Naujienos

Norime su jumis pasidalinti CanSat 2025 nugalėtojų „Can Fusion“ (KTU inžinerijos licėjus) komandos kelionės į Europos kosmoso agentūrą akimirkomis. Tai buvo pagrindinis jų prizas, kuris suteikė galimybę iš arti pamatyti kosmoso technologijų vystymą bei tikslus. Tikime, kad tai bus įkvėpimas siekti didesnių tikslų. Dar kartą dėkojame partneriams  Inovacijų agentūros Space Hub LT grupei, VilniusTech, KTU bei rėmėjams dr. Vladui Lašui, Kongsberg NanoAvionics, 8 devices ir vadovui Jonui Sabaliauskui, dr. Simonui Kareivai.

Liepos 26 d. 12 val. kviečiame į A. Medvedevo astrofotografijos darbų parodos atidarymą. Autorius pasakoja apie save:„Esu mėgėjas astrofotografas. Specializuojuosi giliojo dangaus fotografijoje. Astrofotografija man yra tobula meno forma, kadangi esu „tiksliukas“, o čia viskas yra grindžiama fizika, matematika, inžinerija. Šiame hobyje reikia derinti ir gaminti įrangą, kurti programas, o apdorojant nuotraukas laikytis fizikos dėsnių – išlaikyti spalvas tokias, kokį spektrą skleidžia Žvaigždės, jonizuotos dujos arba pasinaudoti žinomais kosminių objektų atvaizdavimo metodais, taip įprastai nekontrastingus vaizdus paverčiant spalvingais paveikslais.“ Parodą galite aplankyti ekskursijų arba pakilimų metu muziejaus apžvalgos aikštelėje. Renginio viršelio nuotrauka:„Burtininko ūkas“Spalvingas ir dujų pilnas Burtininko ūkas (NGC 7380) supa jauną atvirą žvaigždžių spiečių Cefėjo žvaigždyne. Jis yra maždaug už 8500 šviesmečių mūsų Paukščių Tako galaktikoje. Pavadintas dėl savo formos, primenančios gulintį burtininką – su iškeltomis rankomis, smailia kepure ir barzda.

Rudenį prasidėjęs CANSAT 2025 konkursas pasiekė finišo tiesiąją! Vakar komandos mėnesių mėnesius kurtus mažuosius palydovus kėlė į dangų ir vertino pasiektus rezultatus. Tą darė ir varžybų teisėjai, kurie grožėjosi ne tik skrydžiu, tačiau atidžiai vertino komandų techninį pasirengimą, išsikeltus tikslus. Po rimtų komisijos diskusijų ir svarstymų, buvo paskelbti nugalėtojai. I vieta: komanda „Can Fusion“ (KTU inžinerijos licėjus). Nariai: Dominykas Remeika, Kristupas Kirilovas, Emilis Matiženok, Domantas Valinčius, Kipras petrauskas. Mokytojas Robertas Andriuška. II vieta: komanda „Kometos“ (Avižienių gimnazija). Nariai: Justina Šaluchanska, Artina Raugaitė, Deina Šalomskaitė, Justina Kapčiūtė, Ieva Kapčiūtė, Kamilė Razumaitė. Mokytoja Alina Makovska. III vieta: komanda „sateLic“ (Vilniaus licėjus). Nariai: Domas Vrubliauskas, Nojus Adomaitis, Jokūbas Stanevičius. Mokytoja Irina Čibiraitė. Inovatyviausias sprendimas: „SDS-2“ (KTU inžinerijos licėjus). Nariai: Lukas Vengras; Danielius Kantaravičius; Rytis Lalas, Mantas Minkevičius, Jokūbas Vilimas, Emilijus Šustavičius. Mokytojas Žilvinas Z. Tarvydas. Geriausia mergina inžinierė pripažinta Justina Šaluchanska iš Avižienių gimnazijos „Kometų“ komandos. Geriausia regiono komanda – „Alytus Dynamics“. Nariai: Kajus Rėklys, Mantas Krutulis, Gabrielius  Marcinkevičius. Mokytojas Mantas Kazakevičius. Sveikiname nugalėtojus ir visus konkurso dalyvius su neįtikėtina patirtimi ir rezultatais. Dėkojame partneriams: Inovacijų agentūros Space Hub LT grupei, VilniusTech, KTU. Molėtų aerodromui už suteiktą erdvę, dr. Domanto Bručo vadovaujamai komandai už raketų startus. Rėmėjams: dr. Vladui Lašui, Kongsberg NanoAvionics, 8 devices ir vadovui Jonui Sabaliauskui, dr. Simonui Kareivai. Teisėjams: dr. Raimondui Pomarnacki, dr. Andriui Vilkauskui, Karolinai Juknaitei, dr. Linui Obcarskui, dr. Laurynui Šišovui.

