemės, tačiau nesugebėjo sulaikyti jo žemėjimo. Lėktuvo masė tapo nepavaldi patyrusio piloto rankai – lėktuvas palietė žemę „pilvu“ ir sprogo. Katastrofa nusinešė puikaus piloto ir vienintelio Lietuvos kosmonauto gyvybę. Rimantas – palaidotas Kaune Aukštųjų Šančių karių kapinėse. Etnokosmologijos muziejuje eksponuojami lakūno Rimanto Stankevičiaus naudoti šalmai ir nuotraukos iš asmeninio jo šeimos albumo. Taip pat erdvėlaivio termoizoliacines plokštės fragmentas, ši Lietuvoje sukurta medžiaga buvo naudotas ir „Buran“ daugkartinio erdvėlaivio padengimui. Kviečiame lankytojus atvykti į muziejų ir daugiau sužinoti apie ypatingą R. Stankevičiaus gyvenimo istoriją bei kitus lietuvių kilmės astronautus.

Saulės užtemimas – reiškinys, kai Mėnulis atsiduria tarp Žemės ir Saulės, taip uždengdamas Saulės diską. Šis reginys trunka neilgai, nes Mėnulio šešėlis mažas ir greitai juda. Saulės užtemimo juosta niekada nebūna platesnė kaip 269 km. Saulės užtemimas gali įvykti tik per jaunatį. Dalinis užtemimas – kai Mėnulis uždengia mažiau nei 50 % Saulės disko. 2025 m. įvyks du daliniai Saulės užtemimai. Pirmasis – kovo 29 d. bus matomas šiaurės vakarų Afrikoje, beveik visoje Europoje, šiaurės rytų Kanadoje. Jei oro sąlygos bus palankios, šį dalinį užtemimą matysime ir Lietuvoje. Vilniuje dalinis užtemimas parsidės 13 val. 00 min. vietos laiku, maksimumą pasieks 13 val. 36 min. baigsis 14 val. 12 min., tačiau net maksimumo metu Mėnulis uždengs vos keletą procentų Saulės disko. Kiek palankesnės užtemimo stebėjimo sąlygos bus Lietuvos pajūryje. Maksimumo metu bus uždengta apie 20 proc. Saulės disko diametro. Antrasis 2025 m. dalinis Saulės užtemimas įvyks rugsėjo 21 d. Šaltinis: Lietuvos dangus 2025.

Dėmesio! Šį sekmadienį, vasario 23 d., ekskursijose vietų nebėra! Nemokamai apsilankyti ekskursijose pakviesime kovo mėnesio paskutinį sekmadienį.