Naujienos

Lietuvos etnokosmologijos muziejus kartu su Tulūzos mokslo ir kultūros centru „Site de le space“ vykdo projektą „Lietuvių ryšiai su kosminiu pasauliu (angl. Lithuanian ethnocosmology: past, today and future)“, kuris yra Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 dalis. Sezoną organizuoja Lietuvos kultūros institutas kartu su Prancūzų institutu Paryžiuje. Lapkričio 18 – 21 dienomis vyko vizitas Tulūzoje, kurio metu buvo vykdomos kelios projekte numatytos veiklos. Lietuvos etnokosmologijos muziejus ir „Site de le space“ centras siekia vykdyti ilgalaikes veiklas, kurios būtų tęsiamos ir pasibaigus Lietuvos kultūros sezonui Prancūzijoje. Muziejaus edukatorius Aidas Sadauskas susitikimo metu pristatė muziejuje vykdomas veiklas bei supažindino „Site de le space“ centro edukatorius su kosmoso botanikos tyrinėjimais bei tuo, kaip šios veiklos gali būti pritaikytos mokinių edukacijoms. Kosmoso botanika ir lietuvių pasiekimai šioje srityje yra viena iš prioritetinių projekto temų, todėl susitikimų metu buvo pristatytos muziejaus fonduose esančios muziejinės vertybės, kurios geriau leidžia suprasti lietuvių pirmuosius pasiekimus šioje srityje. Muziejų atstovai aptarė muziejinių vertybių skolinimo bei eksponavimo galimybes. Taip pat buvo pristatytas trumpas leidinys apie prof. A. Merkio botanikų komandos pasiekimus ir Baltažiedžio vairenio išauginimą kosminėje stotyje 1982 metais. Prie vizito prisijungusios mokytojos iš Molėtų progimnazijos, Utenos Dauniškio gimnazijos bei Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazijos Vilma Mozūrienė bei Loreta Tarvydienė su mokiniais dalyvaus 2025 metais birželį vyksiančioje „Site de le space“ Vaikų mokslo konferencijoje, todėl jau šio vizito metu jos buvo supažindintos su eksperimentais ir veiklomis, kurios turi būti atliktos iki planuojamos konferencijos. Taip pat pristatymo metu buvo išduoti priemonių rinkiniai skirti eksperimentams atlikti, kuriuos mokytojos naudos grįžusios į savo mokyklas. Vizito metu Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Linas Šmigelskas ir „Site de le space“ centro direktorius Arnaud Mounier bei Edukacijos, mokslo ir kultūros direktorius Christophe Chaffardon aptarė ateities bendradarbiavimo galimybes, įvertino jau vykdomas veiklas. Projekto tikslas yra vystyti ryšius tarp Lietuvos ir Prancūzijos mokslo muziejų ir centrų bei muziejų lankytojus geriau supažindinti su lietuvių ir prancūzų pasiekimais kosmose, skatinti mokinius įsitraukimą į STEAM veiklas. Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje yra puiki galimybė garsinti lietuvių pasiekimus kosmose bei atkreipti dėmesį į jų indėlį kosmoso tyrinėjimuose. Šis projektas taip pat yra galimybė užmegzti naujus ryšius, jau 2025 metų vasarį Inovacijų agentūros „Space Hub LT“ grupė kartu su Tulūzos mokslo ir kultūros centru „Site de le space“ planuoja Lietuvos kosmoso technologijų verslo atstovų ir mokslininkų išvyką į Tulūzą, kurios metu bus vystomos bendradarbiavimo galimybės su Prancūzijoje esančiomis įmonėmis ir mokslo centrais.

