Archyvas

Lietuvos etnokosmologijos muziejus kviečia lankytojus į naują edukaciją „Paukščių Takas – mūsų namai”. Edukacijos tikslas – supažindinti mokinius su Paukščių Tako galaktika. Kas tai yra, iš ko susideda galaktikos ir ką mes apie jas žinome. Edukacijos metu išsiaiškinsime kokios yra dabartinės žinios apie mūsų Galaktiką ir ką žmonės dažniausiai įsivaizduoja neteisingai. Edukacija susideda iš paskaitos, viktorinos ir pokalbio. Ši edukacinė programa prisideda prie gilesnio supratimo kaip paprastai ir aiškiai kalbėti apie sudėtingus, bet be galo įdomius astronominius objektus ir reiškinius. Edukacija skirta 5 – 10 klasių mokiniams. Registracija į edukacijas tel. nr. +37061520688.

Blaise Pascal (Blezas Paskalis; 1623 m. birželio 19 d. – 1662 m. rugpjūčio 19 d.) – prancūzų filosofas, matematikas, fizikas. Gimė Klermonte, Prancūzijoje. Dar vaikystėje Blezas laikytas matematikos genijumi, būdamas 16 metų, sukūrė kūgio pjūvio teoriją, po trejų metų sukonstravo skaičiavimo mašiną, 1647 metais atrado hidraulinio preso veikimo principą, taip pat galimybę barometru matuoti oro slėgį. Tarptautinėje matavimo sistemoje (SI) slėgio matavimo vienetas yra Paskalis (Pa) – tai slėgis veikiantis 1 m2 plotą 1 Niutono (N) jėga. Taip pat Paskalis dirbo ir tikimybių teorijos srityje, 1654 metais atrado Paskalio trikampį bei jį paaiškinančią teoriją. Vėliau atitolo nuo matematikos ir fizikos ir užsiėmė religine filosofija. Jį patraukė jansenistų religinio sąjūdžio idėjos. Ketino parašyti veikalą „Krikščionybės apologija“, bet nespėjo – sukliudė mirtis. Po Paskalio mirties rasti rankraščiai – medžiaga „Krikščionybės apologijai“ – buvo 1670 m. išleisti pavadinimu „Pono Paskalio mintys apie religiją ir kai kuriuos kitus klausimus, rastos po jo mirties tarp jo popierių“. Vėliau šį fragmentišką veikalą imta vadinti tiesiog „Mintimis“ (Pensées). Blezas Paskalis sukūrė pirmąją skaičiavimo mašiną – Paskalina (kompiuterio prototipą) (1642 metais). Šaltinis: Vikipedija.

Birželio 27 d. 14:30, kviečiame į susitikimą su dr. Inga Popovaite „Gyvenimas Marso dykumų tyrimų stotyje: lyčių lyderystės skirtumai kosmoso analogo erdvėse“. Dr. Inga Popovaitė – Kauno technologijų universiteto sociologė, daktaro laipsnį įgijusi Ajovos universitete. Mokslininkė savo tyrimus vykdė labai išskirtinėje vietoje – Marso dykumų tyrimų stotyje. Aplinka šioje dykumoje primena Marso paviršių, todėl tai leidžia pajusti galimus šios planetos iššūkius. Kosmoso analogijos misijos – viena iš galimybių pajusti gyvenimo ypatumus kosmose net nepalikus mūsų planetos Žemės. Šiose misijose dalyviai susiduria su kasdieniais iššūkiais, tokiais kaip buitis, atskirtis nuo artimųjų, buvimas ribotoje erdvėje su gana mažai pažįstamais žmonėmis. Šios misijos metu dr. Inga Popovaitė turėjo galimybę pajusti ne tik gyvenimo Marso paviršiaus simuliacijoje ypatybes, tačiau ir iš arti patyrinėti lyčių lyderystės skirtumus kosmoso analogo erdvėse. Mokslininkė atkreipia dėmesį į tai, kad duomenų apie moteris kosmose yra labai mažai, todėl naudodamasi sukaupta medžiaga iš mišrių grupių darbo kosmoso analogijos misijose, atliko tyrimą apie galimus grupių dinamikos iššūkius. Į renginį kviečiame registruotis tel. nr. +37061520688, renginys nemokamas.  

Lietuvos etnokosmologijos muziejus kviečia lankytojus į naują edukaciją „Paukščių Takas – mūsų namai”. Edukacijos tikslas – supažindinti mokinius su Paukščių Tako galaktika. Kas tai yra, iš ko susideda galaktikos ir ką mes apie jas žinome. Edukacijos metu išsiaiškinsime kokios yra dabartinės žinios apie mūsų Galaktiką ir ką žmonės dažniausiai įsivaizduoja neteisingai. Edukacija susideda iš paskaitos, viktorinos ir pokalbio. Ši edukacinė programa prisideda prie gilesnio supratimo kaip paprastai ir aiškiai kalbėti apie sudėtingus, bet be galo įdomius astronominius objektus ir reiškinius. Edukacija skirta 5 – 10 klasių mokiniams. Registracija į edukacijas tel. nr. +37061520688.

