Naujienos

Spalio 14 – 17 dienomis muziejaus atstovai dalyvavo Milane vykusiame 75-ajame Tarptautiniame astronautikos kongrese. Šis kongresas vienija tūkstančius kosmoso technologijų, švietimo, nacionalinių ir tarptautinių organizacijų ir įmonių. Pirmą kartą šiame kongrese galėjome išvysti ir Lietuvos stendą, kuriame kosmoso naujienas pristatė Inovacijų agentūros „Space Hub LT“ grupė bei įvairios Lietuvoje veikiančios kosmoso technologijų įmonės. Nors šis kongresas buvo skirtas atkreipti dėmesį į tvarumą ir ilgalaikiškumą kosmoso srityje, tačiau itin didelis dėmesys buvo skirtas ir žmonių sugrįžimui į Mėnulį bei tolimesniems planams pasiekti Marso planetą. Lietuvos etnokosmologijos muziejus yra Tarptautinės astronautikos federacijos Kosmoso muziejų ir mokslo centrų komiteto narys. Šio kongreso metu vyko komiteto susitikimas, kurio metu muziejaus direktorius Linas Šmigelskas dalinosi muziejaus praėjusių metų pasiekimais ir ateities planais bei pristatė Ukrainoje esančių mokslo ir kosmoso muziejų dabartinę situaciją. Muziejaus atstovai Milane taip pat dalyvavo Europos mokslo centrų ir muziejų tinklo susitikime, kurio metu Europos kosmoso agentūros atstovai pristatė kosmoso aktualijas bei ateities planus. Taip pat turėjome progą išgirsti kitose šalyse esančių mokslo muziejų patirtis bei atradimus. Tokios konferencijos ir susitikimai įkvepia mus tobulėti ir ieškoti naujų, dar nematytų, būdų lankytojams papasakoti apie itin sudėtingus kosmoso dalykus. Labai tikimės, kad jau visai netrukus dalis įgytų patirčių virs naujovėmis muziejuje.

Spalio 14 d. „SpaceX“ raketa „Falcon Heavy“ buvo sėkmingai iškeltas zondas „Europa Clipper“, kuris Jupiterį turėtų pasiekti iki 2030 m. NASA siunčia erdvėlaivį tirti Europos, nes tai viena perspektyviausių vietų Saulės sistemoje nežemiškos gyvybės paieškoms. Kelios misijos, įskaitant „Pioneer 10“ ir „11“, „Voyager 1“ ir „2“, „Galileo“, „Juno“, „Cassini“ ir „New Horizons“, surinko svarių įrodymų, kad Europos viduje po ledo apvalkalu, kurio storis, pasak NASA, yra nuo 3 iki 30 km., yra didžiulis vandenynas. Pagrindinis „Europa Clipper“  tikslas – nustatyti, ar po ledinio Jupiterio mėnulio Europa paviršiumi yra vietų, kuriose galėtų egzistuoti gyvybė. Trys pagrindiniai misijos moksliniai tikslai – išsiaiškinti ledo apvalkalo ir po juo esančio vandenyno prigimtį, taip pat mėnulio sudėtį ir geologiją. Misijos metu išsamiai ištyrus Europą, mokslininkai galės geriau suprasti astrobiologinį gyvenamų pasaulių už mūsų planetos ribų potencialą. NASA erdvėlaivis „Europa Clipper“ atliks dešimtis artimų praskriejimų pro Jupiterio mėnulį Europą ir surinks išsamius matavimus mėnuliui tirti. Judant virš Europos,  prie jos priartės iki 25 km. atstumu. Tokiame aukštyje kiekvieno praskridimo metu pakils virš  kitos vietos, kad galėtų nuskenuoti visą mėnulio paviršių.

