Naujienos

1972 metų gruodžio 11 dieną Mėnulyje nusileido erdvėlaivis „Apollo 17“. Tai buvo ne tik paskutinis amerikiečių nusileidimas Mėnulyje – tai buvo paskutinis kartas, kai pilotuojamas kosminis aparatas išlėkė už Žemės artimosios orbitos ribų. „Apollo 17“ startas įvyko 1972 m. gruodžio 7 d. Tai buvo pirmas naktinis erdvėlaivio paleidimas JAV kosminės programos istorijoje. „Apollo 17“ įgulą sudarė misijos įgulos vadas Eugene’as A. Cernanas, valdymo modulio pilotas Ronaldas A. Evansas ir Mėnulio modulio pilotas Harissonas P. Schmittas. Tai buvo pirmas kartas, kai „Apollo“ skrydyje dalyvavo mokslininkas. Pagrindinės mokslinės jo užduotys buvo „Iš anksto pasirinkto Taurus-Littrow regiono ploto geologinis tyrimas ir paviršiaus medžiagų mėginių surinkimas, eksperimentų atlikimas skrydžio metu, fotografavimas skriejant Mėnulio orbitoje ir aplink Žemę“. Gruodžio 11 d. „Čelendžeris“ nusileido ant Mėnulio paviršiaus. Astronautų misija truko 74 val. 59 min. 40 s. Buvo trys išėjimai ant Mėnulio paviršiaus, kurių trukmė -22 val. 3 min. 57 s. Surinkta ir atgabenta į Žemę – 110,5 kg. Mėnulio grunto pavyzdžių. Gruodžio 19 d. „Apollo 17“ nusileido Ramiajame vandenyne. Misija truko 301 val. 51 min. 59 s. 1972 m. E. A. Cernanas tapo paskutiniuoju žmogumi, kurio kojos lietė Mėnulį. Reikia tikėtis, kad E. A. Cernano viltis, kad žmogus netrukus vėl įkels koją į Mėnulį, pasitvirtins, o žmonės vėl imsis tolimų pasaulių tyrimų. Šaltinis: Delfi. Vikipedija.

1997 m. lapkričio 19 d. iš Kenedžio kosmoso tyrimo centro startavo kosminis laivas Columbia, kuriame, tarptautinės misijos sudėtyje, skrido pirmasis ir kol kas vienintelis nepriklausomos Ukrainos astronautas Leonidas Kadeniukas. Be mokslinių eksperimentų, astronautas turėjo ir kitą svarbią misiją – formuoti Ukrainos įvaizdį tarptautiniu lygmeniu. Tam jis į kosminį laivą pasiėmė Ukrainos vėliavą ir Kijevo herbą, Taraso Ševčenkos ir Sergejaus Koroliovo portretus. Sugrįžęs namo, Kadeniukas tapo nacionaliniu didvyriu, dirbo vyriausybės patarėju aviacijos ir kosmonautikos srityje, buvo Aukščiausiosios Rados deputatu. 1996 m. vasarą Leonidas Kadeniukas atvyko į JAV ir pradėjo pasirengimą NASA centre. 1997 m. lapkričio 19 d. su tarptautine astronautų įgula pakilo į kosmosą Columbia „šatlu“. – Aš laukiau šio momento 36 metus… – prisiminė Kadeniukas. Skrydis truko 15 parų, 16 valandų ir 35 minutes. Kiekvienas įgulos narys turėjo savo užduotis. Kadeniukas dirbo kaip mokslininkas-biologas – tyrinėjo augalų auginimo sąlygas nesvarumo būsenoje. Leonidas teigė: „Aš buvau pirmasis, kuris į kosmosą išskrido su Ukrainos vėliava. 1997 m. pirmą kartą Ukrainos himnas skambėjo kosminėje erdvėje.“ Misijos metu Kadeniukas vedė „kosminę pamoką“ 40 – čiai tūkstančių ukrainiečių ir amerikiečių mokinių. Leonidas Kadeniukas mirė 2018 m. sausio 31 d. Paskutiniais gyvenimo metais jis daug dėmesio skyrė aplinkos apsaugos problemoms. – Aš visus politikus pasiųsčiau į kosmosą, kad jie pamatytų prieš ką kelia ranką! – viename iš interviu sakė Leonidas Kadeniukas. Šaltinis. Babel.ua.news nasa.gov