Plutonas  – didžiausia žinoma Saulės sistemos nykštukinė planeta. Plutonas santykinai nedidelis, mažesnis už kai kurių planetų palydovus – jo masė yra maždaug kaip penktadalis Mėnulio. Didžiąją jo dalį sudaro uolienos ir ledas. Plutono viena diena trunka apie 6,39 Žemės dienas. 1840 m., naudodamas Niutono mechanikos dėsnį, Urbain Le Verrier nustatė tada dar neatrastų planetų pozicijas. Išanalizavęs Neptūną, jis pastebėjo, kad jo orbitą veikia dar kažkas. Tokios pastabos XIX a. paskatino astronomus spėlioti, kad Neptūno orbitą trikdo ne tik Uranas, bet ir kita planeta. 1894 m. pradėtas plataus masto projektas, kurio metu ieškota galima devintoji planeta, kuri tuomet vadinosi „Planeta X“. „Planetos X“ paieška nebuvo atnaujinta iki 1929 m., kai Lovelio observatorijos direktorius Vesto Melvin Slipher pateikė Planetos X buvimo vietą Klaidui Tombo, kuris ką tik atvyko į Lovelio observatoriją. Klaido Tombo (Clyde Tombaugh) užduotis buvo sistemingai fotografuoti nakties dangų kas dvi savaites po dvi nuotraukas, tada išnagrinėti kiekvieną porą ir nustatyti, ar objektai pakeitė vietas. 1930 m. vasario 18 d., po beveik metų paieškos, K. Tombas pastebėjo pajudėjusį objektą nuotraukose. Paskelbus naujieną, gauta patvirtinančių atradimą papildomų nuotraukų. Taigi 1930 m. vasario 18 d. Klaidas Tombo atrado Plutoną Lovelio observatorijoje, Arizonoje. 1930 m. gegužės 1 d. planeta pavadinta romėnų mitologijos požemio dievo vardu. 2006 m. sausio 19 d. iš Kanaveralo kyšulio NASA paleido New Horizons kosminį zondą. Pasiekus Plutoną 2015 m. buvo tiriamas jo paviršius, atmosfera, magnetinis laukas ir kitos planetos savybės. Kosminis zondas taip pat ištyrė Charoną ir neseniai atrastus naujus Plutono palydovus. 2015 m. liepos 13 d., dieną prieš arčiausią praskriejimą, „New Horizons“ instrumentais išmatuotas naujas Plutono skersmuo – jis siekia 2370 (± 20 km). Liepos 14 d. „New Horizons“ tapo pirmuoju žmogaus sukurtu aparatu priartėjusiu prie šio kosminio objekto. Arčiausio praskriejimo momentu erdvėlaivis buvo 12 500  km nuo planetos paviršiaus. Jis atliko įvairius matavimus ir nuotraukas tiek Plutono, tiek jo mėnulių. Šaltinis: Vikipedija.