Spalio 7- ą dieną sėkmingai startavo Europos kosminės agentūros misija „Hera“. Startas įvyko Space X raketa Falcom 9 iš Kanaverelo iškyšulio Floridoje. Hera graikų mitologijoje – santuokos ir santuokinės ištikimybės deivė. Ji yra pavydi ir kerštinga. Romėnų mitologijoje jos atitikmuo – Junona. Dzeuso žmona – baltarankė deivė Hera. Ši misija –  pirmoji Europos kosmoso agentūros misija, bendradarbiaujant su NASA, skirta planetos apsaugai nuo pavojingų asteroidų. „Hera“ tyrinės Dimorphos kūną iš Didymos asteroidų sistemos. Dimorphos bus 195 mln. km. atstumu nuo Žemės. „Hera“ asteroidą pasieks 2026 m. gruodį. Jis skrieja aplink Didymos asteroidą, kurio maksimalus ilgis 851 metras. Misijai buvo pagaminti du maži kosminiai aparatai. Jiems sukurtas eksperimentas testavimui naujam nusileidimo ant asteroido metodui, kuris vadinasi Robust Ballistic Landings. Tam bus panaudoti du kubo formos palydovai „Milani“ ir „Juventus“. Jų masė apie 12 kg. Moksliniai prietaisai: spektrometras, termogravimetras skirtas suradimui skraidančių dalelių ir organinių junginių, gravimetras ir radaras Dimorphos vidinės struktūros skenavimui. „Hera“, „Milani“ ir „Juventus“ tyrinės asteroidus apie šešis mėnesius. Įdomu tai, kad prie „Hera“ kūrimo prisidėjo mūsų kaimynai latviai ir lenkai.

Lietuvos etnokosmologijos muziejus pristato naują virtualią parodą „Gyvybės medis – kelias vedantis į kosmosą“. Kviečiame susipažinti su kultūriniais simboliais, kurie pasakoja šimtų metų istoriją užrašytą ant įvairių kasdienių daiktų. Muziejininkės Jūratės Zamuškienės paruoštoje parodoje galėsite nuodugniau susipažinti su gyvybės medžio simbolika ir sąsaja su kosmosu. Parodą apžiūrėti galite čia: https://www.limis.lt/v-exhibition/exhibitions/slides/805272/454184

Prieš keletą savaičių į muziejų atvyko nauja muziejinė vertybė – palydovo MP42 modelis. Detalus modelis lankytojams leis geriau suprasti palydovų gamybos bei veikimo principus. Jau dabar muziejuje galite pamatyti mažesnių palydovų modelius – LituanicaSat-1 ir LitSat-1, LituanicaSat-2, M6P, M12P. Tai vienintelė tokia kolekcija Lietuvoje, vertinga ne tik moksliniu, bet ir istoriniu požiūriu, pristatanti Lietuvos kaip kosminės valstybės raidą. MP42 palydovas iki šiol didžiausias Lietuvos mokslininkų sukurtas palydovas, žymintis perėjimą nuo nanopalydovų gamybos prie mikropalydovų ir atveriantis naujas galimybes lietuvių pasiekimams pasaulinės reikšmės misijose. Jau artimiausiu metu pakviesime jus apsilankyti muziejuje ir iš arti pažvelgti į mokslo pažangą ir inovacijas! Palydovo modelio MP42 kopija įsigyta iš muziejaus ir projekto lėšų, kurias pagal Muziejų veiklos skatinimo veiksmų plano projekto paraišką „Lietuviško dirbtinio Žemės palydovo MP42 įsigijimas“ skyrė Kultūros ministerija.

Polaris Dawn misijos startas jau rugpjūčio 27 d. 11.00 val., kviečiame kartu stebėti istorinį įvykį Lietuvos etnokosmologijos muziejuje. Renginio pradžia 10.30 val., pradėsime nuo misijos svarbos ir tikslų aptarimo su muziejaus kolegomis, o tada kartu stebėsime misijos pradžią. Polaris Dawn misija apima kelias skirtingas tyrimų sritis – pakilimo aukštį, Starlink komunikacijos galimybes, žmogaus sveikatos tyrimus. Ši misija įeis į istoriją kaip pirmoji, kurios metu įvyks komercinis išėjimas į atvirą kosmosą. Jared Isaacman – misijos vadovas ir Shift4 kompanijos generalinis direktorius, istoriją pradėjęs kurti dar prieš kelerius metus, savo pirmosios misijos Inspiration4 metu. Misijos metu buvo išskleista Lietuvos vėliavą, kurią galite pamatyti Lietuvos etnokosmologijos muziejuje. Jared Isaacman pavyzdys yra įkvėpimas daugybei žmonių, jo inicijuotos paramos akcijos leidžia ir kitiems siekti savo svajonių. Kviečiame kartu stebėti vienos iš jo svajonių išsipildymą ir atkaklaus darbo rezultatą. Daugiau informacijos apie misiją ir įgulą: https://polarisprogram.com/dawn/