Lapkričio 11-oji dar viena diena senajame lietuviškame kalendoriuje, kuomet spėjami orai. Šilta Šv. Martyno diena žada šaltą žiemos pradžią. Seniau kaimo žmonės iš Šv. Martyno dienos orų spręsdavo, koks būsiąs ne tik ateinančios žiemos oras, bet ir Kalėdos: „Jei Martynas su ledu, tai Kalėdos su bradu, jei Martynas su bradu, tai Kalėdos su ledu“, „Martynas ant ledo, Kalėdos ant vandenio“, „Jei per Martyną tauškės, tai per Kalėdas pliauškės, jei per Kalėdas tauškės, tai per Martyną pliauškės“. Dar vienas įdomus būdas tądien orui nuspėti – žąsies kepimas. Reiktų atkreipti dėmesį jeigu žąsies krūtinkaulis daugiau baltos spalvos – daugiau sniego ir speigo laukia, o jeigu rudos – numatoma daugiau atlydžių. Legendose pasakojama, kad Šv. Martynas buvo ne tik orų pranašas, bet ir laikomas piemenų, kareivių ir vargšų globėju. Vienuolis šventasis Martynas dėl savo geros širdies ir gražių darbų žmonių norėtas įšventinti į Turino vyskupus, bet jis pats to nenorėjęs ir pasislėpęs žąsų aptvare. Žąsys visgi aptikusios įsibrovėlį ir išdavė jį savo gagenimu, todėl Martynas kerštaudamas pažadėjo žąsims kaskart minint tą dieną suvalgyti po vieną jų. O kodėl ši diena turi ne tik Šv. Martyno bet ir ožio dienos pavadinimą? Kiekviena anuometinio žmogaus kalendoriuje pažymėta šventė reiškė tam tikrų darbų pradžią ir pabaigą. Ko ne pusmetį laisvai besidžiaugę gamtos gėrybėmis ir saulės šiluma gyvuliai genami į tvartus. Bet jeigu oras vis tik išlikdavo pakankamai šiltas, gyvulius į tvartelius suginti neskubėta. O tuomet piemenys belaukdami pirmojo sniego ir ganiavos pabaigos imdavosi įvairiausių gudrybių, kaip speigą prisišaukti. Tikėta, kad apvedus baltą ožį aplink baltą beržą žiema greičiau pasirodys. Na, o viename iš spaudoje publikuotų straipsnių smulkiau aprašo ožio vedimo aplink beržą tradiciją: „Veda oželį būtinai tris kartus ta kryptimi, kuria saulė eina aplink dangų – atseit, spartina laiką, artina žiemą. Ir tikėdavo, kad vėliausiai po trijų dienų pasnigs. Kitur ožį tempdavo net aplink tris beržus devynis kartus – tie skaičiai iš archajiškojo mėnulio kalendoriaus“. Taip pat žiemą prisišaukti bandyta ir įvairius apeiginius šokius, tokius kaip „Oželį“, „Ožkelę“,  šokant (baidydavosi ir erzindavo vienas kitą).

Šią savaitę muziejaus darbuotojai Virginija, Gintas ir Mindaugas leidosi į kelionę, kurios tikslas buvo MUTEC paroda Leipcige, Vokietijoje. Tai yra tarptautinė muziejų ir parodų technologijų paroda. ​​Ši paroda skirta muziejų ekspertams, parodų centrams, kolekcionieriams, kultūros institucijoms, architektams bei savivaldybių, švietimo ir kultūros paveldo sektoriaus atstovams.​​ ​​ Muziejaus atstovai turėjo galimybę susipažinti su naujausiomis tendencijomis, technologijomis ir dar nematytais sprendimais, kuriuos ateityje galėsime pritaikyti ir muziejaus ekspozicijos atnaujinimo planuose.

Spalio 21 – 22 dienomis Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Linas Šmigelskas kartu su astrofizikos srities mokslininkais dalyvavo pažintiniame vizite Torunėje, kurį organizavo Lenkijos institutas Vilniuje. Išvyka buvo puiki proga geriau susipažinti su Mikalojaus Koperniko universiteto (UMK) Fizikos, astronomijos ir taikomosios informatikos fakultetu, pabendrauti su fakulteto dekanu ir institutų direktoriais. UMK prorektorė tarptautiniams ryšiams prof. habil. dr. Magdalena Barwiołek plačiau papasakojo apie universiteto tarptautines veiklas. Vizito metu buvo aplankyti UMK Fizikos ir Technikos institutai, Technikos mokslų centras. Kultūrinės programos metu buvo atkreiptas dėmesys į Mikalojaus Koperniko pėdsakus Torunėje, aplankyti jo namai,taip pat mieste esantis Planetariumas bei pabendrauta su planetariumo direktore Anna Broniewicz ir centro koordinatoriumi Krzysztofu Semrau. Tikimės, kad ateityje bendravimas su Torunės mokslo institucijomis tik stiprės ir galėsime pristatyti bendrus projektus.

