Naujienos

Lietuvos etnokosmologijos muziejus kviečia į parodos „Šiaurės pašvaistė ir kiti naktinio dangaus reiškiniai“ atidarymą apžvalgos aikštelėje vasario 15 d. 13 val. Atidarymo metu parodos autoriai pristatys fotografavimo proceso įspūdžius taip pat pasidalins įspūdingiausių kadrų istorijomis. Atidarymo metu visus pakviesime apžiūrėti fotografijas muziejaus apžvalgos aikštelėje, registracija į renginį tel. nr. +37061520688. „Naktinio dangaus reiškinių foto medžioklė – tai labai įdomi ir unikali patirtis. Bendras pomėgis fotografuoti gamtos, nakties ir dangaus reiškinius mus apjungė į nedidelę foto entuziastų grupelę. Mūsų viena akis beveik visada pakelta į dangų, o kita dairosi įdomesnės vietelės naktinei fotosesijai. Tad norime parodyti savo naktinių klajonių rezultatus. Šioje parodoje  Jus   kviečiame   pasinerti į spalvotą ir dinamišką naktinio dangaus gyvenimą. Ekspozicija apima įvairius naktinius reiškinius ir objektus virš mūsų galvų: meteorai ir Šiaurės pašvaistės, žaibai ir mistiškasis Mėnulis, žvaigždynai ir t.t. Labai jūsų lauksime parodos atidaryme, Benjaminas, Šarūnas, Tomas ir Vaidas“ Parodą taip pat galėsite apžiūrėti ekskursijų ir pakilimų metu iki gegužės mėnesio.

GAIA teleskopas – Europos kosmoso agentūros astrometrinė observatorija (angl. Global Astrometric Interferometer for Astrophysics). GAIA buvo sėkmingai paleista 2013 gruodžio 19 dieną. Po trijų savaičių, 2014 sausio 8 dieną observatorija pasiekė numatytą orbitą apie antrąjį Saulės – Žemės sistemos Lagranžo tašką. Iki 2014 metų gegužės mėnesio buvo vykdomi testavimo ir kalibravimo darbai. Testavimo ir derinimo darbai buvo sėkmingai užbaigti 2014 liepos 18 dieną. Liepos 25 dieną prasidėjo 28 dienas trukęs ekliptikos polių skanavimas. Po to GAIA observatorija pradėjo viso likusio dangaus skenavimą. 2014 m. rugsėjo 12 dieną GAIA padarė pirmąjį savo atradimą – galaktikoje  nutolusioje nuo mūsų apie 500 milijonų šviesmečių, užregistravo Ia tipo supernovos žybtelėjimą. 2016 m. rugsėjo 13 dieną išleista pirmoji GAIA duomenų katalogo versija (Gaia DR1). 2018 balandžio 25 dieną išleista antroji GAIA duomenų katalogo versija (GAIA DR2). Jame pateikiami 22 mėnesių stebėjimo duomenys: 1 692 919 135 žvaigždžių padėtys ir fotometriniai G ryškiai, 1 331 909 727 žvaigždžių paralaksai, savieji judėjimai, 7 224 631 objektų radialiniai greičiai. GAIA erdvėlaivis sukasi apie savo ašį ir savo dviem teleskopais stebi daugiau, nei milijardą žvaigždžių. Teleskopas fokusuoja šviesą į didžiausią iki šiol į kosmosą iškeltą CCD kamerą, kurios jutiklį sudaro beveik milijardas pikselių. Vidutiniškai kiekviena žvaigždė buvo stebima maždaug po 70 kartų ir buvo sukaupta apie 1 petabaitas duomenų. GAIA observatorija per savo misiją sužymėjo apie 1,8 milijardo žvaigždžių Paukščių Take ir už jo ribų. Tai apima žvaigždžių padėtis, judėjimus, atstumus, šviesumą, temperatūrą ir kitas savybes, kurios leido sukurti detaliausią mūsų galaktikos žemėlapį žmonijos istorijoje. Be žvaigždžių, GAIA taip pat užfiksavo tūkstančius asteroidų, egzoplanetų, kometų ir kitų astronominių objektų. Nominali misijos pabaiga buvo 2019 metai, tačiau GAIA orientacijos mikrovarikliams kuro užteko net iki 2025 m. sausio 15 d. Šaltinis: Vikipedija. Nuotrauka asociatyvi