Lietuvos etnokosmologijos muziejus kviečia į parodos „Šiaurės pašvaistė ir kiti naktinio dangaus reiškiniai“ atidarymą apžvalgos aikštelėje vasario 15 d. 13 val. Atidarymo metu parodos autoriai pristatys fotografavimo proceso įspūdžius taip pat pasidalins įspūdingiausių kadrų istorijomis. Atidarymo metu visus pakviesime apžiūrėti fotografijas muziejaus apžvalgos aikštelėje, registracija į renginį tel. nr. +37061520688. „Naktinio dangaus reiškinių foto medžioklė – tai labai įdomi ir unikali patirtis. Bendras pomėgis fotografuoti gamtos, nakties ir dangaus reiškinius mus apjungė į nedidelę foto entuziastų grupelę. Mūsų viena akis beveik visada pakelta į dangų, o kita dairosi įdomesnės vietelės naktinei fotosesijai. Tad norime parodyti savo naktinių klajonių rezultatus. Šioje parodoje  Jus   kviečiame   pasinerti į spalvotą ir dinamišką naktinio dangaus gyvenimą. Ekspozicija apima įvairius naktinius reiškinius ir objektus virš mūsų galvų: meteorai ir Šiaurės pašvaistės, žaibai ir mistiškasis Mėnulis, žvaigždynai ir t.t. Labai jūsų lauksime parodos atidaryme, Benjaminas, Šarūnas, Tomas ir Vaidas“ Parodą taip pat galėsite apžiūrėti ekskursijų ir pakilimų metu iki gegužės mėnesio.

GAIA teleskopas – Europos kosmoso agentūros astrometrinė observatorija (angl. Global Astrometric Interferometer for Astrophysics). GAIA buvo sėkmingai paleista 2013 gruodžio 19 dieną. Po trijų savaičių, 2014 sausio 8 dieną observatorija pasiekė numatytą orbitą apie antrąjį Saulės – Žemės sistemos Lagranžo tašką. Iki 2014 metų gegužės mėnesio buvo vykdomi testavimo ir kalibravimo darbai. Testavimo ir derinimo darbai buvo sėkmingai užbaigti 2014 liepos 18 dieną. Liepos 25 dieną prasidėjo 28 dienas trukęs ekliptikos polių skanavimas. Po to GAIA observatorija pradėjo viso likusio dangaus skenavimą. 2014 m. rugsėjo 12 dieną GAIA padarė pirmąjį savo atradimą – galaktikoje  nutolusioje nuo mūsų apie 500 milijonų šviesmečių, užregistravo Ia tipo supernovos žybtelėjimą. 2016 m. rugsėjo 13 dieną išleista pirmoji GAIA duomenų katalogo versija (Gaia DR1). 2018 balandžio 25 dieną išleista antroji GAIA duomenų katalogo versija (GAIA DR2). Jame pateikiami 22 mėnesių stebėjimo duomenys: 1 692 919 135 žvaigždžių padėtys ir fotometriniai G ryškiai, 1 331 909 727 žvaigždžių paralaksai, savieji judėjimai, 7 224 631 objektų radialiniai greičiai. GAIA erdvėlaivis sukasi apie savo ašį ir savo dviem teleskopais stebi daugiau, nei milijardą žvaigždžių. Teleskopas fokusuoja šviesą į didžiausią iki šiol į kosmosą iškeltą CCD kamerą, kurios jutiklį sudaro beveik milijardas pikselių. Vidutiniškai kiekviena žvaigždė buvo stebima maždaug po 70 kartų ir buvo sukaupta apie 1 petabaitas duomenų. GAIA observatorija per savo misiją sužymėjo apie 1,8 milijardo žvaigždžių Paukščių Take ir už jo ribų. Tai apima žvaigždžių padėtis, judėjimus, atstumus, šviesumą, temperatūrą ir kitas savybes, kurios leido sukurti detaliausią mūsų galaktikos žemėlapį žmonijos istorijoje. Be žvaigždžių, GAIA taip pat užfiksavo tūkstančius asteroidų, egzoplanetų, kometų ir kitų astronominių objektų. Nominali misijos pabaiga buvo 2019 metai, tačiau GAIA orientacijos mikrovarikliams kuro užteko net iki 2025 m. sausio 15 d. Šaltinis: Vikipedija. Nuotrauka asociatyvi