Naujienos

Jau rytoj, kovo 21-ąją. minėsime Pasaulinę Dauno sindromo dieną. Vienas iš žinomiausių simbolių – skirtingų spalvų ar raštų kojinių mūvėjimas, taip išreiškiant paramą žmonėms su Dauno sindromu. Muziejaus darbuotojai šiandien pasipuošė skirtingomis kojinėmis ir nori atkreipti jūsų visų dėmesį į tai, kad visi žmonės turi teisę į lygias galimybes ir visuomenės palaikymą. Muziejai yra svarbi erdvė, kuri yra atvira bei tolerantiška įvairovei, palaikykime vieni kitus! Kviečiame rytoj visus užsidėti skirtingos spalvos kojines ir taip prisidėti prie šios nuostabios akcijos.

Šiemet minime profesoriaus Juozo Algimanto Krikštopaičio (1931–2018) 95-ąsias gimimo metines. Kaune gimęs mokslininkas buvo išskirtinė asmenybė Lietuvos akademiniame gyvenime – chemikas, mokslo istorikas ir filosofas. Savo veikloje jis sujungė skirtingas mokslo sritis: pradėjęs kaip fizikinės chemijos tyrėjas, vėliau tapo vienu svarbiausių Lietuvos mokslo istorijos ir filosofijos tyrėjų. Per savo gyvenimą profesorius parašė 17 knygų ir monografijų, paskelbė apie 300 mokslinių straipsnių, taip pat daug mokslo populiarinimo ir eseistikos tekstų. Jis aktyviai dalyvavo akademiniame gyvenime – dėstė Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos ir Vilniaus pedagoginiame universitetuose, prisidėjo prie Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo, ilgus metus vadovavo Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijai bei stiprino Baltijos šalių mokslo istorikų bendradarbiavimą. Profesorius J. A. Krikštopaitis buvo svarbus ir Lietuvos etnokosmologijos muziejaus bendruomenei. Nuo pat muziejaus kūrimosi pradžios jis palaikė etnokosmologijos idėją, prisidėjo prie muziejaus koncepcijos formavimo ir aktyviai veikė muziejaus taryboje. Jo darbai ir idėjos iki šiol primena, kaip svarbu matyti mokslą ne tik kaip tyrimų lauką, bet ir kaip kultūros bei visuomenės dalį.

Vasario 22 d., sekmadienį, 13 val. kviečiame į „Sengirės kinas“ projekto organizuojamą „Kas buvome mes“ filmo peržiūrą Lietuvos etnokosmologijos muziejuje.

Penktadienį Vilnius Tech universitete įvyko įvadinis Nacionalinio moksleivių palydovų Cansat seminaras. Dalyvavo daugiau nei šimtas moksleivių ir mokytojų iš Vilniaus, Kauno, Trakų, Nemenčinės, Avižienių, Riešės, Švenčionėlių, Molėtų, Utenos, Anykščių, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos, Kelmės, Garliavos, Alytaus. Šis sezonas yra gausiausias dalyvių ir komandų skaičiumi. Susirinkusius, konkurso organizatorių vardu, pasveikino Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Linas Šmigelskas, o Inovacijų agentūros LT Space Hub vadovė Eglė Elena Šataitė pristatė pagrindinį prizą – kelionę į Nyderlandus, į Europos kosmoso agentūros centrą. Nuotoliu prisijungė ir dalyvius pasveikino konkurso rėmėjas dr. Vladas Lašas. Renginyje dalyvavo rėmėjų Kongsberg NanoAvionics atstovas inžinierius Justas Mižutavičius papasakojo apie kosminių palydovų gamybą, pademonstravo 6U palydovo modelį, atsakė į moksleivių klausimus. Vilnius Tech universiteto Elektronikos fakulteto prof. dr. Raimondas Pomarnacki pristatė edukacinio moksleivių palydovo Cansat sudėtines dalis, mokymų eigą, bandomuosius startus ir finalines varžybas. Renginio pabaigoje visiems norintiems buvo surengta ekskursija Vilnius Tech Elektronikos fakultete, dalyviai galėjo apžiūrėti mokymo klases, laboratorijas. Dabar komandos laukia cansat palydovų komponentų. Juos gavus – prasidės konstravimas. Balandžio pradžioje yra numatyti bandomieji startai, gegužės pradžioje laukia finalinės varžybos.

Darbo skelbimas

2023 m. liepos 1 d. ESA sukurtas kosminis teleskopas Euclid buvo paleistas iš Kaneveralo kyšulio Floridoje, JAV. Po mėnesio kelionės, liepos 31 d., pasiekė savo kelionės tikslą – jis sukasi aplink Saulės ir Žemės Lagranžo tašką 2 (L2), esantį 1,5 milijono kilometrų atstumu nuo Žemės. Pagrindinis misijos tikslas – tirti tamsiąją energiją ir tamsiąją materiją, kurios sudaro didžiąją Visatos dalį. Euclid pirmuosius vaizdus galima buvo išvysti 2023 m. lapkritį ir 2024 m. gegužę, taip buvo pademostruotos teleskopo galimybes. Šis unikalus kosminis teleskopas kuria 3D Visatos žemėlapį, atskleisdamas galaktikų ir tamsiosios materijos pasiskirstymą. Euklido 1,2 metro skersmens veidrodinis teleskopas surenka šviesą. Specialus komponentas už teleskopo padalija šviesą į matomą ir infraraudonąją. Tada šviesa perduodama dviem teleskopo instrumentams: matomiems spinduliams ir artimojo infraraudonojo spektrometro bei fotometro. Prietaisas naudoja 36 CCD (krūvio susietų įrenginių, kameros jutiklių tipą) mozaiką, kurių kiekviename yra daugiau nei 4000 x 4000 pikselių. Tai suteikia detektoriui iš viso apie 600 megapikselių, atitinka beveik septyniasdešimt 4K raiškos ekranų. Euclid rezultatai šiai dienai: -Atrasta milijonai galaktikų. -Aptikta daug gravitacinių lęšių (Einšteino žiedų). -Aptikta klajojančių planetų (ne prie savo žvaigždės), žvaigždžių spiečių ir kt. -Skelbiami Euclid teleskopo duomenys yra informacijos lobynas mokslininkams apie Visatos evoliuciją per milijardus metų.   Informacija surinkta remiantis ESA ir NASA duomenimis