Broliai Mongolfjė (pranc. de Montgolfier), Joseph-Michel (adapt. Žozefas Mišelis, gimė 1740 m. rugpjūčio 26 d. Ardešo departamente, (Prancūzija), mirė 1810 m. birželio 26 d. Hero departamente), ir Jacques-Étienne (adapt. Žakas Etjenas, gimė 1745 m. sausio 6 d. Ardešo departamente, (Prancūzija), mirė 1799 m. rugpjūčio 2 d. Ardešo departamente. Broliai – oreivystės pradininkai, oro baliono išradėjai. Broliai Mongolfjė gimė popieriaus gamintojo šeimoje. Jie abu domėjosi fizika, matematika, oreivyste, o Žakas Etjenas taip pat studijavo architektūrą. Broliai pirmieji pasaulyje išbandė iš audinio, padengto alūnu ir pripildyto dūmų (vėliau – karšto oro) pagamintą karšto oro balioną. 1782 m. Žozefas Mišelis mąstydamas apie tuomet aktualų klausimą – Ispanijos vykdytą Gibraltaro apsiaustį, svarstė galimybes paimti tvirtovę kariuomenei puolant oru. 1782 m. gruodį Žozefas Mišelis atliko pirmuosius bandymus paleisti oro pripildytą balioną. Jiems pavykus, broliai nusprendė viešai pademonstruoti karšto oro baliono galimybes. Pirmasis baliono skrydis įvyko 1783 m. birželio 4 d. Anonė (Annonay) vietovėje Ardešo departamente, stebint grupei asmenų. Balionas pakilo iki 1600–2000 metrų aukščio ir per 10 minučių nuskriejo apie 2 km. 1783 m. rugsėjo 19 d. balionas su pintine, kurioje buvo avis, gaidys ir antis, priešais Versalio rūmus buvo pademonstruotas Prancūzijos karaliui Liudvikui XVI. 1783 m. lapkričio 21 d. pirmą kartą oro balionu skrido žmonės – fizikas Jean-François Pilâtre de Rozier ir markizas François Laurent d’Arlandes. Žozefas Mišelis, be oro baliono, taip pat sukūrė kitų techninių priemonių – hidraulinį taraną, garintuvą. Broliai tapo Prancūzijos akademijos nariais. Šaltinis: Vikipedija. Nuotrauka: Library of Congress via Picryl.com

Ryšiai su dangumi, pasireiškia tautos gyvenimo tradicijose, apeigose, materialiniame ir verbaliniame pavelde, moksle, technikoje, literatūroje, mene, filosofijoje, religijoje, futurologijoje. Kasdieniniame gyvenime dažnai šis ryšys buvo siejamas su tam tikra lauko darbų seka, šventėmis ir apeigomis. Suskaičiavus 40-dešimt dienų po Velykų atkeliauja šeštinės, o su jomis kartu pavasario sambariai. Jeigu apie Šeštines, Kryžiavos dienas, šiuolaikinis krikščionis turi žinių, kalbant apie pavasario sambarius kyla natūralus klausimas, kokia tai diena ir jos prasmė anuometinio žmogaus gyvenime? Pastaroji, baltiškoji šventė ilgainiui, metų tėkmėje, buvo sutapatinta su šeštinėmis. Šventė nustatoma atsižvelgiant į mėnulio fazę, o pagrindinis jos apeiginis tikslas apsaugoti pasėlius nuo vasaros sausrų ir ledų. Pavasario sambarių metu jaunimas susikibęs už rankų ir linksmai dainuodamas keliaudavo ratu aplink derantį lauką prašydami dievų gausaus derliaus. Taip pat laukuose ant kuolo pamaudavo raguočio kaukolę, buvo tikima, kad ji apsaugos nuo piktųjų dvasių . Na ir kaip gi be tradicinių-apeiginių patiekalų… Jeigu per Velykas valgome kiaušinius, per gandrines šaltanosius ir kratinių bandeles, pirmosios vagos dieną kiaušinienę iš kiaušinių sudėtų per Gandrines, tai šios šventės metu neapsieita be subertinio alaus (gaminamo iš kaimynų suneštų grūdų) ir kiaulės kojų su žirniais. Šešios kiaulės kojos simbolizavo būsimo derliaus gausą. Šeštinių šventinių pietų metu šeimininkės ruošdavo šeštinaičius – virtinius, kurie etnografiniuose regionuose buvo skirtingi: bulviniai, su mėsa užpilti spirgučiais ar miltiniai pagardinti aguonomis ar mėtomis. Ir suvalgyti buvo būtina šešis virtinius. Maldos kultas taip pat buvo itin svarbi kiekvienos prosenoviškos šventės dalis. Tris dienas prieš Šetines, per Kryžiavos dienas, žmonės lankydavo pakelės kryžius, išpuošdavo juos gėlių vainikais. Meldė dievų ir dangaus malonės, gausaus derliaus bei sveikatos. Straipsnį parengė Lietuvos etnokosmologijos muziejaus muziejininkė Jūratė Zamuškienė remiantis etnologų surinkta medžiaga. Nuotraukoje matomos muziejinės vertybės saugomos muziejaus fonduose.