Naujienos

Darbo skelbimas

2023 m. liepos 1 d. ESA sukurtas kosminis teleskopas Euclid buvo paleistas iš Kaneveralo kyšulio Floridoje, JAV. Po mėnesio kelionės, liepos 31 d., pasiekė savo kelionės tikslą – jis sukasi aplink Saulės ir Žemės Lagranžo tašką 2 (L2), esantį 1,5 milijono kilometrų atstumu nuo Žemės. Pagrindinis misijos tikslas – tirti tamsiąją energiją ir tamsiąją materiją, kurios sudaro didžiąją Visatos dalį. Euclid pirmuosius vaizdus galima buvo išvysti 2023 m. lapkritį ir 2024 m. gegužę, taip buvo pademostruotos teleskopo galimybes. Šis unikalus kosminis teleskopas kuria 3D Visatos žemėlapį, atskleisdamas galaktikų ir tamsiosios materijos pasiskirstymą. Euklido 1,2 metro skersmens veidrodinis teleskopas surenka šviesą. Specialus komponentas už teleskopo padalija šviesą į matomą ir infraraudonąją. Tada šviesa perduodama dviem teleskopo instrumentams: matomiems spinduliams ir artimojo infraraudonojo spektrometro bei fotometro. Prietaisas naudoja 36 CCD (krūvio susietų įrenginių, kameros jutiklių tipą) mozaiką, kurių kiekviename yra daugiau nei 4000 x 4000 pikselių. Tai suteikia detektoriui iš viso apie 600 megapikselių, atitinka beveik septyniasdešimt 4K raiškos ekranų. Euclid rezultatai šiai dienai: -Atrasta milijonai galaktikų. -Aptikta daug gravitacinių lęšių (Einšteino žiedų). -Aptikta klajojančių planetų (ne prie savo žvaigždės), žvaigždžių spiečių ir kt. -Skelbiami Euclid teleskopo duomenys yra informacijos lobynas mokslininkams apie Visatos evoliuciją per milijardus metų.   Informacija surinkta remiantis ESA ir NASA duomenimis

Norime su jumis pasidalinti CanSat 2025 nugalėtojų „Can Fusion“ (KTU inžinerijos licėjus) komandos kelionės į Europos kosmoso agentūrą akimirkomis. Tai buvo pagrindinis jų prizas, kuris suteikė galimybę iš arti pamatyti kosmoso technologijų vystymą bei tikslus. Tikime, kad tai bus įkvėpimas siekti didesnių tikslų. Dar kartą dėkojame partneriams  Inovacijų agentūros Space Hub LT grupei, VilniusTech, KTU bei rėmėjams dr. Vladui Lašui, Kongsberg NanoAvionics, 8 devices ir vadovui Jonui Sabaliauskui, dr. Simonui Kareivai.

Liepos 26 d. 12 val. kviečiame į A. Medvedevo astrofotografijos darbų parodos atidarymą. Autorius pasakoja apie save:„Esu mėgėjas astrofotografas. Specializuojuosi giliojo dangaus fotografijoje. Astrofotografija man yra tobula meno forma, kadangi esu „tiksliukas“, o čia viskas yra grindžiama fizika, matematika, inžinerija. Šiame hobyje reikia derinti ir gaminti įrangą, kurti programas, o apdorojant nuotraukas laikytis fizikos dėsnių – išlaikyti spalvas tokias, kokį spektrą skleidžia Žvaigždės, jonizuotos dujos arba pasinaudoti žinomais kosminių objektų atvaizdavimo metodais, taip įprastai nekontrastingus vaizdus paverčiant spalvingais paveikslais.“ Parodą galite aplankyti ekskursijų arba pakilimų metu muziejaus apžvalgos aikštelėje. Renginio viršelio nuotrauka:„Burtininko ūkas“Spalvingas ir dujų pilnas Burtininko ūkas (NGC 7380) supa jauną atvirą žvaigždžių spiečių Cefėjo žvaigždyne. Jis yra maždaug už 8500 šviesmečių mūsų Paukščių Tako galaktikoje. Pavadintas dėl savo formos, primenančios gulintį burtininką – su iškeltomis rankomis, smailia kepure ir barzda.

