Archyvas

Lietuvos Etnokosmologijos muziejuje šią savaitę ekskursijos organizuojamos: Pirmadienis (spalio 20 d.): 10.00, 11.00, 12.00, 13.00, 14.00 ir 15.00 val. Antradienis (spalio 21 d.): 11.00, 12.00, 13.00, 14.00 ir 15.00 val. Trečiadienis (spalio 22 d.): 13.00, 14.00 ir 15.00 val. Ketvirtadienis (spalio 23 d.): 13.00, 14.00 ir 15.00 val. Penktadienis (spalio 24 d.): 13.00, 14.00 ir 15.00 val. Šeštadienis (spalio 25 d.): 13.00, 14.00, 15.00 ir 16.00 val. Sekmadienis (spalio 26 d. nemokamas muziejaus lankymas): 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30 ir 15.00 val. Organizuotos grupės (20 ir daugiau asmenų) gali registruotis ir kitu laiku. Dėmesio! Ekskursijoje gali dalyvauti ribotas dalyvių skaičius, todėl rekomenduojame registruotis. Daugiau informacijos ir registracija telefonu +37061520688.

Lietuvos Etnokosmologijos muziejuje šią savaitę ekskursijos organizuojamos: Antradienis (spalio 7 d.): 10.00, 11.00, 13.00 ir 15.00 val Trečiadienis (spalio 8 d.): 13.00 ir 15.00 val. Ketvirtadienis (spalio 9 d.): 13.00 ir 15.00 val. Penktadienis (spalio 10 d.): 13.00, 14.00 ir 15.00 val. Šeštadienis (spalio 11 d.): 11.00, 12.00, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30 (EN), 15.00, 15.30 ir 16.00 val. Sekmadienis (spalio 12 d.): 11.00, 12.00, 13.00, 14.00 ir 15.00 val. Organizuotos grupės (20 ir daugiau asmenų) gali registruotis ir kitu laiku. Dėmesio! Ekskursijoje gali dalyvauti ribotas dalyvių skaičius, todėl rekomenduojame registruotis. Daugiau informacijos ir registracija telefonu +37061520688.

Spalio 4 d. prasideda kasmetinė iniciatyva – Pasaulinė kosmoso savaitė. Šiais metais jos pradžia sutampa su Tarptautine Mėnulio stebėjimo naktimi.Kviečiame visas šias iniciatyvas švęsti kartu muziejuje, spalio 4 d., šeštadienį, renginio „Kosmosas Mėnulyje ar Mėnulis kosmose?“ metu. Čia kalbėsime apie astronautų patirtis, nežemišką gyvybę ir žemišką gyvybę kosmose. Diskutuosime apie Mėnulį ir ar jis toks vienintelis, išskirtinis. Mokslininkų komanda yra pasiruošusi jus supažindinti su naujausiais atradimais bei paprastai ir suprantamai paaiškinti tai, kas ten danguje vyksta.Renginį pradėsime 12 val., o veiklos vyks visą dieną iki pat vėlyvo vakaro. Į visas paskaitas ir edukaciją yra reikalinga registracija. 12.00 val. muziejaus direktorius Linas Šmigelskas „Kosmoso skrydžių dalyviai: pokalbiai, prisiminimai ir patirtys“ 13.00 val. astrofizikė dr. Renata Minkevičiūtė „Nežemiška gyvybė: egzoplanetos, augalai ir kiti dar nematyti objektai kosmose “ 14.00 val. edukatorius Aidas Sadauskas „Lėtūnai – atsparūs žemės gyventojai“ 15.00 val. Edukacija su Aidu Sadausku: „Lėtūnų paieškos ir jų gyvenimo ypatybės per mikroskopo okuliarą“ Tarptautinė mėnulio stebėjimo naktis: 17.00 val. astrofizikas dr. Vidas Dobrovolskas „Šis ir kiti mėnuliai: kiek ir kur jų sukasi?“ 18.30 val. NASA stažuočių dalyvios Dovydas Aranauskas „Apie Mėnulio gelmes ir turtus: tyrimai, mokslai ir patirtis NASA“ 20.00 val. kartu stebėkime Mėnulį muziejuje kilnojamo lauko teleskopo pagalba.* *Esant palankioms oro sąlygoms. Registruokitės tel. nr. +37061520688.

