Naujienos

Vakar Lietuvos etnokosmologijos muziejuje lankėsi buvusi NASA astronautė Heidemarie Stefanyshyn–Piper. Vizito metu astronautė susitiko su mokiniais iš Vilniaus rajono, Utenos, Kauno ir Molėtų. Susitikimo metu astronautė dalinosi savo gyvenimo istorija, kuri galėtų būti įkvėpimu kiekvienam. Savo karjerą pradėjusi JAV kariniame laivyne, po pirmo nesėkmingo bandymo tapti astronaute, ji nepasidavė ir antrojo bandymo metu buvo atrinkta.  Nuo tos akimirkos prasidėjo jos nepaprasta kosminė kelionė, kurioje ji praleido 27 dienas 15 valandų ir 36 minutes, iš jų 33 valandas 42 minutes atvirame kosmose. Astronautė skyrė laiko ir Lietuvos etnokosmologijos muziejaus ekspozicijos aplankymui, kalbėjome apie žmogaus ryšius su kosmosu, lietuvių kilmės astronautą Karol Bobko ir muziejaus misiją. Heidemarie Stefanyshyn–Piper muziejui padovanojo savo misijų emblemas, nuotrauką su autografu ir nepamirštamus įspūdžius, kurie bus įrašyti į muziejaus istoriją. Buvusios NASA astronautės Heidemarie Stefanyshyn–Piper vizitą muziejuje organizavo JAV ambasada Lietuvoje. Esame dėkingi už ilgametį bendradarbiavimą ir šią nepaprastą galimybę.

Prancūzų fizikas, astronomas ir matematikas Ž. B. Bio (Jean – Baptiste Biot) gimė Paryžiuje 1774 m. balandžio 21 d. 1801 m. Bio paskelbė savo pirmąjį astronomijos darbą – studiją apie Laplaso veikalą. Pažintis su Laplasu labai prisidėjo prie tolesnės Bio karjeros. 1803 m. Bio tyrė Orne departamente nukritusių meteoritų rinkinį. Pateikęs Institutui liudytojų parodymus, meteoritų rinkinius ir cheminės analizės rezultatus Bio įrodė, kad šie akmenys tikrai atskriejo iš kosmoso. 1804 m. Bio kartu su kitu prancūzų fiziku J. L. Gei – Liusaku atliko skrydį oro balionu į 4000 m aukštį norėdami išmatuoti, kaip keičiasi su aukščiu Žemės magnetinis laukas. Tai buvo pirmasis moksliniu tikslu atliktas oro baliono skrydis. 1806 m. Bio buvo paskirtas į Ilgumų biuro astronomo asistento pareigas. Jis atlikinėjo geodezinius darbus Italijoje, Anglijoje ir paskelbė nemažai darbų apie Žemės formą. 1809 m. Bio gavo astronomijos profesoriaus vietą Prancūzijos universitete.1820 m. jis kartu su F. Savaru eksperimentiškai atrado vieną svarbiausių elektromagnetizmo dėsnių, aprašančių, kaip laidininku tekančios elektros srovės sukuriamo magnetinio lauko intensyvumas, priklauso nuo atstumo nuo laidininko. Šis dėsnis vadinamas Bio – Savaro dėsniu. Bio tyrinėjo, kaip šviesą poliarizuoja įvairūs tirpalai. Už šiuos darbus 1840 m. Bio buvo apdovanotas Londono Karališkosios draugijos Rumfordo medaliu. Žanas – Baptistas Bio mirė Paryžiuje 1862 m. vasario 3 d. Jis buvo išrinktas Londono Karališkosios draugijos užsienio nariu, Švedijos karališkosios mokslų akademijos nariu, Amerikos menų ir mokslų akademijos garbės nariu. Bio taip pat yra gavęs valstybinių apdovanojimų: jam buvo suteiktas Garbės Legiono ordino riterio ir komandoro vardai. Bio vardu yra pavadintas krateris Mėnulyje, mineralas biotitas, kyšulys Grenlandijoje ir gatvė Paryžiuje. Šaltinis: Panaudotas A. Kazlausko straipsnis leidinyje Lietuvos dangus 2024 m. Nuotrauka: Metropolitan Museum of Art (Picryl archyvas)

