Naujienos

2026 m. balandžio 24 d. Lietuvos etnokosmologijos muziejuje lankėsi tarptautinės astronomų sąjungos delegacija. Kartu su muziejaus svečiais lankėsi nuo 2027 m. Tarptautinės astronomų sąjungos prezidentu išrinktas Nobelio premijos laureatas iš Australijos prof. Brianas Schmidtas ir iš Šveicarijos atvykęs kosminės egzoplanetų misijos CHEOPS vadovas Willy Benzas. Garbūs muziejaus svečiai buvo supažindinti su muziejaus koncepcija, ekspozicija bei parodinėmis erdvėmis, o muziejaus apžvalgos aikštelėje kuri įsikūrusi 32 m. aukštyje pasidžiaugta garbių svečių vizitu, įteiktos dovanėlės atminčiai. TAS delegacijos vizito Lietuvoje tikslas – stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, įvertinti Lietuvos astronomijos mokslo potencialą ir skatinti aktyvų mūsų šalies įsitraukimą į pasaulines astronomines iniciatyvas. Svečius lydėjo ir vizitą organizavo Lietuvos astronomai.

2025 m. birželio 23 d. į orbitą pakilo Lietuvoje sukurtas „Matchbox“ lazeris, kurį pagamino Integrated Optics. Jis veikia maždaug 550 km aukštyje, žemojoje Žemės orbitoje. Misijos, kuriai vadovauja Vienos universitetas, tikslas – išbandyti kvantinius skaičiavimus kosmose. Pagrindinis misijos tikslas buvo ištestuoti esmines kvantinio kompiuterio sudedamąsias dalis realiomis sąlygomis: šviesos šaltinį, pavienių fotonų detektorių ir fotoninį lustą (kuriame integruotas 50:50 pluošto daliklis, primenantis mūsų „kube“ išgraviruotą sistemą). Misija buvo sėkminga – lazeris testavimų metu išliko koherentiškas. Tokia sistema Žemės orbitoje (LEO) dalį duomenų apdoroja vietoje, pasitelkiant „edge computing“ principą, taip sumažinant į Žemę perduodamos informacijos kiekį. Kvantinis įrenginys atlieka specifines skaičiavimo ar signalų apdorojimo operacijas, o galutiniai, suspausti rezultatai perduodami tolesnei analizei į žemę. Svarbu pabrėžti, kad tokie įrenginiai yra labai specializuoti, jie skirti konkrečioms užduotims ir nėra universalūs skaičiavimų kompiuteriai. Nuoširdžiai dėkojame Integrated Optics, Inc. komandai už pasitikėjimą ir šią ypatingą dovaną! Tai ne tik technologija – tai Lietuvos mokslo ir inovacijų pasiekimai, kurie kuria ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio technologinės pažangos istoriją.

Šeštadienis muziejuje buvo ypatingai gražus. Marijos Sučilaitės-Šiukštos akvarelės darbų parodos atidarymą užliejo ne tik neįtikėtinai švelnios kūrybinės spalvos, bet ir ryškūs pavasarinės saulės spinduliai. Menininkė jaukaus atidarymo metu pasidalino savo kūrybinėmis inspiracijomis, kūrybos procesu bei prasmėmis. Nuoširdžiai dėkojame Marijai už suteiktą galimybę jos kūrybą pakelti arčiau debesų ir lankytojus maloniai nustebinti šviesos ir spalvų sinteze netikėtoje erdvėje – muziejaus apžvalgos aikštelėje. Parodą muziejuje aplankyti galite iki gegužės 7 d. pakilimų ir ekskursijų metu.

Lietuviai buvo pirmieji, kuriems pavyko sukurti prietaisus pirmojo augalo kosmose užauginimui. Kviečiame pasiklausyti interviu su mokslininke D. Švegždiene.

Jau rytoj, kovo 21-ąją. minėsime Pasaulinę Dauno sindromo dieną. Vienas iš žinomiausių simbolių – skirtingų spalvų ar raštų kojinių mūvėjimas, taip išreiškiant paramą žmonėms su Dauno sindromu. Muziejaus darbuotojai šiandien pasipuošė skirtingomis kojinėmis ir nori atkreipti jūsų visų dėmesį į tai, kad visi žmonės turi teisę į lygias galimybes ir visuomenės palaikymą. Muziejai yra svarbi erdvė, kuri yra atvira bei tolerantiška įvairovei, palaikykime vieni kitus! Kviečiame rytoj visus užsidėti skirtingos spalvos kojines ir taip prisidėti prie šios nuostabios akcijos.

Šiemet minime profesoriaus Juozo Algimanto Krikštopaičio (1931–2018) 95-ąsias gimimo metines. Kaune gimęs mokslininkas buvo išskirtinė asmenybė Lietuvos akademiniame gyvenime – chemikas, mokslo istorikas ir filosofas. Savo veikloje jis sujungė skirtingas mokslo sritis: pradėjęs kaip fizikinės chemijos tyrėjas, vėliau tapo vienu svarbiausių Lietuvos mokslo istorijos ir filosofijos tyrėjų. Per savo gyvenimą profesorius parašė 17 knygų ir monografijų, paskelbė apie 300 mokslinių straipsnių, taip pat daug mokslo populiarinimo ir eseistikos tekstų. Jis aktyviai dalyvavo akademiniame gyvenime – dėstė Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos ir Vilniaus pedagoginiame universitetuose, prisidėjo prie Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo, ilgus metus vadovavo Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijai bei stiprino Baltijos šalių mokslo istorikų bendradarbiavimą. Profesorius J. A. Krikštopaitis buvo svarbus ir Lietuvos etnokosmologijos muziejaus bendruomenei. Nuo pat muziejaus kūrimosi pradžios jis palaikė etnokosmologijos idėją, prisidėjo prie muziejaus koncepcijos formavimo ir aktyviai veikė muziejaus taryboje. Jo darbai ir idėjos iki šiol primena, kaip svarbu matyti mokslą ne tik kaip tyrimų lauką, bet ir kaip kultūros bei visuomenės dalį.