1967 m lapkričio 9 d. įvyko Apollo – 4 startas. Trys dienos iki starto, raketa buvo užpildyta kuru: skystas deguonis, skystas vandenilis ir išvalytas žibalas. Praėjus 12 min. po starto pagrindinis blokas pasiekė 188 km. aukščio orbitą 7789,25 km/s greičiu. Po dviejų apsisukimų aplink Žemę, trečiosios pakopos varikliai išvedė laivą į elipsinę orbitą 18 317 km. aukštyje. Prieš nusileidimą buvo pasiektas 11,144 km/s greitis. Po 8 val. 37 min. vykusio skrydžio, laivo modulis nusileido ant vandens 1000 km. atstumu šiaurės vakarų kryptimi nuo Havajų salų. Visų skyrių masė nusileidimo metu buvo –  4,8 t. Skrydžio filmuota medžiaga buvo panaudota dokumentikoje apie kitų „Apollo“ misijų skrydžius (pvz. filme „Visai žmonijai“), bei fantastiniame televizijos seriale „Žvaigždžių kelias“. Visi skrydžiai su „Saturn 5“ raketų startais buvo pradėti vadinti – „Apollo“ misijomis. Šaltinis: Vikipedija.  

Erasmus + programa Strateginės partnerystės Suaugusiųjų švietimo sektoriuje   KONTEKSTAS „VRSciT“ projektą sudaro virtuali edukacinė kelionė į kiekvieną dalyvaujančią EU šalį, virtualiai aplankantkultūrinio, socialinio ir gamtinio pobūdžio vietas, kurios yra Portugalijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Lietuvoje, o kelionės realizacijai panaudojant virtualios realybės įtraukimo ir sąveikos metodus, suteikiančius vartotojams unikalią mokymosi patirtį. Virtualios realybės technologijų įsisavinimas pašalina aplinkos nuotolinio vizualizavimo kliūtis, kurios, pasitelkus skaitmeninimą, leidžia patirti aukštą mokslo vertę. „VRSciT“ projektu siekiama ištirti naujus edukacinio turizmo metodus, panaudojus 3D modeliavimą bei 360o virtualios realybės aplinką tam, kad būtų pristatytos novatoriškos virtualios mokymosi kelionės keturiose skirtingose šalyse. Šiuo tikslu partneriai numatę sukurti šiuos produktus: virtualios realybės technologijų literatūros apžvalgą; interaktyvios virtualios realybės patirties „VRSciT SPOT“ įrankis ; internetinės svetainės priemonių rinkinys; mokymai, skirti dalintis gerąja praktika naudojant virtualios realybės technologijas edukaciniame turizme; projekto viešinimo renginiai (konferencijos) partnerių šalyse, skirti projekto rezultatams pristatyti, pasidalinti tarptautine patirtimi, įgyta projekto metu. „VRSciT SPOT“ įrankiu pasinaudoję  žmonės galės pasinerti ne tik į šiaurės rytų Trás-os-Montes peizažus (Portugalijoje), keliauti po kitus įspūdingus ar kultūriškai svarbius partnerių šalių regionus, ir taip praplėsti akiratį ir virtualiai, bet tarsi tikrovėje, aplankyti visos Europos partnerių subjektus. Projekte suteikta galimybė visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, naudotis moksline informacija ir įsitraukti į švietėjišką veiklą. Projekto komanda tikisi, kad tai palies ir sudomins sudėtingomis ar ne itin palankiomis sąlygomis gyvenančius žmones, pvz., sunkioje ekonominėje padėtyje esančius ar fizinę negalią turinčius asmenis, kurie galės naudotis naujausiomis technologijomis ir tai skatins socialinę įtrauktį, sudarant sąlygas nevaržomai prieigai ir sąveikai su technologijomis, kurios kitu atveju nebūtų įmanomos. TIKSLAS Projekto partnerystės nuomone, šis projektas leis tikslinėms grupėms ne tik įgyti ir konsoliduoti suaugusiųjų švietimo srityje reikalingus įgūdžius, bet ir juos tobulinti Europos pilietybės, kultūrų įvairovės, užimtumo ir bendruomenės plėtros srityse, pabrėžiant mokymosi, skaitmeninio raštingumo, diskusijų ir dalijimosi mokslo ir technologijų žiniomis skatinimą. Visa projekto idėja pagrįsta tarptautiniu požiūrių, klausimų, sprendimų ir gerosios patirties palyginimu įgyvendinant novatoriškas pažintinio mokomojo turizmo strategijas bei taikant naujas procedūras. Be to, tikimasi, kad kiekvienas partneris turės galimybę pasinaudoti įdiegtų naujovių moksliniais tyrimais ir grįsti tolimesnę savo veiklą projekto pasiekimais.   Projekto laikotarpis: 01/09/2020 – 31/08/2023