Balandžio 12 d. minime aviacijos ir astronautikos dieną, o taip pat prisimename tą pačią dieną prasidėjusį antrąjį lietuvių kilmės astronauto Karol Bobko skrydį į kosmosą, kuris įvyko 1985 metais. Šia proga, kviečiame jus dalyvauti konkurse „Mano kelionė kosmosu“. Kviečiame įvairiomis formomis (piešiniais, vaizdo įrašais, grafikos darbais) įsivaizduoti save keliaujant kosmoso erdve ir sukurtus darbus siųsti mums iki balandžio 26 d. į muziejaus Facebook arba Instagram paskyrą (siųsdami darbus sutinkate, kad jie bus viešinami). Muziejaus edukatoriai ir ekskursijų vadovai atrinks labiausiai juos įkvėpusių komandų darbus ir balandžio 30 d. paskelbsime nugalėtojus. Dalyvauti kviečiame po vieną, poromis, klasėmis, šeimomis, kaip tik norite. Svarbiausiai – įkvėpti svajoti ir pažinti kosmosą. Nugalėtojus pakviesime į išskirtinę ekskursiją muziejuje.

Jau visai netrukus minėsime Pasaulinę kvantinę dieną Lietuvoje. Fizinių ir technologijos mokslų centras kviečia visuomenę dalyvauti šiai dienai skirtoje viktorinoje. Kvantinė viktorina – tai viktorina, kuri įvyks šiemet balandžio 14 d., sekmadienį, nuo 8:00 iki 23:00 val. Sudalyvaukite, išbandykite savo jėgas, išmokite naujų dalykų, o jeigu pasiseks laimėkite Lietuvos kvantinių technologijų asociacijos Quantum Lithuania įsteigtus prizus. Kviečiame išbandyti savo jėgas FTMC organizuojamoje viktorinoje ir pažinti naujas mokslines sritis! Daugiau informacijos ir registracija: https://www.pasaulinekvantinediena.lt/

Šiandien minime 41 metus nuo pirmojo lietuvių kilmės astronauto Karol J. Bobko skrydžio į kosmosą. 1983 m. balandžio 4 d. iš  Kenedžio kosminio centro paleista STS-6 šeštoji NASA erdvėlaivio „Space Shuttle“ misija. Tai buvo pirmasis erdvėlaivio „Challenger“ skrydis. Misijos įgulą sudarė keturi žmonės: vadas − P. J. Weitzas, du specialistai – F. S. Musgrave’as ir D. H. Petersonas bei lietuviškų šaknų turintis pilotas − Karolis J. Bobko. 1983 m. balandžio 9 d. „Challenger“ grįžo į Žemę. Misijos metu, per 5 dienas, 23 minutes ir 42 sekundes, jis įveikė 3 200 000 km (2 000 000 mylių). Misija į orbitą išskleidė pirmąjį stebėjimo ir duomenų perdavimo palydovą TDRS-1. J. Bobko (1937 – 2023) seneliai iš mamos pusės yra kilę iš Kėdainių krašto, o XX a. pr. emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. 1969 m. rugsėjį K. J. Bobko tapo NASA astronautu. Pilotavo net tris skirtingus daugkartinio naudojimo erdvėlaivius: 1983 m. – „Challenger“, o 1985 m. – „Discovery“ ir „Atlantis“. Su „Challenger“ ir „Atlantis“ skrido pirmųjų misijų metu. 2011 m. gegužės 7 d. Karolis J. Bobko buvo įtrauktas į NASA astronautų šlovės muziejų. Lietuvoje astronautas lankėsi 2011 m. ir 2015 m., viešėjo ir Lietuvos etnokosmologijos muziejuje. Nuotraukoje: muziejinės vertybės fotoatvirukas (Astronautas Karol J. Bobko, 1980 m.) ir kosminės misijos „CHALLENGER/ STS-6“ emblema bei nuotrauka iš 2015 astronauto vizito muziejuje.