Vietų skaičius labai ribotas, todėl kviečiame registruotis jau dabar tel. nr. +37061520688. Registracija privaloma. Rugsėjo 21 d., sekmadienį, kviečiame M. K. Čiurlionio gimtadienį švęsti kartu Lietuvos etnokosmologijos muziejuje.M. K. Čiurlionis yra laikomas pirmuoju etnokosmologu Lietuvoje, todėl jo mintys, idėjos ir kūryba yra neatsiejama muziejaus koncepto dalis. Tam šis vakaras ir bus skirtas.Vakarą pradėsime 17.30 kartu su Greta Katkevičiene, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus muziejininke, kurios tikslas – sukurti dialogą tarp praeities ir dabarties: surasti sąsajas tarp Čiurlionio kuriamo meno ir turėtos filosofijos su tuometiniais ir šiandieniniais moksliniais atradimais, sklandančiomis idėjomis.19.00 renginio dalyvius pakviesime į išskirtinę muziejaus vietą – 32 metrų aukštyje esančią apžvalgos aikštelę, kur jūsų lauks pianistės Emilijos Rožukaitės pasirodymas. Atlikėja pristatys ne tik M. K. Čiurlionio kūrybą, bet ir jo pasaulį kitų kompozitorių akimis.Kviečiame jaukų sekmadienio vakarą praleisti kartu ir švęsti M. K. Čiurlionio kūrybą.Renginys bus filmuojamas ir fotografuojamas. Renginio akimirkomis dalinsimės viešumoje.

Rugpjūčio 14–15 d. iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vidinio kiemelio į Lietuvos etnokosmologijos muziejų bus transliuojamas nepertraukiamas sutartinių giedojimas. Transliacija bus pradedama Molėtų kultūros centro sutartinių atlikėjų grupės „Alsūnė“ atliekamomis sutartinėmis. Šis vakaras – lietuviško tradicinio folkloro įkūnijimas kosminio erdvėlaivio formas imituojančiose muziejaus erdvėse. Šio renginio metu bus pristatoma japonų dailininko ir kompozitoriaus, perkusininko, garso menininko Tomoo Nagai ir filmų, teatro ir medijos kompozitoriaus Pauliaus Kilbausko audio–video instaliacija su gyva muzika, aktualizuojanti M. K. Čiurlionio kūrybą tarptautiniame kontekste. Renginį pradėsime rugpjūčio 14 d. 11.30 val., o baigsime rugpjūčio 15 d. 12 val. Kad para neprailgtų, renginio metu siūlysime ir kitas veiklas mūsų lankytojams:   1) Edukacija vaikams viso vakaro metu „Dangaus ženklai lietuviškuose ornamentuose“ 2) Edukacija „M. K. Čiurlionio kosmosas: pamatyti tai, ko žmogus dar buvo nematęs” 3) Ekskursija muziejaus lauko ekspozicijoje „Pasivaikščiojimas po Saulės sistemą“ Programa dar bus tikslinama, bet jau dabar kviečiame planuoti apsilankymą muziejuje!

2023 m. liepos 1 d. ESA sukurtas kosminis teleskopas Euclid buvo paleistas iš Kaneveralo kyšulio Floridoje, JAV. Po mėnesio kelionės, liepos 31 d., pasiekė savo kelionės tikslą – jis sukasi aplink Saulės ir Žemės Lagranžo tašką 2 (L2), esantį 1,5 milijono kilometrų atstumu nuo Žemės. Pagrindinis misijos tikslas – tirti tamsiąją energiją ir tamsiąją materiją, kurios sudaro didžiąją Visatos dalį. Euclid pirmuosius vaizdus galima buvo išvysti 2023 m. lapkritį ir 2024 m. gegužę, taip buvo pademostruotos teleskopo galimybes. Šis unikalus kosminis teleskopas kuria 3D Visatos žemėlapį, atskleisdamas galaktikų ir tamsiosios materijos pasiskirstymą. Euklido 1,2 metro skersmens veidrodinis teleskopas surenka šviesą. Specialus komponentas už teleskopo padalija šviesą į matomą ir infraraudonąją. Tada šviesa perduodama dviem teleskopo instrumentams: matomiems spinduliams ir artimojo infraraudonojo spektrometro bei fotometro. Prietaisas naudoja 36 CCD (krūvio susietų įrenginių, kameros jutiklių tipą) mozaiką, kurių kiekviename yra daugiau nei 4000 x 4000 pikselių. Tai suteikia detektoriui iš viso apie 600 megapikselių, atitinka beveik septyniasdešimt 4K raiškos ekranų. Euclid rezultatai šiai dienai: -Atrasta milijonai galaktikų. -Aptikta daug gravitacinių lęšių (Einšteino žiedų). -Aptikta klajojančių planetų (ne prie savo žvaigždės), žvaigždžių spiečių ir kt. -Skelbiami Euclid teleskopo duomenys yra informacijos lobynas mokslininkams apie Visatos evoliuciją per milijardus metų.   Informacija surinkta remiantis ESA ir NASA duomenimis