Spalio 14 – 17 dienomis muziejaus atstovai dalyvavo Milane vykusiame 75-ajame Tarptautiniame astronautikos kongrese. Šis kongresas vienija tūkstančius kosmoso technologijų, švietimo, nacionalinių ir tarptautinių organizacijų ir įmonių. Pirmą kartą šiame kongrese galėjome išvysti ir Lietuvos stendą, kuriame kosmoso naujienas pristatė Inovacijų agentūros „Space Hub LT“ grupė bei įvairios Lietuvoje veikiančios kosmoso technologijų įmonės. Nors šis kongresas buvo skirtas atkreipti dėmesį į tvarumą ir ilgalaikiškumą kosmoso srityje, tačiau itin didelis dėmesys buvo skirtas ir žmonių sugrįžimui į Mėnulį bei tolimesniems planams pasiekti Marso planetą. Lietuvos etnokosmologijos muziejus yra Tarptautinės astronautikos federacijos Kosmoso muziejų ir mokslo centrų komiteto narys. Šio kongreso metu vyko komiteto susitikimas, kurio metu muziejaus direktorius Linas Šmigelskas dalinosi muziejaus praėjusių metų pasiekimais ir ateities planais bei pristatė Ukrainoje esančių mokslo ir kosmoso muziejų dabartinę situaciją. Muziejaus atstovai Milane taip pat dalyvavo Europos mokslo centrų ir muziejų tinklo susitikime, kurio metu Europos kosmoso agentūros atstovai pristatė kosmoso aktualijas bei ateities planus. Taip pat turėjome progą išgirsti kitose šalyse esančių mokslo muziejų patirtis bei atradimus. Tokios konferencijos ir susitikimai įkvepia mus tobulėti ir ieškoti naujų, dar nematytų, būdų lankytojams papasakoti apie itin sudėtingus kosmoso dalykus. Labai tikimės, kad jau visai netrukus dalis įgytų patirčių virs naujovėmis muziejuje.

Spalio 14 d. „SpaceX“ raketa „Falcon Heavy“ buvo sėkmingai iškeltas zondas „Europa Clipper“, kuris Jupiterį turėtų pasiekti iki 2030 m. NASA siunčia erdvėlaivį tirti Europos, nes tai viena perspektyviausių vietų Saulės sistemoje nežemiškos gyvybės paieškoms. Kelios misijos, įskaitant „Pioneer 10“ ir „11“, „Voyager 1“ ir „2“, „Galileo“, „Juno“, „Cassini“ ir „New Horizons“, surinko svarių įrodymų, kad Europos viduje po ledo apvalkalu, kurio storis, pasak NASA, yra nuo 3 iki 30 km., yra didžiulis vandenynas. Pagrindinis „Europa Clipper“  tikslas – nustatyti, ar po ledinio Jupiterio mėnulio Europa paviršiumi yra vietų, kuriose galėtų egzistuoti gyvybė. Trys pagrindiniai misijos moksliniai tikslai – išsiaiškinti ledo apvalkalo ir po juo esančio vandenyno prigimtį, taip pat mėnulio sudėtį ir geologiją. Misijos metu išsamiai ištyrus Europą, mokslininkai galės geriau suprasti astrobiologinį gyvenamų pasaulių už mūsų planetos ribų potencialą. NASA erdvėlaivis „Europa Clipper“ atliks dešimtis artimų praskriejimų pro Jupiterio mėnulį Europą ir surinks išsamius matavimus mėnuliui tirti. Judant virš Europos,  prie jos priartės iki 25 km. atstumu. Tokiame aukštyje kiekvieno praskridimo metu pakils virš  kitos vietos, kad galėtų nuskenuoti visą mėnulio paviršių.