Vienas žymiausių XX a. mokslininkų, atskleidęs esminius šiuolaikinės fizikos principus. Vokietijos ir Jungtinių Valstijų fizikas, suformulavęs specialiąją reliatyvumo teoriją, o vėliau ir bendrąją reliatyvumo teoriją. Einšteino masės ir energijos ekvivalentiškumo formulė E = mc2, išplaukianti iš reliatyvumo teorijos, kartais vadinama „pačia populiariausia formule pasaulyje“. Jo mokslinė veikla taip pat padarė didžiulę įtaką mokslo filosofijai. Jis nemažai nuveikė kvantinės mechanikos, statistinės mechanikos ir kosmologijos srityse. 1921 metais gavo Nobelio premiją fizikos srityje už fotoelektrinio efekto išaiškinimą. Albertas Einšteinas gimė 1879 m. kovo 14 d. Ulmo mieste, Vokietijoje. Alberto Einšteino gabumai fizikai ir matematikai pasireiškė nuo mažens ir jis netrukus ėmė lenkti savo bendraamžius. Būdamas dvylikos jis per vieną vasarą savarankiškai išmoko algebros ir Euklido geometrijos, nepriklausomai atrado savo paties Pitagoro teoremos įrodymą. Po universiteto baigimo A. Einšteinui nepavyko rasti fiziko darbo, todėl po beveik dvejų metų nesėkmingų paieškų jis įsidarbino Šveicarijos Patentų biure trečios klasės patentų ekspertu. Greta savo pagrindinės tarnybos jis tyrinėjo fizikos problemas ir 1905 m., dažnai laikomais Einšteino annus mirabilis, išspausdino keturis straipsnius, kuriuose suformulavo specialiąją reliatyvumo teoriją, paaiškino fotoelektrinį efektą, Brauno judėjimą bei paskelbė žymiąją energijos lygtį. Tai vėliau buvo pritaikyta kuriant atominę bombą. Nuo 1946 m. Einšteinas priešinosi atominių ginklų kūrimui. Viena iš daugelio jo teorijos išvadų teigė, kad joks fizinis kūnas negali judėti šviesos greičiu ar dar greičiau ir kad materija ir energija yra visiškai sukeičiamos, o tai buvo atominės energijos vystymo pagrindas. Po šių darbų A. Einšteinas greitai tapo vienu žymiausių mokslininkų, pradėjo dėstyti Berne, vėliau Prahoje, Berlyne. 1915 m. A. Einšteinas išplėtė reliatyvumo teoriją, papildydamas erdvę ketvirtuoju matmeniu – laiku, tuo pačiu paaiškindamas gravitaciją erdvėlaikio iškreipimu. 1935 m. kartu su Natanu Rozenu sukūrė kirmgraužų, dažnai vadinamų Einšteino-Rozeno tiltais, modelį. Albertas Einšteinas mirė 1955 m. balandžio 18 d. Prinstone (Naujajame Džersyje). Nuo pat 1919 m., kuomet buvo patvirtinta jo bendroji reliatyvumo teorija, Einšteinas tapo vienu populiariausių mokslininkų įžymybių. Prieš Antrąjį pasaulinį karą „The New Yorker“ rašė, kad Einšteino Amerikoje būta tokio populiaraus, kad jį stabdydavę praeiviai, prašydami jiems paaiškinti „tą teoriją“. Dėl to bėgant laikui Einšteinas smalsuoliams išmokęs atsakyti „Dovanokite! Mane nuolatos painioja su profesoriumi Einšteinu“. Einšteino asmenybė įkvėpė daugybę romanų, kino filmų, pjesių ir muzikos kūrinių. Populiariojoje kultūroje jis tapo viską aplink pamiršusio mokslininko prototipu, neretai pabrėžiant ar hiperbolizuojant jo išskirtinę šukuoseną ir veido bruožus. Nuotrauka: pixabay.com via Picryl.com