Rudenį prasidėjęs CANSAT 2025 konkursas pasiekė finišo tiesiąją! Vakar komandos mėnesių mėnesius kurtus mažuosius palydovus kėlė į dangų ir vertino pasiektus rezultatus. Tą darė ir varžybų teisėjai, kurie grožėjosi ne tik skrydžiu, tačiau atidžiai vertino komandų techninį pasirengimą, išsikeltus tikslus. Po rimtų komisijos diskusijų ir svarstymų, buvo paskelbti nugalėtojai. I vieta: komanda „Can Fusion“ (KTU inžinerijos licėjus). Nariai: Dominykas Remeika, Kristupas Kirilovas, Emilis Matiženok, Domantas Valinčius, Kipras petrauskas. Mokytojas Robertas Andriuška. II vieta: komanda „Kometos“ (Avižienių gimnazija). Nariai: Justina Šaluchanska, Artina Raugaitė, Deina Šalomskaitė, Justina Kapčiūtė, Ieva Kapčiūtė, Kamilė Razumaitė. Mokytoja Alina Makovska. III vieta: komanda „sateLic“ (Vilniaus licėjus). Nariai: Domas Vrubliauskas, Nojus Adomaitis, Jokūbas Stanevičius. Mokytoja Irina Čibiraitė. Inovatyviausias sprendimas: „SDS-2“ (KTU inžinerijos licėjus). Nariai: Lukas Vengras; Danielius Kantaravičius; Rytis Lalas, Mantas Minkevičius, Jokūbas Vilimas, Emilijus Šustavičius. Mokytojas Žilvinas Z. Tarvydas. Geriausia mergina inžinierė pripažinta Justina Šaluchanska iš Avižienių gimnazijos „Kometų“ komandos. Geriausia regiono komanda – „Alytus Dynamics“. Nariai: Kajus Rėklys, Mantas Krutulis, Gabrielius  Marcinkevičius. Mokytojas Mantas Kazakevičius. Sveikiname nugalėtojus ir visus konkurso dalyvius su neįtikėtina patirtimi ir rezultatais. Dėkojame partneriams: Inovacijų agentūros Space Hub LT grupei, VilniusTech, KTU. Molėtų aerodromui už suteiktą erdvę, dr. Domanto Bručo vadovaujamai komandai už raketų startus. Rėmėjams: dr. Vladui Lašui, Kongsberg NanoAvionics, 8 devices ir vadovui Jonui Sabaliauskui, dr. Simonui Kareivai. Teisėjams: dr. Raimondui Pomarnacki, dr. Andriui Vilkauskui, Karolinai Juknaitei, dr. Linui Obcarskui, dr. Laurynui Šišovui.

Plutonas  – didžiausia žinoma Saulės sistemos nykštukinė planeta. Plutonas santykinai nedidelis, mažesnis už kai kurių planetų palydovus – jo masė yra maždaug kaip penktadalis Mėnulio. Didžiąją jo dalį sudaro uolienos ir ledas. Plutono viena diena trunka apie 6,39 Žemės dienas. 1840 m., naudodamas Niutono mechanikos dėsnį, Urbain Le Verrier nustatė tada dar neatrastų planetų pozicijas. Išanalizavęs Neptūną, jis pastebėjo, kad jo orbitą veikia dar kažkas. Tokios pastabos XIX a. paskatino astronomus spėlioti, kad Neptūno orbitą trikdo ne tik Uranas, bet ir kita planeta. 1894 m. pradėtas plataus masto projektas, kurio metu ieškota galima devintoji planeta, kuri tuomet vadinosi „Planeta X“. „Planetos X“ paieška nebuvo atnaujinta iki 1929 m., kai Lovelio observatorijos direktorius Vesto Melvin Slipher pateikė Planetos X buvimo vietą Klaidui Tombo, kuris ką tik atvyko į Lovelio observatoriją. Klaido Tombo (Clyde Tombaugh) užduotis buvo sistemingai fotografuoti nakties dangų kas dvi savaites po dvi nuotraukas, tada išnagrinėti kiekvieną porą ir nustatyti, ar objektai pakeitė vietas. 1930 m. vasario 18 d., po beveik metų paieškos, K. Tombas pastebėjo pajudėjusį objektą nuotraukose. Paskelbus naujieną, gauta patvirtinančių atradimą papildomų nuotraukų. Taigi 1930 m. vasario 18 d. Klaidas Tombo atrado Plutoną Lovelio observatorijoje, Arizonoje. 1930 m. gegužės 1 d. planeta pavadinta romėnų mitologijos požemio dievo vardu. 2006 m. sausio 19 d. iš Kanaveralo kyšulio NASA paleido New Horizons kosminį zondą. Pasiekus Plutoną 2015 m. buvo tiriamas jo paviršius, atmosfera, magnetinis laukas ir kitos planetos savybės. Kosminis zondas taip pat ištyrė Charoną ir neseniai atrastus naujus Plutono palydovus. 2015 m. liepos 13 d., dieną prieš arčiausią praskriejimą, „New Horizons“ instrumentais išmatuotas naujas Plutono skersmuo – jis siekia 2370 (± 20 km). Liepos 14 d. „New Horizons“ tapo pirmuoju žmogaus sukurtu aparatu priartėjusiu prie šio kosminio objekto. Arčiausio praskriejimo momentu erdvėlaivis buvo 12 500  km nuo planetos paviršiaus. Jis atliko įvairius matavimus ir nuotraukas tiek Plutono, tiek jo mėnulių. Šaltinis: Vikipedija.