Lietuvos etnokosmologijos muziejus kartu su Tulūzos mokslo ir kultūros centru „Site de le space“ vykdo projektą „Lietuvių ryšiai su kosminiu pasauliu (angl. Lithuanian ethnocosmology: past, today and future)“, kuris yra Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 dalis. Sezoną organizuoja Lietuvos kultūros institutas kartu su Prancūzų institutu Paryžiuje. Lapkričio 18 – 21 dienomis vyko vizitas Tulūzoje, kurio metu buvo vykdomos kelios projekte numatytos veiklos. Lietuvos etnokosmologijos muziejus ir „Site de le space“ centras siekia vykdyti ilgalaikes veiklas, kurios būtų tęsiamos ir pasibaigus Lietuvos kultūros sezonui Prancūzijoje. Muziejaus edukatorius Aidas Sadauskas susitikimo metu pristatė muziejuje vykdomas veiklas bei supažindino „Site de le space“ centro edukatorius su kosmoso botanikos tyrinėjimais bei tuo, kaip šios veiklos gali būti pritaikytos mokinių edukacijoms. Kosmoso botanika ir lietuvių pasiekimai šioje srityje yra viena iš prioritetinių projekto temų, todėl susitikimų metu buvo pristatytos muziejaus fonduose esančios muziejinės vertybės, kurios geriau leidžia suprasti lietuvių pirmuosius pasiekimus šioje srityje. Muziejų atstovai aptarė muziejinių vertybių skolinimo bei eksponavimo galimybes. Taip pat buvo pristatytas trumpas leidinys apie prof. A. Merkio botanikų komandos pasiekimus ir Baltažiedžio vairenio išauginimą kosminėje stotyje 1982 metais. Prie vizito prisijungusios mokytojos iš Molėtų progimnazijos, Utenos Dauniškio gimnazijos bei Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazijos Vilma Mozūrienė bei Loreta Tarvydienė su mokiniais dalyvaus 2025 metais birželį vyksiančioje „Site de le space“ Vaikų mokslo konferencijoje, todėl jau šio vizito metu jos buvo supažindintos su eksperimentais ir veiklomis, kurios turi būti atliktos iki planuojamos konferencijos. Taip pat pristatymo metu buvo išduoti priemonių rinkiniai skirti eksperimentams atlikti, kuriuos mokytojos naudos grįžusios į savo mokyklas. Vizito metu Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Linas Šmigelskas ir „Site de le space“ centro direktorius Arnaud Mounier bei Edukacijos, mokslo ir kultūros direktorius Christophe Chaffardon aptarė ateities bendradarbiavimo galimybes, įvertino jau vykdomas veiklas. Projekto tikslas yra vystyti ryšius tarp Lietuvos ir Prancūzijos mokslo muziejų ir centrų bei muziejų lankytojus geriau supažindinti su lietuvių ir prancūzų pasiekimais kosmose, skatinti mokinius įsitraukimą į STEAM veiklas. Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje yra puiki galimybė garsinti lietuvių pasiekimus kosmose bei atkreipti dėmesį į jų indėlį kosmoso tyrinėjimuose. Šis projektas taip pat yra galimybė užmegzti naujus ryšius, jau 2025 metų vasarį Inovacijų agentūros „Space Hub LT“ grupė kartu su Tulūzos mokslo ir kultūros centru „Site de le space“ planuoja Lietuvos kosmoso technologijų verslo atstovų ir mokslininkų išvyką į Tulūzą, kurios metu bus vystomos bendradarbiavimo galimybės su Prancūzijoje esančiomis įmonėmis ir mokslo centrais.