„Cassini-Huygens“ – bendra JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA), Europos kosmoso agentūros (ESA) ir Italijos kosmoso agentūros (ISA) misija, trukusi beveik 20 metų. Iš viso prie misijos sėkmės prisidėjo mokslininkų komandos iš net 17 pasaulio valstybių. Pagrindinis misijos tikslas – surinkti kuo daugiau duomenų apie Saulės sistemos „Žiedų valdovu“ vadinamą Saturną ir jo palydovus. Į Saturno orbitą nukreiptas „Cassini“, pavadintas italų astronomo Giovanni Cassini (1625–1712) garbei; ir Saturno palydove Titane turėjęs nutūpti „Huygens“, pavadintas olandų astronomo Christiaano Huygenso (1629–1695) garbei. Erdvėlaiviai į kosmosą pakilo 1997 m. spalio 15 d. ir po beveik septynerius metus trukusios kelionės pasiekė Saturno orbitą. „Huygens“ atsiskyrė nuo „Cassini“ ir Titane nusileido 2005 m. Iš ten mažytis erdvėlaivis mokslininkams į Žemę duomenis siuntė 219 minučių – tol, kol išsikrovė. Tai buvo tikras triumfas mokslininkams, nes „Huygens“ buvo pirmasis žmonių kurtas aparatas, nutūpęs ant kosminio kūno išorinėje Saulės sistemos dalyje, už Asteroidų žiedo. Tuo metu „Cassini“ savo stebėjimus tęsė toliau, artėdamas prie Saturno ir siųsdamas vis daugiau duomenų apie žieduotąjį milžiną ir jo sistemą. Iš viso šis kosmoso aparatas sėkmingai tai darė daugiau nei 13 metų. 2016 m. lapkričio 26 d. erdvėlaivis praskriejo Titaną ir taip prasidėjo paskutinė misijos fazė, pasibaigusi „Cassini” susidūrimu su planeta. 2017 m. rugsėjo 15 d. erdvėlaivis įskriejo į Saturno atmosferą. Manoma, jog „Cassini” visiškai sudegė per 45 sekundes. Jo surinkti duomenys iki šiol panaudoti jau daugiau nei 4000 mokslinių straipsnių. Šaltinis: Vikipedija. LRT.lt

Voyager 1 – bepilotis tarplanetinis JAV kosminių tyrimų erdvėlaivis, priklausantis programai  „Voyager“, paleistas 1977 m. rugsėjo 5 d. „Voyager 1“ yra 733 kg masės robotizuotas zondas, dabar esantis už Saulės sistemos ribų. Šis zondas aplankė Jupiterį ir Saturną, taip pat pirmasis nufotografavo šių dviejų planetų didžiuosius palydovus. „Voyager 1“ yra tolimiausias nuo Žemės žmonių sukurtas aparatas, skriejantis bene didžiausiu greičiu iš visų šiandien eksploatuojamų zondų (greitesnis tik „New Horizons “). Nors „Voyager 1“ identiškas erdvėlaivis „Voyger 2 “ ir paleistas mėnesiu anksčiau, jis niekada neaplenks savo „dvynio“. Pirminė „Voyager 1“ misija buvo ištirti Jupiterį, Saturną ir jų palydovus, dabartinė – saulės vėjo greičio išmatavimas ir tarpžvaigždinės erdvės sąlygų tyrimas. 2010 m. „Voyager 1“ ėmė trūkti energijos, todėl palaipsniui bus atjungiama jo įranga. „Voyager 1“ energijos ištekliai turėtų visiškai išsekti apie 2025 m. Nepaisant atstumo, informacija vis dar pasiekia NASA mokslininkus – šviesos greičiu keliaujantis signalas iš „Voyager 1“ Žemę pasiekia per 16 val. Skaičiuojama, kad kitą žvaigždės ir planetų sistemą „Voyager 1“ pasieks po 40 000 metų. Jei nutiktų taip, kad zondą pastebėtų kokia nors protinga nežemiška civilizacija, žmonės jiems yra paruošę lauktuvių – auksinę plokštelę su įvairiausiais vaizdais, garsais ir sveikinimais iš Žemės planetos. Šaltinis: Vikipedija.