Lapkričio 11-oji dar viena diena senajame lietuviškame kalendoriuje, kuomet spėjami orai. Šilta Šv. Martyno diena žada šaltą žiemos pradžią. Seniau kaimo žmonės iš Šv. Martyno dienos orų spręsdavo, koks būsiąs ne tik ateinančios žiemos oras, bet ir Kalėdos: „Jei Martynas su ledu, tai Kalėdos su bradu, jei Martynas su bradu, tai Kalėdos su ledu“, „Martynas ant ledo, Kalėdos ant vandenio“, „Jei per Martyną tauškės, tai per Kalėdas pliauškės, jei per Kalėdas tauškės, tai per Martyną pliauškės“. Dar vienas įdomus būdas tądien orui nuspėti – žąsies kepimas. Reiktų atkreipti dėmesį jeigu žąsies krūtinkaulis daugiau baltos spalvos – daugiau sniego ir speigo laukia, o jeigu rudos – numatoma daugiau atlydžių. Legendose pasakojama, kad Šv. Martynas buvo ne tik orų pranašas, bet ir laikomas piemenų, kareivių ir vargšų globėju. Vienuolis šventasis Martynas dėl savo geros širdies ir gražių darbų žmonių norėtas įšventinti į Turino vyskupus, bet jis pats to nenorėjęs ir pasislėpęs žąsų aptvare. Žąsys visgi aptikusios įsibrovėlį ir išdavė jį savo gagenimu, todėl Martynas kerštaudamas pažadėjo žąsims kaskart minint tą dieną suvalgyti po vieną jų. O kodėl ši diena turi ne tik Šv. Martyno bet ir ožio dienos pavadinimą? Kiekviena anuometinio žmogaus kalendoriuje pažymėta šventė reiškė tam tikrų darbų pradžią ir pabaigą. Ko ne pusmetį laisvai besidžiaugę gamtos gėrybėmis ir saulės šiluma gyvuliai genami į tvartus. Bet jeigu oras vis tik išlikdavo pakankamai šiltas, gyvulius į tvartelius suginti neskubėta. O tuomet piemenys belaukdami pirmojo sniego ir ganiavos pabaigos imdavosi įvairiausių gudrybių, kaip speigą prisišaukti. Tikėta, kad apvedus baltą ožį aplink baltą beržą žiema greičiau pasirodys. Na, o viename iš spaudoje publikuotų straipsnių smulkiau aprašo ožio vedimo aplink beržą tradiciją: „Veda oželį būtinai tris kartus ta kryptimi, kuria saulė eina aplink dangų – atseit, spartina laiką, artina žiemą. Ir tikėdavo, kad vėliausiai po trijų dienų pasnigs. Kitur ožį tempdavo net aplink tris beržus devynis kartus – tie skaičiai iš archajiškojo mėnulio kalendoriaus“. Taip pat žiemą prisišaukti bandyta ir įvairius apeiginius šokius, tokius kaip „Oželį“, „Ožkelę“,  šokant (baidydavosi ir erzindavo vienas kitą).

Šią savaitę muziejaus darbuotojai Virginija, Gintas ir Mindaugas leidosi į kelionę, kurios tikslas buvo MUTEC paroda Leipcige, Vokietijoje. Tai yra tarptautinė muziejų ir parodų technologijų paroda. ​​Ši paroda skirta muziejų ekspertams, parodų centrams, kolekcionieriams, kultūros institucijoms, architektams bei savivaldybių, švietimo ir kultūros paveldo sektoriaus atstovams.​​ ​​ Muziejaus atstovai turėjo galimybę susipažinti su naujausiomis tendencijomis, technologijomis ir dar nematytais sprendimais, kuriuos ateityje galėsime pritaikyti ir muziejaus ekspozicijos atnaujinimo planuose.

Spalio 21 – 22 dienomis Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Linas Šmigelskas kartu su astrofizikos srities mokslininkais dalyvavo pažintiniame vizite Torunėje, kurį organizavo Lenkijos institutas Vilniuje. Išvyka buvo puiki proga geriau susipažinti su Mikalojaus Koperniko universiteto (UMK) Fizikos, astronomijos ir taikomosios informatikos fakultetu, pabendrauti su fakulteto dekanu ir institutų direktoriais. UMK prorektorė tarptautiniams ryšiams prof. habil. dr. Magdalena Barwiołek plačiau papasakojo apie universiteto tarptautines veiklas. Vizito metu buvo aplankyti UMK Fizikos ir Technikos institutai, Technikos mokslų centras. Kultūrinės programos metu buvo atkreiptas dėmesys į Mikalojaus Koperniko pėdsakus Torunėje, aplankyti jo namai,taip pat mieste esantis Planetariumas bei pabendrauta su planetariumo direktore Anna Broniewicz ir centro koordinatoriumi Krzysztofu Semrau. Tikimės, kad ateityje bendravimas su Torunės mokslo institucijomis tik stiprės ir galėsime pristatyti bendrus projektus.